„Labiausiai mums patinka klimato pasakojimai apie gyvūnus, kurie yra nebylūs, kol jų neįgarsiname, ir kurie jau dabar miršta, galima sakyti, mums ant rankų“ – knygoje „Negyvenama žemė“ rašo JAV žurnalistas Davidas Wallace‘as-Wellsas. „Aplinkosauginė pasakėčia“ – taip jis apibūdina ir klimato kaitos kontekste dažnai sutinkamą bičių nykimo naratyvą.
Tad kaip yra iš tiesų, ar bitės nyksta dėl klimato kaitos? Ir kokia situacija Lietuvoje?
-
„Aš bijau turėti vaikų“: klimato krizė daro įtaką ne tik aplinkai, bet ir emocinei sveikatai
-
Daugiau žiedadulkių, nauji alergenai namuose ir audrų poveikis: kaip klimato kaita daro įtaką jūsų alergijai
-
Kaip Niujorkas kovoja su klimato krize: valgiaraščiuose – mažiau mėsos
-
ES klimato stebėsenos tarnyba: sparčiai šylančiai Europai gresia daugiau vasaros sausrų
Paspaudžia mygtuką – ir pavasaris
Anykščių ir Ukmergės rajonuose bitininkaujantis ir bitininkų šeimoje užaugęs Laurynas Cibas sako, kad klimato kaitos poveikį tikrai pastebi. Pirmiausia – per pasikeitusius orus, kurie keičia tai, kaip bitininkas planuojasi savo darbus.
„Anksčiau jausdavosi, jog pavasaris ateina palaipsniui. O dabar atrodo, kad kažkas tiesiog paspaudžia mygtuką – ir pavasaris, visi augalai staiga sužydi.
Žiemos taip pat pasikeitusios. Nors kalbama apie klimato šilimą, bet pastebiu, kad žiemos, nors ne tokios šaltos, būna ilgesnės. Todėl bičių neskraidymo laikotarpis yra ilgesnis nei anksčiau.
Pavyzdžiui, tie, kas veždavosi bičių šeimas iš kažkur piečiau, tai tos bitės prasčiau peržiemoja, reikia iš labiau šiaurinių kraštų jas vežtis. Taip pat ir darbus reikia jau labiau strategiškai planuoti – kadangi pavasaris ateina staiga, turi būti iš karto viską susiplanavęs“, – sako pašnekovas.
Nesustiprėjusios laiku
Bitininkui norėtųsi, kad, pradėjus žydėti visiems augalams, bičių šeima jau būtų stipri ir neštų medų. Bet, deja, pastaruoju metu bitės sustiprėjusios būna jau tada, kai augalai būna įpusėję žydėjimą, sako L.Cibas.
„Žiedadulkes jau neša, augalus jau apdulkina. Bet norisi, kad pavasaris būtų galėjęs prasidėti kiek anksčiau ir bitės būtų iš anksčiau pradėjusios ruoštis.
Kai viskas vienu metu sužydi, bitės pamato, kad labai daug turi darbo, tada jos nori dar daugiau plėstis, pvz., nei šiaip įprastai plečiasi. Ir jeigu bitininkas visko nesukontroliuoja, tai jos labai spiečiasi. Bitės žiūri, kad darbo yra daug, joms reikia dirbti, o avily nėra tiek daug vietos joms visoms. Tada pusė šeimos nusprendžia, kad joms reikia keliauti kitur“, – sako L.Cibas.
Praėjusią vasarą ir nebuvo daug grikių medaus, nes per grikių laukus buvo galima eiti kaip per šieną – jie kaip ir žydi, bet nektaro nėra.
Vasaros taip pat labai pasikeitusios, pastebi bitininkas.
„Vieną mėnesį gali būti visiška sausra, o kitą mėnesį nuolat lietūs lyti. Atrodo, kad lauke +30 °C, viskas žydi ir to medaus bitės turėtų prinešti labai daug, bet kai yra sausra, augalai neišskiria nektaro, tai bitės nieko ir neprineša.
Pavyzdžiui, dėl to praėjusią vasarą ir nebuvo daug grikių medaus, nes per grikių laukus buvo galima eiti kaip per šieną – jie kaip ir žydi, bet nektaro nėra. O kai liepos žydėjo, tuo metu nuolat lijo, tai bitės negalėjo medaus nešti“, – sako L.Cibas.
