Sumažėjęs vandens lygis, sustojusios valtys, plūdurai, besiilsintys ant įtrūkusios ežero dugno žemės – dabartiniai Monbelo ežero vaizdai labiau primena tai, ko galima tikėtis karštos vasaros pabaigoje. Ne žiemos pabaigoje.
Šiuo metu vandens lygis sudaro apie 28 proc. ežero talpos, t. y. mažiau nei pusę įprasto šiam metų laikui.
„Per visą XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje sukurto ežero istoriją tai pirmas toks rimtas atvejis“, – sakė ūkininkas Borisas Rouquet, Arižės (regionas, kuriame yra Monbelo ežeras) nacionalinės ūkininkų sąjungų federacijos vadovas vandens klausimais.
Ežeras ir anksčiau yra susidūręs su sunkumais, „bet tai yra išskirtinis atvejis“, CNN sakė B.Rouquet.
Panaši situacija – kone visoje Europoje. Daugelyje Europos dalių žiema toli gražu nebuvo maloninga.
Kai kuriose žemyno dalyse, vis dar atsigaunančiose po praėjusių metų vasaros ir didžiausios per 500 metų sausros, iškrito tiek mažai sniego ir lietaus, kad vis labiau baiminamasi, kas gali laukti artėjant vasarai ir vėliau.
Intensyvėjant klimato kaitai, mokslininkai teigia, kad sausros ir karščio bangos bus vis dažnesnės ir stipresnės, o vandens ištekliai patirs didžiulį spaudimą.
Pietvakarių Prancūzijoje trečiadienį temperatūra pakilo iki 30 laipsnių Celsijaus, pranešė šalies meteorologijos tarnyba „Météo-France“. Tai buvo karščiausia kovo mėnesio diena šalyje nuo 1900 m., nurodė agentūra. Šiltą metų pradžią lydi itin mažas kritulių kiekis.
Sausio–vasario mėnesiais Prancūzijoje daugiau kaip 30 dienų iš eilės nebuvo iškritę jokių žymesnių kritulių – tai ilgiausias laikotarpis nuo 1959 m., kai buvo pradėti registruoti duomenys. Be to, iškrito labai nedaug sniego, todėl pavasarį upės bus papildytos mažesniu ištirpusio sniego kiekiu.
Kovo mėnesį lietaus buvo daugiau, tačiau jo buvo nepakankamai.
„Monbelo ežero lygis išlieka neįprastai žemas“, – CNN sakė Franckas Solacroupas, Adūro-Garonos vandens agentūros, kuriai priklauso teritorija, į kurią įeina ir Monbelo ežeras, regioninis direktorius.
-
Vandens lygis aplink Laisvės statulą pakilo 29 cm, bet internete tikina priešingai
-
JT: dėl per didelio vandens naudojimo gresia neišvengiama pasaulinė krizė
-
EŽTT pradėjo nagrinėti bylas prieš šalis dėl galimo neveikimo klimato kaitos srityje
-
Žinutė apie užblokuotą aktyvistės Gretos Thunberg paskyrą „Twitter“ tebuvo satyra
-
Australija bando išvengti „klimato aklavietės“: parlamentas nustatė teršalų emisijų ribas
Tokie ūkininkai kaip B.Rouquet, kurie yra priklausomi nuo ežero, turi priimti sunkius sprendimus, ką auginti. Kai kurie nustojo sėti tam tikrus augalus, kiti, tikėdamiesi lietaus, pasėjo daugiau grūdinių kultūrų. Gyvulių augintojai nerimauja, ar užteks pašaro savo gyvuliams, o kai kurie gali būti priversti net sumažinti bandas, sakė B.Rouquet.
„Jei ežeras nebus pakankamai pripildytas, ūkininkai negalės drėkinti, o daugelio ūkių išlikimui gresia pavojus, – sakė jis. Tai kenkia ūkininkų emocinei būsenai. – Dažnai kalbame apie finansinę pusę, tačiau žmogiškoji pusė yra labai paveikta.“
Artėjant vasarai situacija „nežada nieko gero“, sakė F.Solacroupas. Praėjusiais metais beveik 400 regiono savivaldybių buvo apribotas arba sutrikęs geriamojo vandens tiekimas.
Už sienos, Katalonijoje, Ispanijos šiaurės rytuose, panaši situacija – išdžiūvę vandens telkiniai ir ištroškę pasėliai.
Vidutinis vandens lygis Katalonijos rezervuaruose yra apie 27 proc., ir jau dabar taikomi tam tikri vandens apribojimai.
Katalonijos vandens agentūros duomenimis, Sau rezervuaras, esantis maždaug už 95 km į šiaurę nuo Barselonos, šiuo metu užpildytas tik apie 9 proc. Nukritus vandens lygiui, išryškėjo šimtametės gyvenvietės ir bažnyčios liekanos, kurios buvo užtvindytos, kai 1960 m. buvo sukurtas rezervuaras.
Kovo viduryje Katalonijos vandens agentūra pradėjo šalinti žuvis, siekdama išgelbėti kai kurias iš jų ir apsaugoti vandens kokybę rezervuare, kurio geriamuoju vandeniu naudojasi daugiau kaip penki milijonai žmonių.
