Aktoriui Andriui Bialobžeskiui atsipalaiduoti padeda poezija, futbolas ir draugų kompanija

Aktorių Andrių Bialobžeskį kiekvieną šiokiadienį galime išvysti seriale „Nekviesta meilė", tačiau realiame gyvenime jis nė iš tolo nepanašus į savo herojų sukčių Miroslavą. Nuoširdus, atviras, gal kiek ironiškas vyras neslepia, kad darbas jam - geriausias vaistas nuo blogų minčių ir daugelio ligų.

Ar pats žiūrite serialą „Nekviesta meilė"?
Jei tik turiu laiko, būtinai pasižiūriu, bet visų serijų nemačiau. Dažniausiai vakarais būnu užsiėmęs - vyksta repeticijos, spektakliai, renginiai.

Tiesa, kad esate visiška savo herojaus Miroslavo priešingybė?
Tikrai taip. Niekada neapgaudinėjau žmonių ir neketinu taip elgtis. Gyvenime nesu daręs jokių aferų ir net nežinočiau, nuo ko pradėti (šypsosi). Man svetimos manipuliacijos, tačiau kaip ir Miroslavas kartais būnu avantiūristas ir žaismingai žiūriu į gyvenimą.

Neskaudu, kad kai kurie žmonės jus tapatina su personažu?
Jau senokai susitaikiau su aplinkinių žvilgsniais, vaikėzų šūksniais „Ei, Mirka!" Nesu nei sukčius, nei piktadarys, vis dėlto vyresnio amžiaus močiutės kartais piktai nužiūri, o mažesnėse parduotuvėse apsaugos vyrukai nenuleidžia nuo manęs akių. Galų gale tai - mūsų profesijos dalis, be to, galiu pasidžiaugti, jog mūsų žmonės nelabai įkyrūs. Esu girdėjęs nuomonių, kad mano personažas gana tikroviškas, tokių žmonių Lietuvoje išties yra.

Įsivaizduojate savo gyvenimą be teatro?
Aktorystė man teikia didžiulį malonumą ir esu laimingas, kad pasirinkau būtent šį gyvenimo kelią. Atėjo toks metas, kai galvoju, ne ko imtis, o ko verčiau atsisakyti. Lakstymas iš darbo į darbą kartais labai vargina. Minčių viską mesti, žinoma, kyla, bet tik tuomet, kai užklumpa nuovargis, niūri nuotaika. Praeina diena, kita, viską pamirštu ir kupinas naujų jėgų vėl kimbu į darbą...
Tiesą pasakius, neverta mąstyti, ką veikčiau, jei nebūtų teatro. Kam tos nereikalingos emocijos? Na, o jei jau tektų išeiti iš teatro, bandyčiau, ieškočiau ir kažką juk rasčiau. Nebijau jokio darbo, bet verslininku savęs neįsivaizduoju (šypsosi).

Daugeliui aktorių, be šlovės ir pripažinimo, tenka išgyventi ir sunkių akimirkų, nuopuolių. Esate tai patyręs?
Praeityje buvo visokiausių krizių. Pasitaikė ir nesėkmingų vaidmenų, ir darbo stygiaus. Buvo dienų, kai rankos svirdavo, gyvenimas atrodė bespalvis, žmonės beveidžiai. Dabar esu pasinėręs į darbus ir tokia savijauta mane jau senokai aplenkia. Manau, mėgstamas darbas - geriausias vaistas nuo blogų minčių ir daugelio ligų...

Kas padeda, kai būna sunku?
Šeima, artimieji, draugai, su kuriais sieja dvasinis artumas ir kuriems bet kada galima išsipasakoti... Kita vertus, man labai patinka būti vienam - tuomet galiu susikaupti, viską apmąstyti, sudėlioti savo mintis.

Ilgokai vedėte laidas „Mažųjų žvaigždžių valanda", „Dainų dainelė". Ar nepasiilgstate vedėjo amplua?
Labiausiai pasiilgau vaikų, man labai patiko su jais dirbti. Tas laiko tarpsnis mano gyvenime jau baigėsi, nors ką gali žinoti, ką vėl pasiūlys likimas. Manau, kad televizijai reikia naujų veidų, pasikeitimų...
Iki šiol dirbu su dirigentu Gintaru Rinkevičiumi. Kas mėnesį rengiame koncertus vaikams, aš esu vedėjas. Ši veikla man labai artima.

Esate labai užsiėmęs. Kaip spėjate viską derinti?
Tai ne pats maloniausias dalykas (šypsosi). Norėtųsi šiek tiek sėslesnio, ramesnio gyvenimo, bet be darbo ir veiklos ilgai neištverčiau. Man reikia judėjimo, žmonių, bendravimo. Per laisvą mėnesį turbūt iš proto išsikraustyčiau (juokiasi). Per dvidešimt metų pripratau prie įtempto gyvenimo ritmo. Būna laisvų valandėlių, kada galėčiau pailsėti, atsipūsti, tačiau vis tiek kažkur lekiu, kažkur skubu.

