„Prieš savo vestuves mamą raminau, kad nesijaudintų. Sakiau, kad ši šventė – lyg grožio konkursas“, – vedyboms rado palyginimą praėjusį penktadienį briliantais nusagstytus aukso žiedus su verslininku Antanu Baksčiu (42) sumainiusi tituluota gražuolė Asta Muralytė (33).
Vilniaus santuokų rūmuose vykstančią Astos ir Antano vedybų ceremoniją stebėjo tik artimiausi žmonės. Tik jie matė, kaip nuotakos skruostais netramdomos sruvo ašaros, kaip ją mylimasis bandė guosti. Tačiau jau po kelių akimirkų, sutvarkę santuokos formalumus ir pamiršę jaudulį, Asta ir Antanas Baksčiai plačiai šypsodamiesi leidosi Santuokos rūmų laiptais. Jų pasveikinti susirinko gausus būrys bičiulių. Asta ir Antanas niekur neskubėjo, draugus vaišino putojančiu vynu. Visiems pasiūlyta jauniesiems parašyti linkėjimų. Šie, įdėti į raudonus vokus su užklijuotais pašto ženklais ir užrašytu naujos šeimos namų adresu, buvo prikabinti prie raudonų balionų, kurie pakilo į dangų. Asta ir Antanas tikisi, kad raudonus vokus radę geranoriški žmonės įmes į pašto dėžes, su nekantrumu laukia bičiulių taip netradiciškai jiems išsiųstų sveikinimų.
Atsisveikinę su draugais, Asta ir Antanas važiavo atsigerti stebuklingo šaltinio vandens: tiki, kad jo paragavus išsipildys visi troškimai. Paskui su artimaisiais jaunieji vakarojo užmiestyje esančiame sename dvare „Villa Mindoza“. Juos pasitiko senoviniais drabužiais vilkintis liokajus ir ponams pasiūlė užsidėti cilindrus, ponioms – išskleisti vėduokles.
Asta savo vestuvių detalėmis, padedama renginių organizatorės, rūpinosi pati. Šventinėje vakarienėje įspūdingame dvare dalyvavo tik aštuoni žmonės: jaunieji ir jų šeimų nariai. Nuotaka pasakojo norėjusi, kad artimiesiems tai būtų netikėtas ir įspūdingas vakaras. „Man vestuvės, kaip ir gimtadienis ar grožio konkursai, – labai gražus gyvenimo spektaklis. Jo premjera vyksta tik vieną kartą ir daugiau niekada nepasikartos“, – mano Asta. Jai šeima – svarbiausia, todėl norėjo, kad vestuvės taptų dviejų šeimų susijungimo švente, kad artimiausi jos ir Antano žmonės pajustų vienybę.
Ši pora kartu – jau dešimt metų. Matyt, artimieji ir bičiuliai jau seniai pavargo laukti, kada jie tuoksis. „Visi klausia, kam mums dar reikia vestuvių, – juokėsi nuotaka. – Gal esu senamadiška, bet man visada atrodė, kad reikia įteisinti santykius.“ Kodėl taip ilgai delsė? Asta šypsojosi, kad susidėjo daugybė dalykų. Jie abu – žemaičiai, kiekvienas su savo tiesomis ir požiūriu į gyvenimą. „Tai laiko nėra, tai ne tie vėjai papučia... Kol apsigludinome, tiek laiko ir prabėgo. Negaliu patikėti, kad mes kartu – jau dešimt metų.“ Asta prisimena senas akimirkas, kai susitikę pirmą sykį pajuto abipusę simpatiją. Svarsto, kad tai – likimas. Tuo metu Asta buvo modelių pasaulio viršūnėje, jos nuotraukos puikavosi visuose šalies žurnaluose. Antanas žinojo, kad jam į akį kritusi mergina 1995 metais iškovojo net tris grožio titulus: buvo karūnuota Mis Vilnius, Gražiausia pasaulio lietuvaitė ir Mis volynietė. Asta prisipažino mylimojo niekada neklaususi, kaip jos laimėjimai atrodė iš šalies. Jai pačiai tai buvo natūralus gyvenimo etapas. „Buvo gražu. Norėčiau tai pakartoti“, – neslėpė ji, modelio gyvenimą senokai iškeitusi į interjero dizaino studijas ir darbą. „Kai pamačiau Antaną, man viskas buvo aišku. Žinojau, kad būsime kartu. Jam atrodė taip pat. Mums buvo neįtikėtina, kad santykiai gali klostytis taip lengvai, paprastai, gražiai, todėl susigalvojome juos visaip apsunkinti, – vėl mintimis grįžo į praeitį. – Slėpėme savo jausmus, vienas kitą labai tyrinėjome. Matyt, taip turėjo būti: abiem reikėjo subręsti, daug ko išmokti.“ Pagaliau jie subrendo vedyboms. Asta sakė pajutusi, kad jau metas auginti vaikus. „Norime ne vieno ir ne dviejų. Tikrai ilgai nelauksime“, – juokėsi laiminga nuotaka.
