Pastarųjų rasta įvairių – pradedant nešvariomis servetėlėmis, baigiant medicinos atliekomis. Nors remiantis šių metų kovo mėnesį didžiausios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos Lietuvoje „Žaliasis taškas“ inicijuoto tyrimo duomenimis, net 93 proc. gyventojų mano, jog rūšiuoja atliekas teisingai, realybė kiek kitokia – žinių vis dar trūksta.
Nuo batų iki medicininių atliekų
Konteineriuose esančių atliekų morfologinius tyrimus atliekanti „Žaliojo taško“ ekspertė Renata Smalstė pastebi, jog „krata“ parodė ganėtinai gerus gyventojų rūšiavimo įpročius, tačiau rasta ir neteisingo rūšiavimo įkalčių, kai kurie jų – nustebino.
„Nustebino tai, kad radome daug medicininių atliekų, pavyzdžiui, antbačių, vienkartinių kepuraičių ir pirštinių. Spėjame, kad šios atliekos atkeliavo ne iš namo gyventojų, o iš šalia esančios klinikos. Taip pat tualetinis popierius, maistu užterštos servetėlės turėtų keliauti į buitinių atliekų konteinerį, tačiau nemažai jų radome pakuočių konteineryje. Pasitaikė ir avalynės bei drabužių, neišrūšiuoto stiklo atliekų“, – rastus „įkalčius“ vardina R. Smalstė.
Ji pasidžiaugė, jog lyginant su anksčiau atliktais morfologiniais tyrimais, konteineriuose rasta sąlyginai mažai maisto atliekų – kartu tai rodo ir didėjantį žmonių sąmoningumą produktų švaistymo klausimu.
Teisingai ir neteisingai perrūšiuotų atliekų talpos drauge su pagrindinėmis rūšiavimo taisyklėmis dar savaitę liks daugiabučio kieme, kad gyventojai galėtų susipažinti su kratos rezultatais ir išvengti rūšiavimo klaidų ateityje.
Tvarkos laikymąsi skatina ir negarbės lenta
Viena renginio dalyvių, namo savininkų bendrijos „Delfino namas“ pirmininkė Jolita Malinauskaitė pritaria, jog gyventojams trūksta rūšiavimo žinių bei įgūdžių. Jos teigimu, atliekų tvarkymo srityje Lietuvoje reikia imtis daugiau prevencinių priemonių.
„Esu įsitikinusi, kad tokios akcijos, kaip „Krata tavo kieme“, yra labai reikalingos ir turės grįžtamąjį ryšį – švietimas keičia žmonių požiūrį, tačiau Lietuvoje aš pasigendu ir prevencinio pobūdžio priemonių atliekų tvarkymo srityje, pavyzdžiui, numatytų tokio dydžio baudų, kurios drausmintų gyventojus ir motyvuotų tinkamai elgtis su atliekomis“, – tikina bendrijos pirmininkė.
Viena prevencinių priemonių, kurią „Delfino namo“ bendruomenė įgyvendino savo iniciatyva, – skelbimų lentos konteinerių laikymo patalpoje: „Atliekų tvarkymo naujienos“ ir „NEgarbės lenta: šitaip elgtis negalima!“. Pastarojoje yra viešinami namo bendruomenės pažeidimai, o kaip teigia J. Malinauskaitė, į šią lentą patekti yra negarbė, taigi, viešumas skatina žmones laikytis tvarkos. Pirmoje gyventojai randa naudingą informaciją apie atliekų tvarkymą, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, dalinimosi daiktais stoteles „Dėk'ui“ ir kt. Svarbu tai, jog lentose informacija pateikiama net 3 kalbomis (lietuvių, anglų, esperanto), todėl ji suprantama ir iš kitų kultūrų atvykusiems gyventojams.
Įvairias tvarumo akcijas kiemo bendruomenei organizuojanti bendrijos pirmininkė priduria, kad jau dabar pastebi nemažai teigiamų pokyčių: „Vilniaus miesto savivaldybės administracijai jau kelerius metus organizuojant nupuoštų šventinių eglučių surinkimą specialiose vietose, jos nenešamos į mišrių ar antrinių atliekų konteinerius. Taip pat keičiasi žmonių požiūris į stambių gabaritų atliekas – jas išveža į tam skirtas aikšteles, pasinaudoja nemokamomis buitinių atliekų išvežimo paslaugomis.“
Ji įsitikinusi, jog būtent tinkamas atliekų rūšiavimas ir tvarkinga aplinka parodo žmogaus kultūrą, požiūrį į save, kaimynus, aptarnaujantį personalą ir gamtą.