Be mėgstamo darbo, ar turite kitų pomėgių?
Labai mėgstu sportuoti. Treniruoklių salėje kilnoju svarmenis, dažnai plaukioju baseine. Sekmadieniais su draugais žaidžiame krepšinį, taip pat priklausau futbolo klubo „Prelegentai" komandai. Tiesa, futbolą dėl sąnarių skausmų šiek tiek apleidau.
Kartais mėgstu nueiti į kiną, su draugais bare alaus išgerti, futbolo ar krepšinio transliacijas pažiūrėti, poeziją paskaityti. Atsipalaiduoju ir būdamas vienas, po mišką pavaikštau, su šunimi palakstau...

Vadinasi, jūs - tikras sporto aistruolis?
Taip, jei per televizorių rodomos krepšinio ar futbolo varžybos, manęs niekas neprisišauks (juokiasi). Tada visada būnu bare, nes namuose nenoriu rėkti, šaukti ar keiktis, kai komandai nesiseka.

Esate azartiškas?
Jei tai susiję su sportu, taip, tačiau į kazino nevaikštau (šypsosi).

Ar yra dalykų, kurie jus iš tiesų labai erzintų?
Seimas ir jo priimami įstatymai (juokiasi). Norėčiau, kad Lietuvoje būtų mažiau nusikaltimų, socialinės nelygybės, korupcijos ir pan.

O aplinkinių ir žiniasklaidos dėmesys?
Pats pasirinkau tokią profesiją ir privalau sutikti su visomis žaidimo taisyklėmis. Jei man yra rodomas dėmesys, turiu bendrauti su žiniasklaida. Todėl niekada neatsisakau gerbėjams duoti autografą, kartu nusifotografuoti, kalbėtis su žurnalistais. Tiesa, kartais jie rašo iš piršto laužtas istorijas, bet į tai stengiuosi nereaguoti. Skaudu tik dėl artimųjų, nes jie ne visada supranta, kur tiesa, o kur melas.

Sako, nelengva gyventi su meno žmonėmis, aktoriais. Kaip manote, ar sunku jūsų namiškiams?
Nelengva. Aktorių gyvenimas gana chaotiškas, nuolat lekiame, skubame, sukamės darbų karuselėje. Žmona Margarita nemėgsta prisidėti prie mano vakarojimų, ji - šeimos žmogus, o aš - keliautojas. Esu dėkingas žmonai, kad rūpinasi buitimi, nes tam dažniausiai neturiu laiko.

Ar per nuolatinius darbus nepamirštate parodyti žmonai dėmesio?
Prisipažinsiu, jo turėtų būti keleriopai daugiau... Margarita to verta.

Galima pasmalsauti, kokia jūsų šeima?
Gyvenu su žmona Margarita. Ir gyvenu su ja labai gerai. Aštuoniolikmetė dukra Agota jau kelerius metus apsistojusi pas senelius. Tiesiog dėl patogumo, nes mūsų namuose tik vienas kambarys.

Esate geras tėtis Agotai?
Manau, kad taip. Leidžiu savo vaikui daryti tai, ko nori. Esu labai atlaidus. Su Agota niekada neturėjau jokių rūpesčių, dažnai pabendraujame, kartu leidžiame laisvalaikį. Visgi Margarita kur kas daugiau dėmesio skiria jos auklėjimui ir yra griežtesnė už mane. Dėl to jos ir dažniau pasipyksta...

Šiais metais Agotos laukia abitūros egzaminai. Kur dukra ketina studijuoti?
Neseniai išgirdau stulbinamą naujieną, kad ji norėtų studijuoti aktorystę. Maniau, šeimoje vieno aktoriaus per akis (šypsosi). Tai be galo sunki specialybė, ypač moterims. Jautresnės sielos žmonėms ji gali būti pražūtinga. Aktoriai gyvena dvigubą asmeninį gyvenimą, įsikūnija į personažą, iš kurio kartais labai sunku išeiti. Kita vertus, nuo seno susiklosčiusi situacija, kad vyrams aktoriams skiriama daugiau dėmesio, jiems lengviau gauti vaidmenis.

Namuose esate išvaduotas nuo buities rūpesčių?
Neslėpsiu, namie beveik nieko nedarau. Nemoku nei kalti, nei pjauti, nei gręžti... Rytais vedžioju kalytę Ulytę, kartais mėgstu ir prie puodų pasisukioti. Mano žmona - vegetarė, todėl maitinamės skirtingai. Tiesa, vegetarišką troškinį moku paruošti (šypsosi).

Žmona nesistengia perauklėti?
Ji puikiai mane supranta ir dėl buities rūpesčių niekada nesipykstame.

Ką ketinate veikti artimiausiu metu?
Šiuo metu ką nors planuoti būtų labai sudėtinga. Teatre rengiame naują premjerą, serialo „Nekviesta meilė" filmavimai taip pat tebesitęsia. Nežinia šiek tiek vargina, bet ką darysi. Labai norėčiau nuvykti prie Ventės rago, ten draugas turi viešbutį. Galbūt pavyks ištrūkti iš Lietuvos kur nors pailsėti.

Išduokite savo svajones...
Gerai būtų, jei mūsų krepšininkai laimėtų Pekino olimpinių žaidynių medalį (juokiasi). Norėčiau išmokti ispanų kalbą, kokį dešimtmetį pakeliauti po pasaulį. Mane žavi kelionės, todėl tikiuosi, kad ateityje turėsiu galimybių įgyvendinti šią svajonę.