„Išvien dėl švaresnės Baltijos“ – antrus metus iš eilės šalyje bendrovės „Neste Lietuva“ inicijuojama akcija, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į opią Baltijos jūros taršos problemą ir bendromis jėgomis prisidėti prie jos švarinimo.
Akcijos metu, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, nuo kiekvieno kliento apmokėjimo, atsiskaitant už degalus mobiliąja programėle, bendrovė skyrė po 0,10 euro organizacijoms, užsiimančiomis Baltijos jūros ar jos pakrantės švarinimo darbais.
Praėjusiais metais už surinktą 10 246 eurų sumą buvo tvarkoma Baltijos jūros pakrantė, o šiemet nuspręsta bendradarbiauti su partneriais „Nardymo akademija“, atkreipiant didesnį visuomenės dėmesį į Baltijos jūros dugne šimtmečius tūnančius taršius žvejybinius tinklus. Šiai problemai neabejingų gyventojų pagalba per du mėnesius Lietuvoje surinkta 14 234 eurų suma, kuri bus panaudota „Nardymo akademijos“ tinklų traukimo darbams iš jūros dugno.
„Baltijos jūros tarša – opi, mus visus liečianti problema, kuriai spręsti turime veikti sutelkę jėgas. Antrus metus besitęsiančios akcijos rezultatai rodo, kad švaresnė Baltija rūpi ir gyventojams. Džiaugiamės matydami didelį jų įsitraukimą, lūkesčius pranokusius rezultatus bei galimybe galėdami prisidėti prie iniciatyvų, kurių indėlis gali būti reikšmingas ateities kartoms“, – komentuoja „Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė.
Pasak įmonės atstovės, prisidėti prie geresnės jūros būklės buvo skatinami visų Pabaltijo šalių gyventojai, dalyvaudami analogiškose akcijose, inicijuotose bendrovių „Neste Lietuva“, „Neste Latvija“ ir „Neste Estija“. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais per visas tris šalis surinkta 42 700 eurų suma bus tolygiai paskirstyta partneriams-nevyriausybinėms organizacijoms, kurios už šią sumą atliks jūros ar jos pakrančių švarinimo darbus.
Sudėtingiems valymo darbams vienija jėgas
Baltijos jūros būklę tiriantys mokslininkai pranašauja, jog didėjantis šiukšlių kiekis paspartins jūros vandens atšilimą ir klimato kaitą. Didžiausią jūroje esančių teršalų kiekį sudaro nei 5 mm nesiekiančios ir plika akimi nematomos mikroplastiko dalelės.
Problemą didina jūroje nuskendę žvejybos įrankiai, ypač mikroplastiko dalelių sudėtyje turinys žvejybiniai tinklai. Dažniausiai jūros dugne jie atsiranda atsikabinę nuo laivų. Mokslininkų skaičiavimais, šiuo metu jūroje plūduriuoja 10 tūkst. žvejų išmestų tinklų.
Asociacijos „Nardymo akademija“ įkūrėjo ir vadovo Andriaus Albriko teigimu, Baltijoje visi nuskendę laivai daugiau ar mažiau apdengti pūvančiais ir yrančiais tinklais, o jūroje irdami daugelį metų jie teršia vandenį mikro ir nano plastiko dalelėmis, kurios pavojingos gyvūnams, mikroorganizmams, jūrinėms žuvims ir žmonėms.
Anot nardymo instruktoriaus, nors jūros valymo darbai atliekami kasmet, žvejybinių tinklų traukimas išlieka pavojingas, brangus ir lėtai vykstantis procesas. Jų atkabinimui nuo nuskendusių laivų ir iškėlimui į krantą pasitelkiami specialūs pakėlimo plūdurai, kuriems atsikabinus, kyla rizika į juos įsipainioti narams, dirbama labai atsakingai ir neskubant. Todėl A.Albrikas džiaugiasi, kad siekdamos prisidėti ir palengvinti ekspedicijų įgyvendinimą, jungiasi ir aplinkosaugos problemoms neabejingos bendrovės.
„Galimybė kiekvienam prisidėti prie Baltijos jūros valymo nuo tinklų „vaiduoklių“ yra išskirtinė, ne kasdien pasitaikanti galimybė. Tinklai nėra matomi kiekvienam žmogui, todėl daugeliui yra sudėtinga suvokti jų keliamą pavojų. Pakaktų panerti prie bet kurio Baltijos jūroje nuskendusio laivo ir pamatyti, nuskendusių tinklų kiekį bei juose įsipainiojusias gyvybes. Verslas, neabejingas žvejybinių tinklų sukeliamoms problemoms Baltijos jūroje, yra kritiškai svarbus, kad mes galėtume vykdyti tinklų traukimo darbus ir pamažu kartu kurtume reikšmingą pokytį jūros būklėje“, – apibendrina naras.
