Kas yra klimato kaita?
Dar visai neseniai pagrindinis pasakojimas apie klimato kaitą sukosi aplink tai, ar ji egzistuoja, ar ne. Vis dėlto, pastarieji aštuoneri metai buvo šilčiausi nuo JT Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) stebėjimų pradžios. Valstybių lyderiai klimato kaitą laiko rimta problema ir imasi veiksmų. Kaip mus tai paveikia kasdieniame gyvenime ir kodėl mums tai turi rūpėti?
-
Mokslas apie klimato kaitą: ar tikrai žmonės sukėlė klimato krizę ir kodėl tarp pasekmių – ne tik karštis, bet ir šaltis?
-
ES klimato stebėsenos tarnyba: sparčiai šylančiai Europai gresia daugiau vasaros sausrų
-
„Paspaudžia mygtuką – ir pavasaris“: kaip klimato kaita apsunkina bitininkų darbą
-
JT: praėjusiais metais pasaulio ledynai tirpo itin sparčiai
„Tai, kad klimatas keičiasi – mums įprasta, – sako Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos socialinio emocinio ugdymo mokytoja A.G.Sabancevaitė. – Problema atsiranda tada, kai mes nebegalime jo nuspėti arba kai šio proceso efektai sukuria daug rizikų.“
Uostamiesčio pakraštyje klimato kaitos švietimu užsiimanti Ana dabarties iššūkiams iliustruoti verčiau renkasi mūsų kraštui artimus pavyzdžius. Nuo jų pradeda ir diskutuodama su gimnazistais.
Štai klimato kaitos padariniai paveikia ūkininkus, nes jie nebegali tiksliai prognozuoti derliaus. Ana nerimauja ir dėl Klaipėdos miestui aktualių problemų – itin prastėjančios Baltijos jūros faunos ekologinės būklės ar sparčiai nykstančių Kuršių nerijos kopų.
Tam, kad rūpėtų, reikia asmeninio ryšio
Nors klimato kaitos temas Ana Gabrielė tyrinėja jau daugiau nei septynerius metus, santykį su jomis užmezgė studijų JAV metu. Sugrįžusi į Lietuvą ji pravėrė mokyklos duris ir subūrė ekologija besidominančių moksleivių būrelį.
Ana čia ieško naujų būdų, kaip perteikti klimato kaitos realijas gimnazistams suprantama kalba. Mokyklos, o vėliau ir miesto bendruomenę pakvietusi permąstyti pačią artimiausią aplinką, ji džiaugiasi, jog tokių projektų metu moksleiviai atranda prasmę, jaučiasi galintys ką nors pakeisti.
Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje jaunuoliai patys veda stichinių nelaimių simuliacijas ir ieško praktinių išeičių, kaip padėti juos supančiai aplinkai.
Kai idėjos prityla, imasi kūrybiškų sprendimų. Vien svarstydami apie gamtosauginius pavojus, jie stengiasi įsijausti į politikų, mokslininkų ar žurnalistų batus.
Per vėlu ar mano rankose?
Gamtos ciklams keičiantis taip, kaip mums neįprasta ir nenuspėjama, su klimato kaita susiduriame tiesiogiai. Ši naujoji realybė kelia nerimą, o dalį žmonių gali atgrasyti nuo pastangų kažką keisti.
Klimato kaitos švietimo praktikė Ana pripažįsta, kad žmogui gali atrodyti, jog jo veiksmai – nieko nepakeis ar niekam nerūpi. „Bet kaip tik, rūpi, ir aš turiu atsakomybę, nes esu visumos dalis“, – pasakoja Ana.
Asmeninio ryšio kūrimą su aplinka Ana išskiria kaip vieną iš metodų, padedančių priartėti prie klimato kaitos temos. Daugiau patarimų mokytojams, tėvams ar moksleiviams, ieškantiems naujų prieigos prie klimato kaitos būdų, galite išgirsti videoreportaže.
