Viskas prasidėjo „M-1“ įrašų studijoje, į kurią kartkartėmis užsukdavo Marius Berenis (dar ne Tru Sabaka) ir Linas Mažeika (dar ne Ezopas ir ne Karalius). Ten darbavęsis Andrius Mamontovas kartą šiems dviems exmetalistams juokais pasiūlė parepuoti – dabar tai vadinama tiesiog „freestyle“.
Po Mariaus ir Lino ekspromto Andrius ištarė lemtingą frazę : „Vyručiai, jums reikia būti reperiais, o ne metalistais“. Gal viskas būtų tuo ir pasibaigę, jei ne Andriaus brolis Justas Mamontovas (Lietuva – giminių kraštas), kuris tuo metu vadovavo leidybinei kompanijai „Koja records“ ir kaip tik ruošėsi pirmo lietuviško šokių muzikos rinkinio leidybai.
Lemtingo atsitiktinumo dėka (jų ŽAS istorijoje buvo tikrai ne vienas) rinkiniui kaip tik trūko vienos dainos. Štai tada Andrius ir pasiūlė būsimiems „žasams“ pabandyti įrašyti kokią nors dainą. Vyrukai iš karto nusprendė „prisiklijuoti“ skandalistų etiketę, todėl ironiškai apdainavo tuo metu Lietuvoje labai populiarios sektos „Tikėjimo žodis“ veiklą.
Nors dainą „Debilas ir bažnyčioje debilas“ vargiai galima pavadinti šokių muzikos kūriniu, ji vis dėlto atsidūrė rinkinyje. Teliko sugalvoti grupei pavadinimą. Už pavadinimą „žasai“ iki šiol skolingi Mariaus broliui, kuris po ilgų apmąstymų ištarė visiškai bereikšmę frazę „žertva ant smūgio“. Štai tai taip gimė pirmasis ŽAS kūrinys, kuris, beje, nėra gyvai skambėjęs nė viename koncerte.
