Tačiau „žasams“ stoties bomžų įvaizdis gana greitai atsibodo. Be to, užkietėję metalo mylėtojai pasiilgo gitarų. Tuo metu muzikantai labai mėgo klausytis „Biohazards“, „Rage Against the Machine“, „Senser“ kūrybos. Tad atėjus laikui įrašinėti naują albumą, buvo nuspręsta sukryžminti roką ir hiphopą. Į pagalbą buvo pasikviesti du „sesijiniai“ muzikantai – Meinardas Brazaitis – Brazas (mušamieji, perkusija) ir Virgilijus Prieskienis– Lolo (bosinė gitara). Į studiją vyrukai užsidarė neturėdami jokio konkretaus pagrindo albumui – nebuvo nė vienos teksto eilutės, nė vienos melodijos ir anei vieno gitarinio rifo. Užtat netrūko entuziazmo ir pašėlusių idėjų.
Dainų kūrimo procesas vyko čia pat, įrašų studijoje. Jau nuo pirmųjų gitarų akordų buvo aišku, kad albumas bus visai kitoks ir kur kas sunkesnis nei „Ū–ŽAS“. Tai nelabai patiko Chorui, kuris vis burbėjo, kad tokios muzikos niekas nesupras ir kad dainos skamba per daug „metalovai“.
Bet Choro niekas nepaklausė. Kaip paaiškėjo vėliau, sprendimas pakeisti stilių visiškai pasiteisino. Nors albumo įrašams ir nebuvo deramai pasiruošta, darbas ėjo „kaip per sviestą“. Visas albumas buvo sukurtas, įrašytas ir paruoštas leidybai per nepilnas 2 savaites. Žinoma, taip paskubomis dirbant nebuvo išvengta klaidų. Studijoje suvedinėjant albumo takelius net 4 dainose buvo pamirštos gitarų partijos, taip pat „dingo“ ir kelios pritariamųjų vokalų partijos.
Tiesa, dėl to dainos nuskambėjo netgi dar įdomiau – pvz., „Darius Skerdikas“, „Girtas moskitas“.
ŽAS rubrikos straipsniai