Šiltesnės žiemos tiek bitėms, tiek erkėms
L.Cibo tėvai bites augina ir medų suka jau keturis dešimtmečius. Per šiuos metus jie stebėjo, kaip klimato kaita apsunkino jų darbą ir ieškojo būdų, kaip prie jos prisitaikyti.
„Pastebime, kad labai padaugėjo bičių erkių – varozės erkutės yra pagrindinis bičių parazitas. Jų irgi dabar yra daugiau, bet čia kaltas labiau žmogus, nes vietinė bitė yra prisitaikiusi prie vietinio klimato, prie vietinių sąlygų. Prasidėjus globalizacijai, pradėta bičių šeimas vežtis iš Prancūzijos, Italijos, Suomijos – tos bitės nėra prisitaikiusios prie lietuviško klimato. Tada joms reikia ir kitokių vaistų nuo erkių, ir jos nėra tokios atsparios, todėl ir prisiveisia daugiau erkių. Taip pat, kai žiemos nėra tokios šaltos, tai nors bitėms ir lengviau peržiemoti, bet taip pat lengviau peržiemoti ir erkėms“, – sako L.Cibas.
L.Cibo tėvai pastebi, kad ir žūsta bičių daugiau nei anksčiau.
„Bet dėl to reikia daryti savo namų darbus. Reikia pasiruošti, kad bus ilgesnė žiema, vadinasi, bitėms turi palikti daugiau maisto žiemai nei anksčiau. Anksčiau skaičiuodavo, kad reikia palikti 10 kg sirupo, dabar jau reikia daugiau. Kadangi ir erkių daugiau, tai ir vaistų reikia nepagailėti“, – sako bitininkas.
Lietuvoje bičių nemažėja
Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja entomologė Laima Blažytė-Čereškienė ramina – Lietuvoje bičių skaičius nemažėja.
„Jeigu šnekame apie medunešes bites, tai jų bendrai skaičius nemažėja. Paėmus šeimų skaičių, bitininkų skaičių, jis faktiškai nuolat auga. Paskutiniais metais net ir žuvimų nefiksuojama daugiau. Pasauliniu mastu yra tam tikri regionai, kuriuose laikomų bičių skaičius mažėja, žuvimai didesni, bet Lietuvoje tikrai negalima pasakyti, kad mažėtų“, – sako specialistė.
Ir nors bičių nemažėja, klimato kaitos poveikis bitėms matomas, sako L.Blažytė-Čereškienė.
„Bites, kaip ir kiekvieną gyvą organizmą, veikia klimato pokyčiai. Aukšta temperatūra, kuri buvo praėjusią vasarą labai pastebima, netikėtos orų permainas, audros, viesulai, neįprasti mūsų sąlygoms, stiprūs lietūs – visi tie pokyčiai veikia gyvus organizmus, taip pat ir bites.
Yra žinoma, kad prie aukštų temperatūrų medunešės bitės dienos metu jau nebeskraido, nes ne tik joms aukšta temperatūra yra nepalanki, bet kartu ir augalams – per sausras augalai mažiau gamina nektaro. Lietingu oru vėl yra nepalankios sąlygos. Tai tokie nepastovūs orai, be abejo, veikia ir bites, ir jų medunešį“, – sako entomologė.
Ir vis dėlto, sako L.Blažytė-Čereškienė, bitės nėra organizmas, kuris ypač reaguotų į klimato kaitą.
„Tuo labiau kad tai yra atsinaujinantis organizmas. Bitė gyvena apie mėnesį – 35 dienas. Ir adaptuotis joms lengviau. Didžioji dalis bičių, kurios vyrauja Lietuvoje, yra mišrūnės, tai jos yra ganėtinai prisitaikiusios prie svyruojančių orų sąlygų. Ypač jei kalbėsime apie vietines bites, tai jos adaptuojasi lengvai prie vidutinių, svyruojančių medunešių. Galbūt yra sudėtingiau tiems bitininkams, kurie laiko pramonines bites, kurie jau vasaros metu turi maitinti bites, jeigu nektaro yra per mažai augaluose, galbūt jie pajaučia ir didesnį poveikį“, – sako mokslininkė.
Didysis blogis – insekticidai
Bitininkas L.Cibas sako, kad galvą bitininkai suka ir dėl klimato kaitos, bet didelis vargas – insekticidai.
