Šios prancūzės gyvenime netrūko nei jausmų, nei aistros. Visi, kuriuos ji kažkada mylėjo, buvo glaudžiai susiję su menu ir šiandien tituluojami XX a. menininkais. Catherine Deneuve gyvena tokį gyvenimą, kad apie jį galima rašyti knygas ir kurti filmus.
Dosjė:
Vardas, pavardė: Catherine Fabienne Dorleac.
Gimimo data, vieta: 1943 10 22, Paryžius, Prancūzija. 65 m.
Šeima, kurioje gimė: gimė aktorių Maurice'o Dorleaco (1901-1979) ir Renee Deneuve šeimoje; Catherine buvo trečia iš keturių seserų; jos motina mirė, kai Catherine buvo maža; mergaites augino tėvas.
Meilės nuotykiai: meilės ryšiai Catherine siejo su režisieriais Roger Vadimu (1928-2000), Francois Truffaut (1932-1984), italų aktoriumi Marcello Mastroianni (1924-1996), prancūzų žurnalistu Pierre'u Lescure'u (63); po skyrybų su Mastroianni aktorė nuo visuomenės slepia savo meilės nuotykius.
Šeiminė padėtis: 1965-1972 m. buvo ištekėjusi už fotografo Davido Bailey; viena užaugino du vaikus: Roger Vadimo sūnų Christianą Vadimą (45) ir Marcello Mastroianni dukrą Chiara-Charlotte Mastroianni (37); Catherine - dviejų anūkų močiutė.
Pasiekimai: pasaulinę šlovę pelniusi prancūzų aktorė; suvaidino daugiau nei 100 filmų; daugybės kino festivalių pagrindinių prizų laimėtoja, drabužių dizainerio Yveso Saint Laurento (1936-2008) mūza, kvepalų „Chanel No 5" reklaminis veidas, pagal jos atvaizdą padarytas Prancūzijos simbolio Marianne biustas.
Iš brunetės - į blondinę
„Aš su juo susiesiu savo likimą!" - šūktelėjo Catherine. „Jis pavojingas!" - ją įspėjo sesuo. „Pavydi?" - paklausė Catherine. Merginos linksmai nusikvatojo. Linksmindamosios viename madingame Paryžiaus šokių klube, dvi seserys, pradedančios aktorės Francoise ir Catherine Dorleac susidūrė su triukšmingai pagarsėjusiu žinomu režisieriumi ir lovelasu Roger Vadimu.
Pusiau rusas, pusiau italas, Čingischano ir Lenkijos karalių palikuonis, žmogus, kažkada Brigitte Bardot pavertęs ekrano deive, atkreipė dėmesį į kuklią septyniolikmetę, kuri į jį žvelgė didžiulėmis rudomis akimis, ir tučtuojau jai pasiūlė vaidinti jo naujame filme. Penkiolikos metų skirtumas nė kiek netrikdė įsimylėjusios Catherine. Ji persikraustė į Roger butą, pasikeitė pavardę į motinos mergautinę Deneuve ir nusidažė plaukus šviesiai.
Catherine tėvas Maurice'as Dorleacas priešinosi dukters santykiams su daug vyresniu vyru. Ko tik jis nedarė, kad šią porą išskirtų: užrakindavo dukrą namuose, kontroliuodavo kiekvieną jos žingsnį... Kartą Maurice'as rado leisgyvę Catherine vonios kambaryje - ji bandė nusižudyti. Laimei, merginą pavyko išgelbėti. 1963 m. devyniolikmetė Catherine Roger Vadimui pagimdė sūnų Christianą. Laimingas tėvas iš karto pasiūlė mylimajai susituokti. Švęsti vestuvių pora išvyko į Taitį. Vieną vakarą kambaryje, kuriame apsistojo Catherine ir Roger, suskambo telefonas. Kitame laido gale buvusi režisieriaus žmona Annette Stroyberg (1936-2005) jo reikalavo atšaukti vestuves ir pagrasino, kad priešingu atveju jis nebegalės matytis su jų dukra. Catherine nenorėjo niekam sukelti skausmo, todėl atsisakė tapti Roger žmona.
Svarbu išlaukti
To meto žiniasklaidoje buvo rašoma: „Amerikiečiai žino dvi prancūzų kino aktorių pavardes - Deneuve ir Truffaut."
