J.Lauraitis miestu vaiduokliu po atominės elektrinės sprogimo virtusį Pripetės miestelį matė savo akimis, bet ne savo noru. Jis kaip ir daugelis tuo metu dirbusių medikų turėjo atsargos karininko statusą, tokie kariškiai po katastrofos prievarta buvo vežami į Černobylį likviduoti avarijos padarinių.
„Vaizdas buvo neapsakomai nykus – tuščia, nei vieno gyvo žmogaus, tik išbadėję šunys, krankiančios varnos ir spengimas ausyse. Būdamas Černobylyje aš išmokau keiktis, nes gyventi be keiksmažodžių ten buvo tiesiog neįmanoma“, – nemaloniais prisiminimais apie katastrofos zoną dalijasi J.Lauraitis.
Pasak avarijos likvidatoriaus, darbas Černobylyje buvo mažų mažiausiai absurdiškas: „Kareiviams buvo liepiama eiti į likimo valiai paliktus daugiabučius ir visus daiktus mėtyti pro langus. Paskui tuos daiktus reikėdavo išvežti į kiemą ir apibarstyti smėliu. Ten, kur viskas užteršta radiacija…Argi tai ne absurdas?“
Lietuvis katastrofos zonoje praleido daugiau nei du mėnesius, visi draugai, artimieji jam rašė laiškus lyg į karo frontą. Pats J.Lauraitis tikina, daug dalykų supratęs tik tuomet, kai grįžo namo: „Man nuolat skaudėdavo galvą, tas skausmas buvo mano organizmo reakcija į radiaciją, tik tuomet aš to dar nesupratau“.
Kokiomis absurdiškomis priemonėmis buvo stengiamasi neva tai apsaugoti likvidatorius nuo radiacijos? Koks buvo pirmas J.Lauraičio žodis, ištartas šeimai, pravėrus namų duris? Ir kokius padarinius dabar jaučia radioaktyvioje zonoje dirbęs lietuvis? Autentiškas pasakojimas – specialioje „Namų daktaro“ laidoje.
Sekmadienį, balandžio 27 dieną, socialiai atsakinga „Lietuvos ryto“ televizija pristato „Atominę dieną“. 28-osioms Černobylio avarijos metinėms atminti televizijos eteryje – speciali programa, kurioje rinktinė BBC ir „Discovery“ dokumentika bei legendinio „Titaniko“ verta drama apie meilę, gimusią atominės katastrofos pašonėje – „Drugiai“. Paminėkite Černobylio avarijos metines kartu su „Lietuvos ryto“ televizija.
