Daugeliui ji taip ir liks svajoklė Gretchen iš Arūno Žebriūno filmo „Turtuolis vargšas“. Tačiau nuo tada praėjo daugiau nei dvidešimt penkeri metai… Sėdėdama kavinėje su kolega iš teatro ir kukliai pietaudama, ji anaiptol neužsisvajojusi kaip Gretchen ir nenusiminusi kaip psichologė, kurią vaidino filme „Nuodėmės užkalbėjimas“: juokauja, kvatoja. Ir labai sunkiai leidžiasi į pašnekesį apie buitinius reikalus, nors jų jos gyvenime, be abejo, yra.
Buitis
„Aš nepavargstu nuo jos. Natūralu, kad turi ir skalbti, ir valgį gaminti, ir tvarkytis. Pavargstu veikiau nuo netvarkos, o ne nuo tvarkymosi. Negerai jaučiuosi matydama dulkes – šoku ir nuvalau jas. Buities mano gyvenime yra tik tiek, kad būtų švaru, jauku ir patogu“, – sako aktorė.
Du miestai
Jei vasarą niekur neišvažiuoja, jai gera ir Klaipėdoje. Nelės gyvenime yra du miestai: Klaipėda ir Vilnius. Visgi pastarasis – svarbiausias: jame gimė, lankė darželį, mokyklą, išgyveno pirmuosius patyrimus. „Gimtojo miesto, kaip ir tėvų, negali nemylėti.“
Skintos gėlės
Mėgstamiausių ji neturi: nudžiugina nelauktos, netikėtos, neįprastos. Kita vertus – visos, nes tai – dėmesio ir simpatijos išraiška. „Tai gali būti ir nuleipusios rožės, nes kažkas jas laikė šiltose rankose viso spektaklio metu…“
Prieskoniai
Spintelėje karaliauja jie, o ne jų mišiniai su druska. „Kažkada prieskoniams jutau beprotišką silpnybę. Jei kur išvažiuodavau, visada parsiveždavau nematytų žolių, jų mišinių. Ir dabar apžiūriu, jei randu ką įdomesnio – nusiperku.“
Staltiesės. Per šventes namuose Nelė būtinai ant stalo užtiesia staltiesę: „Tam ir yra šventės. Tuo jos ir skiriasi viena nuo kitos, kad Kalėdų stalui staltiesė, papuošalai – vienokie, Velykų, gimtadienių – kitokie. Tokių ritualų nedaug, bet man jie patinka, tai – šventės dalis.“
Batai
Nelė prisipažįsta dėl jų pametusi galvą. „Nors tai dar lengvas pamišimas. Vis bijau, kad pereis į sunkesnį, – nusijuokia. – Man patinka batus rinktis, turėti ir būna labai gaila, kai kitą sezoną tampa nebereikalingi. Tada save pabaru, bet kur buvusi, kur nebuvusi ta silpnybė vėl atgyja.“
Sportas
Kažkada teatre ji mankštindavosi po du tris kartus per savaitę: „Tai būdavo ir kinų gimnastika, ir aerobika, ir šiek tiek šokio. Dabar, kai teatras uždarytas… Bet tai jau atsikalbinėjimas. Vis guodžiu save, kad dirbdama su studentais ne stoviu vietoje, o judu sykiu su jais.“
Namai
Nelė namų jaukumą kuria veikiau galvoje, o ne tikrovėje. „Jie jaukūs, bet greičiausiai tik man, asmeniškai... Man ten gera, ten aš pailsiu. Aktorių toks specifinis darbas, tenka mokytis daug tekstų, todėl namai turi būti ne tik poilsiui, bet ir darbui. Bute norisi daiktais neapkrautos erdvės, šviesos, oro… Tokį ir turiu. Tuo labiau kad gyvename aukštai, pro virtuvės langus matyti jūra, kaip atplaukia laivai. Gal ir labai labai nedideli, gal to vaizdelio nedaug, bet labai malonu, ypač kai šviečia saulė“, – šypsosi mintimis į namus nuklystanti aktorė.
