Planetai šylant, žmonės ilgesniam nei įprasta laikui „užstringa“ orų režimuose, sako Johnas P.Abrahamas, Švento Tomo universiteto Inžinerijos mokyklos (JAV) šiluminių mokslų profesorius.
„Anksčiau 1–2 dienas trukusi karščio banga dabar trunka 3–5 dienas. Žmonės, kurie gali ištverti dieną ar dvi trunkantį karščio perteklių, turės daug daugiau problemų, kai karštis truks ilgiau“, – sako jis.
Mokslininkams prognozuojant, kad vykstanti klimato kaita ir toliau didės temperatūra bei normalizuosis karščio bangas, keičiasi žmonių gyvenimo būdas. Keičiasi ir žmonių darbo pobūdis. Darbuotojai turi žinoti, kas gali juos ištikti, o įmonės taip pat turi imtis priemonių jiems apsaugoti. Apie tai rašo BBC.
Darbas patalpose ir lauke
Ekspertai teigia, kad pokyčiai darbo vietoje paprastai skirstomi į dvi kategorijas.
Pirmoji – tai lauko ir nešaldoma aplinka, pavyzdžiui, žemės ūkio ar gamybos sektoriai, kuriuose aukšta temperatūra nekontroliuojama.
2022 m. Madrido gatvių valytojas mirė nuo karščio smūgio po darbo ekstremalioje temperatūroje. Atitinkamai mokslininkai teigia, kad vieni didžiausių pokyčių greičiausiai įvyks būtent tokiose darbo aplinkose, siekiant apsaugoti darbuotojus.
„Dirbant lauke karštyje reikės trumpesnių pamainų su daugiau pertraukų ir daugiau naktinio darbo“, – sako J.P.Abrahamas.
Tačiau nors tikėtina, kad šios grupės darbuotojų darbo valandos bus perkeltos į vėlesnį vakarą, šis metodas nėra panacėja ir vis dar kelia pavojų, rašo BBC.
Pirmiausia, sako mokslininkas, naktinė temperatūra šyla greičiau nei dieninė.
„Jei darbuotojai darbe patiria dienos karštį, o naktį temperatūra yra tokia aukšta, kad jų kūnas nespėja atvėsti, kitą dieną jiems bus daug sunkiau“, – aiškina jis. Problemų gali kilti ir dėl kitų saugos klausimų, pavyzdžiui, matomumo.
J.P.Abrahamas mano, kad darbuotojams, dirbantiems ne kontroliuojamoje temperatūroje, vis dažniau bus naudojami oro kondicionieriai, o darbdaviai turės numatyti pertraukas, kad darbuotojai galėtų sumažinti kūno temperatūrą tiek, kad vėl galėtų dirbti.
Darbuotojai, dirbantys patalpose arba vėsioje aplinkoje, gali būti palyginti saugesni nuo ekstremalių temperatūrų poveikio, tačiau jie taip pat turėtų tikėtis darbo tvarkos pokyčių.
„Šiuolaikiniai darbo organizavimo būdai, tokie kaip nuotolinis darbas, mišrus darbas, keturių darbo dienų savaitės... ir šešių valandų per dieną darbo dienos per savaitę vietoj 8 valandų, pasirodo esantys naudingi esant karščio bangoms, – sako Mansooras Soomro, vyresnysis tvarumo ir tarptautinio verslo, lyderystės, vadybos ir žmogiškųjų išteklių dėstytojas Teesside universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje Jungtinėje Karalystėje. – Taip sumažėja kelionių į darbą ir atgal, kurios gali dar labiau išeikvoti darbuotojų energiją. Darbuotojai taip pat gali jaustis patogiau per karščius namuose, nes apsirengia neformaliai.“
Abiejose aplinkose kai kurie darbuotojai jau dabar keičia savo darbo grafikus, kad pradėtų dirbti anksčiau ir baigtų darbą prieš vidurdienį, kai temperatūra pasiekia aukščiausią tašką – M.Soomro prognozuoja, kad tokių atvejų dar padaugės.