„Jie naudojami apsiginti nuo kenkeju, bet paveikia ir vabzdžius, įskaitant ir bites. Tai jeigu koks laukas būna labai nupurkštas ir jeigu visos cheminės medžiagos būna įsigėrusios ir į žemę, tai geriau prie tų laukų bičių nelaikyti“, – sako L.Cibas.
L.Blažytė-Čereškienė sako, kad ūkininkų naudojami chemikalai daro labai neigiamą įtaką bičių sveikatingumui ir netgi sukelia tiesioginius bičių žuvimus.
„Vasaros pradžioje iš bitininkų girdėjosi, kad jie randa negyvas bites – ar prie avilio, ar avilyje. Buvo atlikti tyrimai ir bitėse rasta draudžiamų pesticidų. Turbūt tai yra didžioji problema – ne tiek klimato kaita, kiek pesticidai“, – sako entomologė.
Anot specialistės, ūkininkus naudoti pesticidus skatina tai, kad kenkėjai, puolantys žemės ūkio kultūras, naudojant tuos pačius chemikalus, prisitaiko prie jų ir tampa atsparūs.
Jeigu sumažėtų medunešių bičių, maisto tikrai sumažėtų. Tai iš tiesų jos yra žmogaus mitybai labai svarbios ir labai aktualios, – sako entomologė.
„Tai skatina ūkininkus ieškoti kitų, dar stipresnių, atsivežti net neregistruotus iš kitų šalių. Tada tas poveikis ir pajaučiamas – ir bičių žuvimams, ir net parsinešamas didelis kiekis į bičių šeimą, kur jie daro didelį poveikį jos sveikatingumui, nektaro ieškojimui, sutrikdoma bičių orientacija. Tai čia yra didžiausias neigiamas efektas bitėms“, – sako specialistė.
Vis dėlto, bitininkas L.Cibas sako, kad Lietuvoje ši problema dar nėra taip stipriai juntama, kaip kai kuriose kitose valstybėse.
Prie klimato kaitos galima prisitaikyti. Bitės ir pačios prisitaiko, žmogus irgi prisitaikys, – sako bitininkas.
„Prieš 6–7 metus ši problema buvo labai didelė Prancūzijoje. 80 proc. bičių mirė, tai jiems teko per visą Europą važiuoti ir pirkti bites. Pasaulyje yra vietų, kur žmonės turi patys augalus apdulkinti, nes tiek viską chemija nupurškia, kad bitės nebegali gyventi, tai turi sugalvoti, kaip patys apdulkins, nors bitės visą darbą padarytų nemokamai. JAV daug kur bitės laikomos ne dėl medaus, o dėl to, kad būtų vežamos pas ūkininkus ir apdulkintų augalus.
Gali būti, kad, pavyzdžiui, migdolų ateityje nebeturėsim, jeigu viską taip toliau chemija purkšime. Kinijoje jau yra tokių sodų, kur žmonės patys augalus apdulkina – susirenka žiedadulkes ir su plunksnytėmis vaikšto ir kiekvieną žiedą turi apdulkinti“, – dalijasi žiniomis L.Cibas.
Entomologė L.Blažytė-Čereškinė pabrėžia, kad medunešės bitės yra labai svarbios kultūriniams augalams apdulkinti.
„Jeigu sumažėtų bičių, sumažėtų ir kultūrinių augalų derlius. Ir rapsų, ir grikių, ir sodų. Laukiniai apdulkintojai turi įtaką, bet ne tokią didelę kaip medunešės bitės. Tai jeigu sumažėtų medunešių bičių, maisto tikrai sumažėtų. Tai iš tiesų jos yra žmogaus mitybai labai svarbios ir labai aktualios“, – sako ji.
Ar tai gresia dėl klimato kaitos?
„Prie klimato kaitos galima prisitaikyti. Bitės ir pačios prisitaiko, žmogus irgi prisitaikys. Bet kai ūkininkas nori, kad jo laukai duotų daugiau derliaus ir pasitelkia chemiją, jis žiūri savęs ir savo derliaus, nežiūri aplinkos. Jeigu taip bites išžudys, nebus kas apdulkina žiedus, tai norėdami gauti bent kokį derlių, turės kaip bitutė po lauką lakstyt ir augalus apdulkinti“, – sako L.Cibas.