Maisto gaminimas
Nelės gyvenime buvo laikotarpis, kai labai daug laiko praleisdavo skraidydama lėktuvais. Kad laikas keliaujant neprailgtų, skaitydavo žurnalus, o juose dažniausiai aptikdavo receptų: „Amžinai būdavau alkana, nepavalgiusi, – juokiasi. – Skaitydavau tuos receptus, o vaizduotėje pripiešdavo prie jų dar krūvas dalykų.“ Kartais grįžusi namo ji mėgindavo savo fantazijas įgyvendinti. „Būdavo įdomu, ką sukūrė mano galva. Bet nesu nei kulinarė, nei konditerė. Skaniai pagaminti moku, tačiau nėra taip, kad šeimininkaudama virtuvėje žydėčiau.“ Vis dėlto jai malonu artimiesiems paruošti ką nors skanaus, malonu, kai jiems gardu, kai pagiria. „Kai to patiekalo nelieka nė kruopelytės, supranti, kad tai buvo ne vien žodžiai“, – nusišypso.
Drabužiai
Tądien Nelė vilki juodai. „Nežinau, kodėl įsikandau juodą spalvą. Turbūt todėl, kad ji šiuo metu tinka repeticijoms. Drabužiai tiesiogiai susiję su darbu – ką tuo metu repetuoji, kuo gyveni, visiškai netyčia, intuityviai, norėdamas geriau pažinti savo personažą, ir drabužių ieškai artimesnių jam. Praėjus kuriam laikui žiūriu į kokį megztinį ar švarką ir galvoju: „Viešpatie, kodėl jį pirkau, tokį, prie nieko nederantį…“ O buvo laikas, kai vilkėjau ir buvo labai gerai.“ Ji jau žino atsakymą į tokius savo klausimus: dabar tapęs nebemielas, kadaise drabužis buvo artimas personažui, apie kurį ji galvojo ir kurį turėjo įkūnyti.
Augalai
Nors aktorė dažnai būna išvykusi, vazoninių gėlių namuose turi. „Nesu ta, kuri jas šnekina. Jei ir kyla noras pabendrauti, tai tik ironiškai, daugiau humoro forma. Kažkada turėjau katiną, šunį, suprantu, kad juos galima pakalbinti – gyvi padarai, bet augalų nesugyvinu – gėlė yra graži, ir tiek.“ Kai kuri nors gėlė pradeda nykti, Nelė pasuka ją į saulę, pastato į kitą vietą, pasiskaito – gal ne taip ką nors darė. Randa tam laiko, jeigu gėlė jai brangi ir graži. Pati neperka, visos dovanotos, ir jų pavadinimų nelabai žino: „Vieną panaši į palmę, kita – į amžinai susišiaušusią mano galvą: šis medelis man labai gražus ir linksmas.“
Poilsis
Ilsisi ir atsipalaiduoja aktorė labai įvairiai. Kartais išeina pasivaikščioti, juolab kad gyvena Klaipėdoje, prie jūros. Persikelia keltu į Smiltynę (žinoma, jei ne naktis ir jei turi laiko), pasivaikšto – ten turi pamėgtų vietų. Kitą kartą jai užtenka grįžti namo ir visiškai nieko nedaryti: „Atsigulu, klausausi muzikos... Arba pasiimu knygą, skaitytą jau daugybę kartų, atsiverčiu bet kurį puslapį ir nuo bet kur pradedu… Kai knygą moki beveik atmintinai, tai tampa savotiška terapija.“
Sveikata
Be abejo, Nelei ji svarbi: „Kad ką nors padarytum ir būtum darbingas, turi būti fiziškai sveikas – ligotas nieko nenuveiksi. Turi kiek galima sveikai gyventi: ir pajudėti, ir nepersivalgyti, ir sveikai maitintis, ir vitaminų, ypač pavasarį, vartoti.“
Lygiai taip pat jai svarbi dvasinė sveikata, tik pastarosios receptas ne taip lengvai įvardijamas: „Tai ir bendravimas su žmonėmis, man turinčiais įtakos, ir skaitymas.“
Antsvoris Nelei negresia dėl labai paprastos priežasties: „Jaučiuosi labai blogai, jei persivalgau. Tai manyje gal net nuo paauglystės.“
Grožis
Ji, aktorė, sako privalanti rasti laiko grožio procedūroms, naudoti veidui tinkamą kremą, kaukę. Tačiau Nelė nėra kosmetikos kabinetų lankytoja: „Galbūt tai nėra labai gerai, gal kita, save prižiūrinti labiau, ten lankytųsi, bet man greičiau pasigražinti namie…“ O kaip ji sutvardo nepaklusnias savo garbanas? „Plaukų nepakeisi, nebent nusiskusčiau plikai“, – kvatoja. Todėl laikui bėgant kinta tik jų spalva ir ilgis. Bet darbas scenoje Nelei suteikia puikiausias galimybes keisti šukuosenas.