Vestuvės jiems buvo ypatinga šventė. „Svarsčiau, nuo ko pradėti joms ruoštis. Nutariau, kad nuo suknelės“, – Asta kvatojo prisimindama, kaip be vargo rado įspūdingą vestuvinį apdarą. Kai nuėjo į draugės rekomenduotą vestuvinių drabužių saloną, jai iš pirmo žvilgsnio patiko gėlių ornamentais siuvinėta suknelė. Paaiškėjo, kad ji – iš paskutinės pasaulinio garso dizainerio Christiano Lacroix vestuvinių apdarų kolekcijos. „Man gera turėti tokį meno kūrinį“, – pasakojo, kad išskirtinė suknelė liks jos spintoje. Jaunavedžių inicialais ir briliantais dekoruotus geltonojo aukso žiedus Astai ir Antanui kūrė sostinės juvelyras Tauras Blaževičius. Nuotaka sakė esanti sužavėta šio menininko kūryba: jo rankų darbo – ir jos sužadėtuvių žiedas su briliantu, ir ne vienas papuošalų komplektas. „O batelius salone „Du broliai“ pirkau vestuvių dienos rytą“, – juokėsi. Kurti puokštę jai padėjo šiuo metu Lietuvoje daug laiko praleidžiantis gruzinų kilmės dizaineris Iraklis Nasidzė. Asta džiaugėsi per vestuves dar kartą patyrusi, kaip gera turėti daug draugų.
Vilniaus santuokų rūmuose vykstančią Astos ir Antano vedybų ceremoniją stebėjo tik artimiausi žmonės. Tik jie matė, kaip nuotakos skruostais netramdomos sruvo ašaros, kaip ją mylimasis bandė guosti. Tačiau jau po kelių akimirkų, sutvarkę santuokos formalumus ir pamiršę jaudulį, Asta ir Antanas Baksčiai plačiai šypsodamiesi leidosi Santuokos rūmų laiptais. Jų pasveikinti susirinko gausus būrys bičiulių. Asta ir Antanas niekur neskubėjo, draugus vaišino putojančiu vynu. Visiems pasiūlyta jauniesiems parašyti linkėjimų. Šie, įdėti į raudonus vokus su užklijuotais pašto ženklais ir užrašytu naujos šeimos namų adresu, buvo prikabinti prie raudonų balionų, kurie pakilo į dangų. Asta ir Antanas tikisi, kad raudonus vokus radę geranoriški žmonės įmes į pašto dėžes, su nekantrumu laukia bičiulių taip netradiciškai jiems išsiųstų sveikinimų.
Atsisveikinę su draugais, Asta ir Antanas važiavo atsigerti stebuklingo šaltinio vandens: tiki, kad jo paragavus išsipildys visi troškimai. Paskui su artimaisiais jaunieji vakarojo užmiestyje esančiame sename dvare „Villa Mindoza“. Juos pasitiko senoviniais drabužiais vilkintis liokajus ir ponams pasiūlė užsidėti cilindrus, ponioms – išskleisti vėduokles.
