Tuomet dar vos 20-ties metų sulaukęs sovietų armijos karininkas Vladimiras gyvuliniais traukinio vagonais kartu su kitais likimo draugais likviduoti sprogimo padarinių buvo atvežtas praėjus vos kelioms dienoms po atominės avarijos. „Mūsų darbas buvo katastrofos teritorijoje su buldozeriais nukasti penkių centimetrų radioaktyvios žemės sluoksnį ir išvežti jį į radioaktyvių atliekų kapines“, – prisimena po laiminga žvaigžde gimęs Vladimiras.
V.Moror bendražygiai stebuklu vadina tai, kad didžiulė radiacijos dozė nepadarė jokio poveikio vyriškio sveikatai. Vilnietis ne tik du mėnesius gyveno ir dirbo visai šalia atominės katastrofos vietos, jis valgė absoliučiai viską, o vandenį gėrė iš vietos šulinių.
„Šiuo metu galiu pasiskųsti nebent alergija jodui“, – šypsosi vienas pirmųjų atominės katastrofos likvidatorių, savo prisiminimus iš Černobylio žadantis suguldyti į knygą.
Specialioje „24/7“ laidoje ne tik ši unikali istorija, bet ir autentiški interviu su kitais Černobylio padarinius likvidavusiais žmonėmis, kuriems laikas, praleistas „mirties zonoje“, sveikatą sugadino nepataisomai bei pokalbiai su ekspertais apie negrįžtamus atominės katastrofos padarinius ir realią grėsmę.
„Pavyzdžiui, grybai Lietuvoje, ypač labiausiai nukentėjusiuose pietiniuose ir vakariniuose rajonuose, iki šiol auga užkrėsti ceziu“, – sunerimti verčiančius faktus atskleidžia Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas.
Sekmadienį, balandžio 27 dieną, socialiai atsakinga „Lietuvos ryto“ televizija pristato „Atominę dieną“. 28-osioms Černobylio avarijos metinėms atminti televizijos eteryje – speciali programa, kurioje rinktinė BBC ir „Discovery“ dokumentika bei legendinio „Titaniko“ verta drama apie meilę, gimusią atominės katastrofos pašonėje – „Drugiai“. Paminėkite Černobylio avarijos metines kartu su „Lietuvos ryto“ televizija.