Pirmoji režisieriaus François Truffaut (1932-1984) filme „Švelni oda" (1964) nusifilmavo Catherine sesuo Francoise Dorleac (1942-1967). Catherine dažnai atvažiuodavo į filmavimo aikštelę palaikyti sesers ir pažiūrėti, kaip jai sekasi dirbti su garsiu režisieriumi. Francoise papasakojo seseriai, kad šis režisierius įsimyli visas aktores ir jas priverčia jį įsimylėti. Kaip ir Jeanas Paulis Sartre'as (1905-1980) ar Adolfas Hitleris (1889-1945), Truffaut prisipažino, kad po 7 valandos vakaro neapkenčia vyrų draugijos. Catherine įsimylėjo Truffaut filmuodamasi kino juostoje „Misisipės sirenos" (1969). Šis filmas nebuvo populiarus, tačiau tai neturėjo jokios reikšmės įsimylėjėlių santykiams. Jie gyveno viename Paryžiaus bute ir nuo visų slėpė savo jausmus. Francois į Catherine kreipdavosi „jūs" ir kartais vadindavo „Cath-de-Neuve" (pagal skambesį tai reikštų „nauja katytė"). Tuo metu Deneuve buvo ištekėjusi už fotografo Davido Bailey (71). Po trejų santuokos metų juos siejo tik formalumai, kuriuos nutraukti nebuvo sudėtinga. Truffaut pasipiršo Catherine. Užuot sutikusi, moteris užsiminė norinti su juo susilaukti kūdikio. Deja, režisierius nebuvo pasirengęs tapti tėvu ir jų santykiai nutrūko. Truffaut paniro į depresiją, kurią vėliau gydėsi miego terapija ir psichoanalize. Per aukštuomenės susitikimus jiedu apsimesdavo nepastebintys vienas kito, nors Francois visuomet vylėsi dar kartą susitikti su Catherine filmavimo aikštelėje. Svarbu ne kiek lauki, o ko lauki. Po daugelio metų jie vėl tapo draugais: 1980 m. Deneuve nusifilmavo Truffaut juostoje „Paskutinis metro".
Suvesti per prievartą
„Italas gali dievinti žmoną, jam nesunku susirasti meilužę, tačiau iš tikrųjų jis myli vienintelę moterį - savo motiną", - aktorė Flora Carabelli (1926-1999) visuomet žinojo šią italų tautos patarlę. Moteris pro pirštus žiūrėjo į vyro Marcello Mastroianni meilužes, tačiau kartą italas nuklydo per toli... Marcello su Catherine susipažino filmuodamiesi režisierės Nadine Trintignant (74) juostoje „Tai atsitinka tik su kitais" (1971). Mastroianni iš karto atkreipė dėmesį į išskirtinai santūrų Deneuve elgesį, bet net nemanė jos liesti. Abu aktoriai tuo metu gydėsi sielos žaizdas: Marcello - po išsiskyrimo su meiluže aktore Faye Dunaway (68), o Deneuve - su režisieriumi Truffaut. Jų santykiai pakito, kai Nadine nusprendė juos abu užrakinti viename bute be laikraščių, be televizoriaus ir telefono, tik su trupučiu maisto. Aktoriai filme turėjo vaidinti sudėtingą įsimylėjėlių sceną, todėl režisierė ryžosi tokiam žingsniui, kuris, jos manymu, turėjo suartinti Marcello ir Catherine. Kai aktoriai išėjo iš „kalėjimo", jie jau buvo kitokie... Marcello ir Catherine akys ir kūnai skleidė nesunkiai atpažįstamą įsimylėjėlių šviesą. Nenuostabu, kad sudėtinga scena buvo nufilmuota iš pirmo karto, o kitą dieną aktoriai jau nebeslėpė savo jausmų.
Kai filmavimas baigėsi, Catherine grįžo į Paryžių, o Marcello - į Romą. Reti pasimatymai ir santūrus prancūzės elgesys tik dar labiau įaudrino Mastroianni jausmus. Jam dar neteko sutikti tokios moters! Jis paliko Florą ir išsinuomojo butą Paryžiuje. Aktorius buvo laimingas. „Ji man gamina iš pupelių! Įsivaizduojate - ji ir pupelės!" - savo laime su žurnalistais dalijosi italas. Catherine išmoko paruošti net 34 (mėgstamiausia Marcello daržovė - aut. past.) patiekalus iš pupelių, o tai nemėgstančiai gaminti aktorei buvo didžiulis žygdarbis.