Darbdavių vaidmuo
Darbdaviai taip pat gali taikyti naujas priemones darbuotojams.
M.Soomro sako, kad kai kurie darbdaviai periodiškai atlieka karščio rizikos vertinimą, kad nustatytų kai kurias labiausiai nuo karščio pakilusios temperatūros pažeidžiamas grupes, įskaitant senstančius darbuotojus, nėščias moteris ir neįgalius darbuotojus.
„Tada šiems žmonėms galima suteikti lengvatų ir papildomų priemonių, kai jiems to reikia“, – sako jis. Jis tikisi, kad užsitęsus ekstremaliems karščiams vis daugiau darbdavių pradės vykdyti tokius patikrinimus.
Taip pat jis prognozuoja, kad įmonės vis dažniau įgyvendins konkrečias su karščiu susijusias sveikatos ir gerovės iniciatyvas. Jos gali apimti mokymo seminarus apie karščio sukelto streso valdymą arba fizinio pasirengimo ir mitybos planus, padedančius darbuotojams prisitaikyti prie besikeičiančio klimato.
Investicijos į infrastruktūrą taip pat bus labai svarbios.
„Įmonės investuoja į karščiui atsparios darbo aplinkos kūrimą, įskaitant tvarią pastatų infrastruktūrą su geresne oro kondicionavimo sistema“, – sako M.Soomro.
Darbo dienos keitimas atsižvelgiant į klimato kaitą vadovams taip pat yra naudingas verslui.
„Su karščiu susijęs diskomfortas neigiamai veikia darbo našumą ir produktyvumą, – sako M.Soomro. Taip pat įmonės nori kiek įmanoma išvengti su karščiu susijusių sveikatos sutrikimų padarinių. – Darbuotojai kenčia sirgdami, praranda darbo dienas ir atlyginimą, gali nukentėti jų šeimyninis gyvenimas. Darbdaviai kenčia dėl gydymo, prarasto produktyvumo ir teisinių ginčų.“
Nors našta apsaugoti darbuotojus tenka kai kurioms įmonėms, J.P.Abrahamas ir M.Soomro sutinka, kad teisės aktai turi atlikti tam tikrą vaidmenį – ir greitai.
Gera žinia ta, kad kai kurios vyriausybės jau priima įstatymus, reglamentuojančius darbą kylant temperatūrai. Po to, kai šalyje buvo užfiksuotas karščiausias balandis, Ispanija paskelbė naujus įstatymus, skirtus tiek įmonių savininkams, tiek darbuotojams. Be finansinės paramos nuo sausrų nukentėjusioms bendrovėms, naujuose teisės aktuose nustatyta, kad kai oro sąlygos pasiekia oranžinį (didelė rizika) arba raudoną (ekstremali rizika) signalus, darbdaviai privalės pritaikyti darbo sąlygas, įskaitant numatytos darbo dienos valandų sutrumpinimą arba pakeitimą.
Tačiau, nepaisant skubos, kai kurie tyrimai rodo, kad dauguma šalių yra labai nepasirengusios greitai reaguoti.
Oksfordo universiteto 2023 m. liepos mėn. ataskaitoje pabrėžiamas „precedento neturintis vėsinimo poreikio augimas“. Jų tyrime nurodoma, kad iki 2050 m. vėsinimui reikalingos energijos kiekis prilygs 2016 m. Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos ir Japonijos bendram elektros energijos pajėgumui. Tyrimas taip pat rodo, kad prie ekstremalių karščių neįpratusios vietovės buvo labiausiai nepasirengusios analizei – tarp labiausiai nukentėjusių šalių yra Airija, Jungtinė Karalystė ir Suomija.
Klimato kaita – ir vėlesnė darbo ateitis – yra neaiški, tačiau ekspertai teigia, kad šiltėjantys orai neabejotinai pakeis mūsų darbo pobūdį.