„Tai ypatinga priemonė... ir jos imtasi, kad būtų išsaugota vandens kokybė... ir kad būtų galima kuo geriau užtikrinti gyventojų poreikius“, – sakoma Katalonijos vyriausybės pareiškime.
Vandens taip trūksta, kad kai kurie regiono ūkininkai ėmė melstis. Sekmadienį šimtai L'Espunyolos kalnų kaimelio, esančio maždaug už 110 km į šiaurę nuo Barselonos, gyventojų surengė procesiją, kurios metu prašė Mergelės Marijos, kad ji atneštų jiems lietaus.
Italija, esanti Viduržemio jūros „klimato karštajame taške“, taip pat smarkiai nukentėjo.
Šiaurės Italijoje, kuri praėjusią vasarą patyrė didžiausią sausrą per daugiau nei 70 metų, kalnuose labai mažai sniego, sumažėjo vandens ežeruose, tarp jų ir Komo ežere, kuris užpildytas mažiau nei 18 proc.
Po upės, kuri teka per šiaurinę žemės ūkio šerdį, vandens lygis yra beveik rekordiškai žemas, o kai kuriuose jos ruožuose vyrauja „ekstremali sausra“.
Ūkininkai jaučia įtampą. Ryžių augintojai prognozuoja, kad šį pavasarį jų pasėtų ryžių kiekis bus mažiausias per daugiau nei du dešimtmečius, rodo Italijos nacionalinės ryžių institucijos „Enterisi“ apklausa. „Balandis ir gegužė bus labai svarbūs, nes reikia kompensuoti žiemos mėnesiais iškritusį mažesnį kritulių kiekį“, – CNN sakė „Enterisi“ atstovas spaudai.
Italijoje dėl klimato krizės poveikio ir senstančios, nesandarios vandens infrastruktūros šalis tampa labai pažeidžiama dėl „kritinių vandens sąlygų“, CNN sakė nacionalinės statistikos institucijos Istat atstovė Simona Ramberti.
„Istat“ miestų vandens surašymo duomenimis, 2020 m. daugiau kaip 42 proc. vandens sistemos nepasiekė vartotojų. Tai prilygsta maždaug 157 litrų kasdieniam nuostoliui kiekvienam gyventojui – tai galėtų patenkinti 43 mln. žmonių poreikius per metus.
Atsižvelgdama į praėjusių metų sausrą, per kurią 10 regionų paskelbė ekstremalią padėtį dėl vandens trūkumo, S.Ramberti teigė, kad dabartinis sausringas laikotarpis „nežada nieko gero ateinantiems mėnesiams“.
„Stebime gana ypatingą situaciją“, – sakė Ciuricho ETH ir Sniego ir lavinų tyrimų instituto Davose (Šveicarija) hidrologijos docentė Manuela Brunner.
Žvelgdama pro savo kabineto langą Davose, beveik 1 600 m aukštyje, M.Brunner sakė matanti rudą ir žalią žolę, bet labai mažai sniego.
„Tai pati ekstremaliausia žiema, kalbant apie mažą sniego dangą, – sakė ji CNN. – Ir tai yra problema.“
Mažiau sniege sukaupto vandens reiškia, kad pavasarį upes pasieks mažiau tirpstančio sniego.
„Per pastaruosius 50 metų sniego trūkumas tapo svarbesne vasaros upių srautų sausrų priežastimi“, – sakė M.Brunner.
Pasak jos, Šveicarijoje dabar jiems reikia ilgai trunkančių liūčių: „Tačiau kuo toliau į pavasarį, tuo labiau tai tampa mažai tikėtina“.
Didelė Europos dalis per ateinančius kelis mėnesius tikisi kritulių – ir jų reikės daug.
„Ateinančios savaitės yra labai svarbios“, – CNN sakė Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro klimatologas Andrea Toreti.
Nors konkrečius įvykius vis dar sunku priskirti klimato krizei, „tai, ką stebime, atitinka tai, ko tikimės dėl klimato kaitos“, sakė A.Toreti.
Praėjusių metų vasaros sausros Šiaurės pusrutulyje tikimybė dėl klimato kaitos padidėjo 20 kartų, teigia „World Weather Attribution“, tyrėjų grupė, kuri beveik realiuoju laiku stengiasi nustatyti, kokį vaidmenį ekstremaliems orų reiškiniams atlieka klimato krizė.
Pietvakarių Prancūzijoje Solacroup teigė, kad pastarųjų metų sunkumai turėtų būti įspėjimas galvoti apie ilgalaikį prisitaikymą, o ne tik reaguoti į greitai besikeičiančias krizes. „2022 m. vasara, kuri gali atrodyti išskirtinė, 2050-aisiais bus tiesiog įprasta“, – sakė jis.
Ilgalaikiai pokyčiai yra aiškūs ir jie nėra geri, sakė B.Rouquet: „Yra ryšys su klimato kaita, ir mes, ūkininkai, tai matome jau kelerius metus. Lietus lyja kitaip. Lyja smarkiai arba visai nelyja.“