Kelionės
Net jei svečioje šalyje tenka dirbti visą dieną, ji randa laiko (kad ir pavogdama iš savęs kelias miego valandas) išbėgti ir apsidairyti. Lankydamasi kur nors pirmą kartą, mėgsta tik vaikščioti ir stebėti. „Paryžiuje daug lauko kavinukių, jose be galo gera sėdėti ir žiūrėti, kaip žmonės bendrauja. Kiekvienoje šalyje yra kažkas savito. Ten, kur fantastiška architektūra, žiūriu į ją.“ Nelė nežino, ar yra šalis, į kurią norėtųsi grįžti. „Manau, tai turėtų būti kraštas su neregėta gamta. Nors pati esu absoliučiai miesto žmogus, tačiau kontrastas su neapsakomai gražia gamta mane veikia. Vis dėlto gyventi kaime ar sodyboje nenorėčiau – man stigtų ritmo ir didmiesčio gaivalo, todėl buvo labai gera Niujorke… To negalėčiau pasakyti apie Maskvą“, – savo įspūdžiais apie miestus dalijasi aktorė.
Buitis
„Aš nepavargstu nuo jos. Natūralu, kad turi ir skalbti, ir valgį gaminti, ir tvarkytis. Pavargstu veikiau nuo netvarkos, o ne nuo tvarkymosi. Negerai jaučiuosi matydama dulkes – šoku ir nuvalau jas. Buities mano gyvenime yra tik tiek, kad būtų švaru, jauku ir patogu“, – sako aktorė.
Du miestai
Jei vasarą niekur neišvažiuoja, jai gera ir Klaipėdoje. Nelės gyvenime yra du miestai: Klaipėda ir Vilnius. Visgi pastarasis – svarbiausias: jame gimė, lankė darželį, mokyklą, išgyveno pirmuosius patyrimus. „Gimtojo miesto, kaip ir tėvų, negali nemylėti.“
Skintos gėlės
Mėgstamiausių ji neturi: nudžiugina nelauktos, netikėtos, neįprastos. Kita vertus – visos, nes tai – dėmesio ir simpatijos išraiška. „Tai gali būti ir nuleipusios rožės, nes kažkas jas laikė šiltose rankose viso spektaklio metu…“
Prieskoniai
Spintelėje karaliauja jie, o ne jų mišiniai su druska. „Kažkada prieskoniams jutau beprotišką silpnybę. Jei kur išvažiuodavau, visada parsiveždavau nematytų žolių, jų mišinių. Ir dabar apžiūriu, jei randu ką įdomesnio – nusiperku.“
Staltiesės. Per šventes namuose Nelė būtinai ant stalo užtiesia staltiesę: „Tam ir yra šventės. Tuo jos ir skiriasi viena nuo kitos, kad Kalėdų stalui staltiesė, papuošalai – vienokie, Velykų, gimtadienių – kitokie. Tokių ritualų nedaug, bet man jie patinka, tai – šventės dalis.“
Batai
Nelė prisipažįsta dėl jų pametusi galvą. „Nors tai dar lengvas pamišimas. Vis bijau, kad pereis į sunkesnį, – nusijuokia. – Man patinka batus rinktis, turėti ir būna labai gaila, kai kitą sezoną tampa nebereikalingi. Tada save pabaru, bet kur buvusi, kur nebuvusi ta silpnybė vėl atgyja.“