Asta savo vestuvių detalėmis, padedama renginių organizatorės, rūpinosi pati. Šventinėje vakarienėje įspūdingame dvare dalyvavo tik aštuoni žmonės: jaunieji ir jų šeimų nariai. Nuotaka pasakojo norėjusi, kad artimiesiems tai būtų netikėtas ir įspūdingas vakaras. „Man vestuvės, kaip ir gimtadienis ar grožio konkursai, – labai gražus gyvenimo spektaklis. Jo premjera vyksta tik vieną kartą ir daugiau niekada nepasikartos“, – mano Asta. Jai šeima – svarbiausia, todėl norėjo, kad vestuvės taptų dviejų šeimų susijungimo švente, kad artimiausi jos ir Antano žmonės pajustų vienybę.
Ši pora kartu – jau dešimt metų. Matyt, artimieji ir bičiuliai jau seniai pavargo laukti, kada jie tuoksis. „Visi klausia, kam mums dar reikia vestuvių, – juokėsi nuotaka. – Gal esu senamadiška, bet man visada atrodė, kad reikia įteisinti santykius.“ Kodėl taip ilgai delsė? Asta šypsojosi, kad susidėjo daugybė dalykų. Jie abu – žemaičiai, kiekvienas su savo tiesomis ir požiūriu į gyvenimą. „Tai laiko nėra, tai ne tie vėjai papučia... Kol apsigludinome, tiek laiko ir prabėgo. Negaliu patikėti, kad mes kartu – jau dešimt metų.“ Asta prisimena senas akimirkas, kai susitikę pirmą sykį pajuto abipusę simpatiją. Svarsto, kad tai – likimas. Tuo metu Asta buvo modelių pasaulio viršūnėje, jos nuotraukos puikavosi visuose šalies žurnaluose. Antanas žinojo, kad jam į akį kritusi mergina 1995 metais iškovojo net tris grožio titulus: buvo karūnuota Mis Vilnius, Gražiausia pasaulio lietuvaitė ir Mis volynietė. Asta prisipažino mylimojo niekada neklaususi, kaip jos laimėjimai atrodė iš šalies. Jai pačiai tai buvo natūralus gyvenimo etapas. „Buvo gražu. Norėčiau tai pakartoti“, – neslėpė ji, modelio gyvenimą senokai iškeitusi į interjero dizaino studijas ir darbą. „Kai pamačiau Antaną, man viskas buvo aišku. Žinojau, kad būsime kartu. Jam atrodė taip pat. Mums buvo neįtikėtina, kad santykiai gali klostytis taip lengvai, paprastai, gražiai, todėl susigalvojome juos visaip apsunkinti, – vėl mintimis grįžo į praeitį. – Slėpėme savo jausmus, vienas kitą labai tyrinėjome. Matyt, taip turėjo būti: abiem reikėjo subręsti, daug ko išmokti.“ Pagaliau jie subrendo vedyboms. Asta sakė pajutusi, kad jau metas auginti vaikus. „Norime ne vieno ir ne dviejų. Tikrai ilgai nelauksime“, – juokėsi laiminga nuotaka.
Vestuvės jiems buvo ypatinga šventė. „Svarsčiau, nuo ko pradėti joms ruoštis. Nutariau, kad nuo suknelės“, – Asta kvatojo prisimindama, kaip be vargo rado įspūdingą vestuvinį apdarą. Kai nuėjo į draugės rekomenduotą vestuvinių drabužių saloną, jai iš pirmo žvilgsnio patiko gėlių ornamentais siuvinėta suknelė. Paaiškėjo, kad ji – iš paskutinės pasaulinio garso dizainerio Christiano Lacroix vestuvinių apdarų kolekcijos. „Man gera turėti tokį meno kūrinį“, – pasakojo, kad išskirtinė suknelė liks jos spintoje. Jaunavedžių inicialais ir briliantais dekoruotus geltonojo aukso žiedus Astai ir Antanui kūrė sostinės juvelyras Tauras Blaževičius. Nuotaka sakė esanti sužavėta šio menininko kūryba: jo rankų darbo – ir jos sužadėtuvių žiedas su briliantu, ir ne vienas papuošalų komplektas. „O batelius salone „Du broliai“ pirkau vestuvių dienos rytą“, – juokėsi. Kurti puokštę jai padėjo šiuo metu Lietuvoje daug laiko praleidžiantis gruzinų kilmės dizaineris Iraklis Nasidzė. Asta džiaugėsi per vestuves dar kartą patyrusi, kaip gera turėti daug draugų.