1971 m. įsimylėjėliams gimė dukra Chiara. Tuomet Mastroianni pasipiršo antrąkart. Deja, Catherine ir vėl neištarė „taip". Aktorė žinojo, kad jeigu ji ištekės, Flora uždraustų Marcello bendrauti su pirmąja jo dukra. Kai Chiarai sukako metukai, jos mylimi tėveliai nuolat vaidijosi ir nesutarė, todėl kai Catherine ir Marcello išsiskyrė, niekas nenustebo. Taip Deneuve atstūmė dar vieną to meto kino dievaitį ir žinomą mergišių. Šios poros skyrybas aptarinėjo visas pasaulis. Nuo to karto aktorė sau prisiekė, kad apie jos jausmus daugiau niekas niekada nieko nesužinos. Prieš mirtį Marcello norėjo išvysti tik dvi moteris - Chiarą ir jos motiną, kurią Mastroianni dievino iki gyvenimo pabaigos. Aktorius mirė ant jų, o ne ant oficialios šeimos narių rankų.
Po paslapties skraiste
Catherine Deneuve ligi šiol neištekėjo ir apie jos asmeninį gyvenimą beveik nieko nežinoma. Aktorė ir dabar reikalauja, kad į ją žmonės kreiptųsi „panelė" ir net nesvajoja apie prancūzų ponios šeimyninę laimę. Neseniai Catherine prisipažino: „Roger buvo mano aistra, Bailey - vienintelis oficialus vyras, o Mastroianni - didžiausia gyvenimo meilė."
Kadaise viename interviu prancūzė prisipažino labiausiai vertinanti vyrų fantaziją ir talentą.
Ji nuo nieko neslepia nei savo amžiaus, nei to, kad didžiuojasi savo vaikais. Beje, Catherine vaikai, nepaisant jų septynerių metų skirtumo ir tai, kad yra nuo skirtingų tėvų, puikiai tarpusavyje sutaria ir sėkmingai filmuojasi. Tiesa, apie vaikų santykius su garsiąja mama nieko konkretaus nežinoma. Catherine apie tai irgi nelinkusi pasakoti.
Žinoma tik tiek, kad žavioji aktorė dievina gamtą, mėgsta gėles ir rūpinasi savo sodu; neatsisako taurelės gero gėrimo, maisto ir draugų kompanijos; būkštaudama užmezga naujus santykius su vyrais, bijo išdavystės, svetimos neapykantos ir savo bejėgiškumo; nekenčia netvarkos ir visko, kas su ja susiję; sąžiningai eina į buvusių meilužių, draugų ir kolegų laidotuves net ir tuomet, kai kažkas nenori jos ten matyti. Catherine Deneuve - nenuspėjama, šalta, su tamsiais akiniais ir gėlėmis.
Brigitte Bardot (74): saugokis! Ji tave mes!
Kai Roger Vadimas buvusią žmoną Brigitte Bardot supažindino su septyniolikmete brunete Catherine, Bardot pasirodė kur kas įžvalgesnė už žymųjį režisierių. Tuomet į ausį ji jam tyliai pašnabždėjo: „Saugokis, ji už tave stipresnė. Kai ji tave mes, nedrįsk ateiti išsiverkti ant mano peties."
Įžymios Catherine Deneuve frazės:
- „Moteriai, skirtingai nei vyrams, raukšlės žavesio nesuteikia. Alas Pacino mane žavi ne mažiau nei Johnny Deppas."
- „Aš - motina, o motina niekada nebūna vieniša."
- „Aš buvau liguistas vaikas. Ankstyva motinos, o paskui sesers mirtis visam laikui manyje įskiepijo baimę, kad aš susirgsiu ir numirsiu. Bijau skausmo, o kitoje meilės pusėje jis visuomet tyko. Visada viskas baigiasi mirtimi."
- „Kam reikalingos vestuvės, jei yra skyrybos?"
- „Geriausias būdas išsaugoti vyro meilę - niekuomet už jo neištekėti."
