Visą savaitę rytais vaikai nebežadina garsaus ledo ritulininko Dainiaus Zubraus (31). Sūnus Tomas (6), dukrelė Emma (2 m. 8 mėn.) ir jų mama Kanados fotomodelis Nathalie (35) liko namuose Monrealyje. Su geru bičiuliu, buvusiu ledo ritulininku, dabar – treneriu kanadiečiu Danieliu Lacroix į gimtinę grįžęs Dainius vėl paragavo vienišiaus gyvenimo.
„Visai nieko!“ – juokiasi ir pasakoja jau seniai draugui žadėjęs parodyti Lietuvą. Vilniuje jiedu apsigyveno neseniai baigtame įrengti ledo ritulininko bute Senamiestyje. „Iki Vokiečių gatvės – vos dvi minutės, – sako. – Mieste gali būti, kada tik nori, o namuose – jokio triukšmo.“
Dainiui smagu, kad Vilniuje nebereikia ieškoti viešbučio. Atvažiuoji, atsirakini duris ir – lyg namuose. Tiesa, naujame bute dar šio to trūksta – paveikslai nesukabinti, nėra nuotraukos, gėlę kokią reikėtų nupirkti.
Juk tikriausiai vis tiek ateis diena, kai šiuos namus aplankys Dainiaus gyvenimo draugė ir vaikai. O gal netgi vestuvės čia bus? Dainius tik juokiasi: „Gal kitąmet...“ Po sekundės prisipažįsta: „Visada taip sakau. Vestuvių datos dar nėra. Aišku, kad jos bus vasarą, o ne žiemą. Žiemą aš žaidžiu ledo ritulį. Nieko neskubinu. Pažiūrėsim.“
Paprastai kartu į gimtinę grįžtantis ledo ritulininko brolis Audrius šiais metais liko Jungtinėse Valstijose – negalėjo ištrūkti iš darbo. Amerikoje jau seniokai įsikūrusi ir brolių sesuo Gintarė, čia gyvena ledo ritulininko tėvai.
Į Lietuvą atvažiavęs daugiau nei dvidešimties milijonų ?? sutartį su „New Jeresey Devils“ ledo ritulio klubu turintis lietuvis ir šią vasarą nepamiršo jaunųjų ledo ritulininkų. Kartu su Dainiumi atkeliavo penkiasdešimt ledo ritulininkų aprangos komplektų.
„Vaikai buvo laimingi, – džiaugėsi. – Padovanojau aprangos, pasirašiau, pažaidžiau su jais.“
Gerų emocijų jam reikia. Praėjęs sezonas „New Jeresey Devils“ nebuvo lengvas: „Tikėjomės kovoti dėl „Stanley“ taurės, bet pralaimėjome svarbias varžybas ir praradome teisę žaisti. Rodos, tų metų nė nebuvo. Iš pradžių net pykindavo, kai pradėdavau galvoti apie ledo ritulį. Net į varžybas nėjau, nežiūrėjau. Visa laimė, Natahlie mane suprato...“
Iš Vilniaus Dainius grįš namo, į Monrealį. Ar ten tikrai jo namai? „Visada norisi turėti vieną vietą, kurią galėtum pavadinti namais. Gal mane rytoj išmainys, gal poryt, gal po metų turėsiu keltis į kitą vietą, o Monrealis visada liks.“
„Visai nieko!“ – juokiasi ir pasakoja jau seniai draugui žadėjęs parodyti Lietuvą. Vilniuje jiedu apsigyveno neseniai baigtame įrengti ledo ritulininko bute Senamiestyje. „Iki Vokiečių gatvės – vos dvi minutės, – sako. – Mieste gali būti, kada tik nori, o namuose – jokio triukšmo.“
Dainiui smagu, kad Vilniuje nebereikia ieškoti viešbučio. Atvažiuoji, atsirakini duris ir – lyg namuose. Tiesa, naujame bute dar šio to trūksta – paveikslai nesukabinti, nėra nuotraukos, gėlę kokią reikėtų nupirkti.
Juk tikriausiai vis tiek ateis diena, kai šiuos namus aplankys Dainiaus gyvenimo draugė ir vaikai. O gal netgi vestuvės čia bus? Dainius tik juokiasi: „Gal kitąmet...“ Po sekundės prisipažįsta: „Visada taip sakau. Vestuvių datos dar nėra. Aišku, kad jos bus vasarą, o ne žiemą. Žiemą aš žaidžiu ledo ritulį. Nieko neskubinu. Pažiūrėsim.“
Paprastai kartu į gimtinę grįžtantis ledo ritulininko brolis Audrius šiais metais liko Jungtinėse Valstijose – negalėjo ištrūkti iš darbo. Amerikoje jau seniokai įsikūrusi ir brolių sesuo Gintarė, čia gyvena ledo ritulininko tėvai.
Į Lietuvą atvažiavęs daugiau nei dvidešimties milijonų ?? sutartį su „New Jeresey Devils“ ledo ritulio klubu turintis lietuvis ir šią vasarą nepamiršo jaunųjų ledo ritulininkų. Kartu su Dainiumi atkeliavo penkiasdešimt ledo ritulininkų aprangos komplektų.
„Vaikai buvo laimingi, – džiaugėsi. – Padovanojau aprangos, pasirašiau, pažaidžiau su jais.“
Gerų emocijų jam reikia. Praėjęs sezonas „New Jeresey Devils“ nebuvo lengvas: „Tikėjomės kovoti dėl „Stanley“ taurės, bet pralaimėjome svarbias varžybas ir praradome teisę žaisti. Rodos, tų metų nė nebuvo. Iš pradžių net pykindavo, kai pradėdavau galvoti apie ledo ritulį. Net į varžybas nėjau, nežiūrėjau. Visa laimė, Natahlie mane suprato...“
Iš Vilniaus Dainius grįš namo, į Monrealį. Ar ten tikrai jo namai? „Visada norisi turėti vieną vietą, kurią galėtum pavadinti namais. Gal mane rytoj išmainys, gal poryt, gal po metų turėsiu keltis į kitą vietą, o Monrealis visada liks.“
