Dar prieš metus vienas garsiausių šalies šokėjų Andrius Kandelis (27) nerimavo rengdamasis kiekvienam pasimatymui su simpatiška juodaplauke Reda Gikyte (27), o praeitą savaitgalį jiedu sumainė aukso žiedus ir vestuvių puotoje sušoko tokį aistringą šokį, kad svečiai plojo atsistoję ir prašė pakartoti.
Jūsų pažintį galima vadinti tarnybiniu romanu?
Andrius: Taip. Filmavausi „Dormeo" čiužinių reklamoje, o juos parduodančioje bendrovėje dirba Reda. Ji pamatė mane vilkintį chalatą ir iškart įsimylėjo (juokiasi).
Reda: Tai buvo liepos septynioliktąją. Greitai tarp mūsų užsimezgė artimas ryšys, pradėjome bendrauti, o po mėnesio kartu apsigyvenome. Viskas virto rimtais santykiais, o juos, kaip matote, vainikavo vestuvės. Dabar turbūt daug kas kokybiškai kitaip. Kol kas žiūrime į žiedus ir džiaugiamės atradę vienas kitą.
Poros po keliolika metų kartu gyvena, bet neskuba tuoktis. Kodėl jūs taip greitai apsisprendėte?
Andrius: Šeima - tai stabilumas. Mums reikėjo įsipareigoti vienas kitam, nes turime rimtų bendrų planų. Pavyzdžiui, susilaukti vaikų. Mano galva, kai moteris yra ne tik gyvenimo ar širdies draugė, bet ir žmona, jaučiasi saugesnė. Savo moteriai norėjau tai suteikti. Per metus Redą labai gerai pažinau įvairiose situacijose. Turbūt turėčiau padėkoti likimui, kad jis tų išbandymų atsiuntė greitai. Nereikėjo abejoti, svarstyti: tai ta moteris, o gal dar ne. Su pirmąja žmona pragyvenome aštuonerius metus, bet man neužteko laiko jos pažinti.
Reda: Meluoja moterys, kurios aiškina, kad spaudas pase ir žmonos statusas joms nesvarbus, kad gali su vyru gyventi sumetusios skudurus. Buvo žmogus, su kuriuo taip gyvenau šešerius metus. Per ilgai tempėme gumą, ir įteisinti santykių jau nesinorėjo. Vestuves reikia kelti, kol liepsnoja aistra, kol degi meile vienas kitam. Taip būna pirmus, antrus metus.
Bet girdėjote posakį, kad meilė trunka trejus metus. Kas toliau?
Reda: Svarbiausia, kad liktų draugystė, pasitikėjimas ir pagarba. Tada ir meilė neišblėsta. Girdėjau, ji pasidaro brandi. Apie tokią papasakosime po kokių penkerių ar dešimties metų (šypsosi).
Andrius: Pirmiausia su Reda esame labai geri draugai, daug ir apie viską kalbamės, diskutuojame, kartais - pykstamės. Bet tarp mūsų nėra melo ir apgaulės. Jokių nutylėjimų. Šių dalykų mums abiem trūko bendraujant su ankstesniais partneriais. Manau, tą pamoką abu gerai išmokome.
Jūsų draugai jau pastebėjo, kad abu esate degtukai. Ar panašūs charakteriai netrukdo? Sakoma, priešingybės traukia.
Reda: Taip, mes abu karštuoliai, bet šiaip esame skirtingi.
Andrius: Reda turi raganiškų savybių (juokiasi). Ji tiesiai šviesiai viską rėžia į akis. Gal kartais per šiurkščiai. Sakau, kad liežuvis - jos priešas. Bet nieko, kur kas svarbiau, kad ji - ne veidmainė. Nekenčiu netikrų žmonių.
Reda: Andrius per daug patiklus ir geras. Šios savybės neretai atsisuka prieš jį patį. Daugelis tuo pasinaudoja. Aš tai pastebėjau ir negalėjau nepasakyti. Buvo žmonių, kuriuos jis laikė tikrais draugais, bet pasitaikė situacijų ir juos pamatė kitoje šviesoje.
Andrius: Išties Reda man daug padėjo ir išaiškino, kad turiu elgtis kitaip. Jos dėka priėmiau kai kuriuos sprendimus. Pavyzdžiui, pernai buvau šokių klubo „Kubana" bendraturtis, o dabar turiu klubą „Kandela", kuriame šeimininkauju vienas. Kartais atrodo, kad Reda per didelė realistė: nors ir ką darytų, programuoja save blogiausiam, o aš visada linkęs tikėti, jog pavyks pasiekti maksimumą (šypsosi). Matote, mes tikrų tikriausios priešingybės, tačiau kartu sudėjus išeina puikus rezultatas!
Pamenu, prieš metus dar žadėjai susirasti šokių partnerę ir tęsti profesionalo karjerą. Ar planai nepasikeitė?
Andrius: Pasikeitė, šokėjo karjeros nebetęsiu. Su ta mintimi jau susitaikiau. Būsiu treneris ir teisėjas.
Kas bus šeimos galva?
Andrius: Aišku, aš. Vyras visada turi būti galva. O moteris - kaklas. Vienas be kito jie negali egzistuoti.
Teko girdėti, kad vestuvių svečiams labiausiai patiko jūsų šokis?
Reda: Ir mums jis patiko. Planuodama pokylio scenarijų pamaniau, kad svečiai iš Kandelio tikrai tikėsis daugiau nei tradicinio valso. Jeigu ko nors nesugalvosime, ilgai ir negailestingai mus trauks per dantį. Pasakiau Andriui, kad reikia ko nors nepaprasto. Jis iš valso, salsos, rumbos ir džaivo sukūrė siuitą. Repetavome savaitę ir pavyko visus nustebinti. Labai mėgstu šokti, tačiau vaikystėje negalėjau lankyti pramoginių šokių. Užtai dabar šokių žingsnelių mokausi Andriaus klube. Per vestuves šokau su legendiniu šokėju Česlovu Norvaiša ir sulaukiau komplimento, kad puikiai jaučiu rimtą, esu labai gabi. Maloni pastaba.
Norėjau, kad mūsų vestuvėse visi daug šoktų. Taip ir buvo. Vos uždainavo Birutė Dambrauskaitė, svečiai pakilo nuo stalų. Buvo sunku juos išvilioti į kiemą žiūrėti fejerverkų.
Nuotakos prieš vestuves labiausiai nerimauja dėl baltos suknelės, kad ji būtų tokia graži, kokios dar nematė pasaulis.
Reda: Savąją radau viename salone. Buvo minčių užsisakyti iš dizainerio, bet vieną dieną pamaniau, kad nelabai žinau, kokio apdaro norėčiau. Sugalvojau, kad reikėtų pažiūrėti, ką galima išsinuomoti. Porą suknelių pasimatavau ir supratau: radau tai, kas tinka ir patinka, todėl nusprendžiau nebegaišti laiko. Dėl savo pasirinkimo nė kiek nesigailiu.
Kokie jaunos Kandelių šeimos planai?
Andrius: Gyventi taikiai ir draugiškai (juokiasi).
Reda: Galvojame apie būsto gerinimą.
O apie vaikus galvojate?
Reda: Taip. Abu jų norime. Andrius svajoja apie dukrytę. Sako, su mergaitėmis mažiau problemų. Jaučiu, kaip jis ją lepins (šypsosi).