Gyventojai nepasitiki rūšiavimo sistema
Daugiau tendencijų atskleidė „Žaliojo taško“ inicijuotas ir šių metų kovo mėnesį atliktas tyrimas, skirtas įvertinti ne tik Lietuvos gyventojų atliekų rūšiavimo patirtį, bet ir žinias apie teisingą atliekų rūšiavimą. Rezultatai rodo, jog net 87 proc. respondentų rūšiuoja visada arba tai daro dažnai, tik 9 proc. respondentų nurodė tai darantys retai, o vos 4 proc. pripažino to nedarantys visiškai.
„Žaliojo taško“ komunikacijos ir marketingo vadovės Astos Burbaitės teigimu, džiugina tai, jog gyventojams rūpi gamtos apsauga. „Tai vienas svarbiausių atliekų rūšiavimo motyvų. Taip pat žmonės nenori prisidėti prie sąvartynų, o procesą palengvino ir rūšiavimo konteinerių atsiradimas. Kaip dažnas antrinis motyvas taip pat pripažįstamas aplinkinių gerasis pavyzdys ar netgi spaudimas bei informacijos matomumas medijoje“, – atliekų rūšiavimo motyvus vardija A. Burbaitė.
Anot A. Burbaitės, kalbant apie priežastis, kodėl žmonės nerūšiuoja, dažniausias motyvas yra vietos tokioms šiukšliadėžėms namuose neturėjimas – taip teigia maždaug pusė nerūšiuojančiųjų. Antroje vietoje yra nepasitikėjimas rūšiavimo sistema – net 37 proc. respondentų mano, kad atliekos išvežamos su bendromis, o kas ketvirtas nerūšiuojantis gyventojas netiki, kad atliekos yra perdirbamos.
Svarbu ne tik rūšiuoti, bet tai daryti teisingai
Atliekų tvarkytojai pastebi, jog atliekų, kurios nėra pakuotės, patekimas į pakuočių atliekų konteinerį gali užteršti teisingai išrūšiuotą turinį ir apsunkinti visą perdirbimo procesą. Dažniausiai pasitaikančios klaidos Lietuvos mastu, anot jų, yra neteisingai išmesti dantų šepetėliai, tualetinis popierius, servetėlės, keramikiniai indai, sauskelnės, tekstilės gaminiai, žaislai, maisto likučiai, statybinės ir remonto atliekos, baldų detalės ir kita.
„Nors apklausos rodo, kad daugiau nei 4 iš 5 gyventojų teigia rūšiuojantys atliekas ir beveik visi mano, jog tai daro teisingai, tiek mūsų ekspertų atlikti morfologiniai tyrimai, tiek ir atliekų tvarkytojų duomenys rodo, kad daugiau nei 30 proc. į pakuočių atliekų konteinerius patenkančių atliekų vis dar yra netinkamos. Tad labai svarbu pabrėžti, kad svarbu ne tik rūšiuoti, bet ir tai daryti teisingai. Atliekų tvarkytojai, savu ruožtu, taip pat inicijuoja vis daugiau teigiamų pokyčių ir deda visas pastangas rūšiavimą gyventojams palengvinti“, – teigia „Žaliojo taško“ vadovas Kęstutis Pocius.
Jis pažymi, jog pakuočių atliekos vis dar sudaro didelę atliekų dalį, o ekonominio augimo sąlygomis jų tik daugėja. „Siekiant sukurti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, kad kuo mažiau atliekų būtų šalinama sąvartyne, gamintojai ir importuotojai skatinami surinkti ir perdirbti vis didesnį pakuočių atliekų kiekį, naudoti perdirbamas arba pakartotinio naudojimo pakuotes. Taip pat nuolatos plečiamas ir rūšiavimo konteinerių tinklas“, – iniciatyvas pristato K. Pocius ir pažymi, jog tam, kad būtų galima surinkti pakuotes, bene svarbiausia yra gyventojų sąmoningumas bei kasdieniai teisingo rūšiavimo įpročiai.
Kaip teigia iniciatyvos organizatoriai, ši akcija, kurioje buvo inscenizuotas rūšiavimo „nusikaltimo“ tyrimas, sukurta siekiant šmaikščiai dramatizuoti daromų rūšiavimo klaidų faktą, atkreipti platesnės visuomenės dėmesį į pakuočių atliekų rūšiavimo problemas ir kartu edukuoti gyventojus apie teisingo rūšiavimo svarbą.