Sportas
Kažkada teatre ji mankštindavosi po du tris kartus per savaitę: „Tai būdavo ir kinų gimnastika, ir aerobika, ir šiek tiek šokio. Dabar, kai teatras uždarytas… Bet tai jau atsikalbinėjimas. Vis guodžiu save, kad dirbdama su studentais ne stoviu vietoje, o judu sykiu su jais.“
Namai
Nelė namų jaukumą kuria veikiau galvoje, o ne tikrovėje. „Jie jaukūs, bet greičiausiai tik man, asmeniškai... Man ten gera, ten aš pailsiu. Aktorių toks specifinis darbas, tenka mokytis daug tekstų, todėl namai turi būti ne tik poilsiui, bet ir darbui. Bute norisi daiktais neapkrautos erdvės, šviesos, oro… Tokį ir turiu. Tuo labiau kad gyvename aukštai, pro virtuvės langus matyti jūra, kaip atplaukia laivai. Gal ir labai labai nedideli, gal to vaizdelio nedaug, bet labai malonu, ypač kai šviečia saulė“, – šypsosi mintimis į namus nuklystanti aktorė.
Maisto gaminimas
Nelės gyvenime buvo laikotarpis, kai labai daug laiko praleisdavo skraidydama lėktuvais. Kad laikas keliaujant neprailgtų, skaitydavo žurnalus, o juose dažniausiai aptikdavo receptų: „Amžinai būdavau alkana, nepavalgiusi, – juokiasi. – Skaitydavau tuos receptus, o vaizduotėje pripiešdavo prie jų dar krūvas dalykų.“ Kartais grįžusi namo ji mėgindavo savo fantazijas įgyvendinti. „Būdavo įdomu, ką sukūrė mano galva. Bet nesu nei kulinarė, nei konditerė. Skaniai pagaminti moku, tačiau nėra taip, kad šeimininkaudama virtuvėje žydėčiau.“ Vis dėlto jai malonu artimiesiems paruošti ką nors skanaus, malonu, kai jiems gardu, kai pagiria. „Kai to patiekalo nelieka nė kruopelytės, supranti, kad tai buvo ne vien žodžiai“, – nusišypso.
Drabužiai
Tądien Nelė vilki juodai. „Nežinau, kodėl įsikandau juodą spalvą. Turbūt todėl, kad ji šiuo metu tinka repeticijoms. Drabužiai tiesiogiai susiję su darbu – ką tuo metu repetuoji, kuo gyveni, visiškai netyčia, intuityviai, norėdamas geriau pažinti savo personažą, ir drabužių ieškai artimesnių jam. Praėjus kuriam laikui žiūriu į kokį megztinį ar švarką ir galvoju: „Viešpatie, kodėl jį pirkau, tokį, prie nieko nederantį…“ O buvo laikas, kai vilkėjau ir buvo labai gerai.“ Ji jau žino atsakymą į tokius savo klausimus: dabar tapęs nebemielas, kadaise drabužis buvo artimas personažui, apie kurį ji galvojo ir kurį turėjo įkūnyti.
