Mokslininkų teigimu, intensyvėjant pasauliniam atšilimui, blogėja ir mūsų gebėjimas gerai išsimiegoti, o tai dar labiau padidina klimato kaitos daromą žalą psichikos sveikatai.
Kaip klimato kaita veikia miegą?
Tikriausiai esate susidūrę su miego sutrikimais, kai būna per karšta. Mokslininkų surinkti duomenys rodo, kad esate ne vieni.
Lygindami vietinius orus su miego stebėjimo duomenimis, gautais iš išmaniųjų apyrankių, Keltono Minoro vadovaujami Kopenhagos universiteto mokslininkai nustatė, kad aukštesnė naktinė temperatūra iš tiesų kenkia miegui.
Mokslininkai per 2015–2017 metus surinko daugiau kaip 7 mln. naktinio miego įrašų iš daugiau kaip 47 000 žmonių 68 šalyse.
Kontroliuodami individualius veiksnius, sezonines ir laiko tendencijas, jie nustatė, kad aukštesnė temperatūra sutrumpina miegą – visų pirma pailgindama laiką, kurio reikia užmigimui.
Jie nustatė, kad labai šiltomis naktimis – kai temperatūra viršija 30 °C – žmonės miega vidutiniškai 14 minučių trumpiau.
Mokslininkai nustatė, kad jei ir toliau teršime aplinką šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis dabartiniu tempu, iki 2100 m. kiekvienas žmogus per metus gali vidutiniškai dvi savaites trumpai miegoti dėl temperatūros, arba prarasti nuo 50 iki 58 valandų miego.
Jų skaičiavimais, dėl aukštesnės temperatūros šiame šimtmetyje žmonės jau dabar praranda apie 44 valandas miego per metus.
Tyrimas šį mėnesį paskelbtas recenzuojamame mokslo žurnale „One Earth“.
Kodėl miego trūkumas yra pavojingas?
Dėl miego trūkumo gali svyruoti nuotaika, o ilgalaikis miego trūkumas turi daug grėsmingesnių pasekmių.
Ankstesni tyrimai parodė, kad nepakankamas miegas gali paveikti ir psichinę, ir fizinę būseną. Tai siejama su sumažėjusiu kognityviniu našumu ir produktyvumu, taip pat su depresija ir pykčiu.
Dėl miego trūkumo taip pat gali silpnėti imuninė sistema, atsirasti hipertenzija ir širdies sutrikimų, padidėti nelaimingų atsitikimų rizika ir pagreitėti senėjimas.
Kam labiausiai gresia su klimatu susijęs miego trūkumas?
Šiltesnės oro temperatūros poveikis miegui ne visiems yra vienodai juntamas.
Tyrėjai nustatė, kad neproporcingai didelį poveikį patiria vyresnio amžiaus žmonės, mažesnes pajamas gaunančių šalių gyventojai, moterys ir tie, kurie jau gyvena karštesniame klimate. Tikėtina, kad tai dar labiau padidins esamą pasaulinę nelygybę.
Temperatūra didėja visame pasaulyje, o labiausiai ji didėja naktį. Prie to prisideda ir klimato kaita, ir miestų-šilumos salų plėtra.
Nustatyta, kad karštesniuose regionuose gyvenantys žmonės patiria daugiau miego nuostolių dėl vieno laipsnio atšilimo. Tai rodo, kad žmonių gebėjimas prisitaikyti prie karštesnių orų yra ribotas.
Palyginę duomenis apie miego praradimą su NASA pasaulinėmis klimato prognozėmis, mokslininkai sudarė pasaulio rizikos žemėlapį. Iš jo matyti, kad artimiausiais metais dėl klimato kaitos labiausiai nukentės Azijos, Australijos ir Artimųjų Rytų gyventojai.
Kokia yra ideali temperatūra miegui?
Ideali temperatūra miegui yra apie 16–20 °C. Miegant jūsų kūnas reguliuoja vidinę temperatūrą, tačiau aukštesnė išorės temperatūra tai apsunkina, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Turtingesnių šalių gyventojai dažniau turi oro kondicionierius, padedančius pasiekti optimalią miego temperatūrą, tačiau tai – užburtas ratas.
Oro kondicionieriai sunaudoja daugiau elektros energijos nei bet kuris kitas namuose esantis prietaisas, išmeta daugiau teršalų ir išleidžia planetą šildančias chemines medžiagas. Kai kuriose šalyse oro kondicionieriai yra gyvybiškai būtini, o švelnesnio klimato šalyse jie dažnai yra prabanga.
Vis labiau artėjant prie kritinės klimato atšilimo ribos, dar niekada nebuvo taip svarbu mažinti išmetamų teršalų kiekį.
Griežtesni oro kondicionierių reguliavimo standartai, kuo daugiau medžių ir žaliųjų plotų, pastatų išdėstymas taip, kad būtų kuo daugiau pavėsio ir ventiliacijos, gali padėti sumažinti oro kondicionierių poveikį ir naudojimą.