Augalai
Nors aktorė dažnai būna išvykusi, vazoninių gėlių namuose turi. „Nesu ta, kuri jas šnekina. Jei ir kyla noras pabendrauti, tai tik ironiškai, daugiau humoro forma. Kažkada turėjau katiną, šunį, suprantu, kad juos galima pakalbinti – gyvi padarai, bet augalų nesugyvinu – gėlė yra graži, ir tiek.“ Kai kuri nors gėlė pradeda nykti, Nelė pasuka ją į saulę, pastato į kitą vietą, pasiskaito – gal ne taip ką nors darė. Randa tam laiko, jeigu gėlė jai brangi ir graži. Pati neperka, visos dovanotos, ir jų pavadinimų nelabai žino: „Vieną panaši į palmę, kita – į amžinai susišiaušusią mano galvą: šis medelis man labai gražus ir linksmas.“
Poilsis
Ilsisi ir atsipalaiduoja aktorė labai įvairiai. Kartais išeina pasivaikščioti, juolab kad gyvena Klaipėdoje, prie jūros. Persikelia keltu į Smiltynę (žinoma, jei ne naktis ir jei turi laiko), pasivaikšto – ten turi pamėgtų vietų. Kitą kartą jai užtenka grįžti namo ir visiškai nieko nedaryti: „Atsigulu, klausausi muzikos... Arba pasiimu knygą, skaitytą jau daugybę kartų, atsiverčiu bet kurį puslapį ir nuo bet kur pradedu… Kai knygą moki beveik atmintinai, tai tampa savotiška terapija.“
Sveikata
Be abejo, Nelei ji svarbi: „Kad ką nors padarytum ir būtum darbingas, turi būti fiziškai sveikas – ligotas nieko nenuveiksi. Turi kiek galima sveikai gyventi: ir pajudėti, ir nepersivalgyti, ir sveikai maitintis, ir vitaminų, ypač pavasarį, vartoti.“
Lygiai taip pat jai svarbi dvasinė sveikata, tik pastarosios receptas ne taip lengvai įvardijamas: „Tai ir bendravimas su žmonėmis, man turinčiais įtakos, ir skaitymas.“
Antsvoris Nelei negresia dėl labai paprastos priežasties: „Jaučiuosi labai blogai, jei persivalgau. Tai manyje gal net nuo paauglystės.“
Grožis
Ji, aktorė, sako privalanti rasti laiko grožio procedūroms, naudoti veidui tinkamą kremą, kaukę. Tačiau Nelė nėra kosmetikos kabinetų lankytoja: „Galbūt tai nėra labai gerai, gal kita, save prižiūrinti labiau, ten lankytųsi, bet man greičiau pasigražinti namie…“ O kaip ji sutvardo nepaklusnias savo garbanas? „Plaukų nepakeisi, nebent nusiskusčiau plikai“, – kvatoja. Todėl laikui bėgant kinta tik jų spalva ir ilgis. Bet darbas scenoje Nelei suteikia puikiausias galimybes keisti šukuosenas.
Kelionės
Net jei svečioje šalyje tenka dirbti visą dieną, ji randa laiko (kad ir pavogdama iš savęs kelias miego valandas) išbėgti ir apsidairyti. Lankydamasi kur nors pirmą kartą, mėgsta tik vaikščioti ir stebėti. „Paryžiuje daug lauko kavinukių, jose be galo gera sėdėti ir žiūrėti, kaip žmonės bendrauja. Kiekvienoje šalyje yra kažkas savito. Ten, kur fantastiška architektūra, žiūriu į ją.“ Nelė nežino, ar yra šalis, į kurią norėtųsi grįžti. „Manau, tai turėtų būti kraštas su neregėta gamta. Nors pati esu absoliučiai miesto žmogus, tačiau kontrastas su neapsakomai gražia gamta mane veikia. Vis dėlto gyventi kaime ar sodyboje nenorėčiau – man stigtų ritmo ir didmiesčio gaivalo, todėl buvo labai gera Niujorke… To negalėčiau pasakyti apie Maskvą“, – savo įspūdžiais apie miestus dalijasi aktorė.
