Nušvitus pirmiesiems pavasario saulės spinduliams ir termometro stulpeliui pakilus truputį virš nulio, miesto gatvėse pastebime vis daugiau dviratininkų. Kas žinomus vyrus verčia patogius automobilius išmainyti į minamą transportą?
Ramūnas Rudokas: „Ir sportas, ir malonumas“
Aktorius Ramūnas Rudokas jau ne pirmus metus mina dviratį ir ant jo sėdasi ne tik išaušus pavasariui. „Praėjusiais metais, galima sakyti, neturėjome žiemos, – pasakoja vyras. – Vos keli laipsniai šilumos ir jokio sniego, tad, galima sakyti, kone visus metus nenulipau nuo dviračio. Va, šiemet žiema buvo kaip reikiant, todėl labai pasiilgau tų pasivažinėjimų.“ Jau kelinta savaitė Ramūnas Rudokas džiaugiasi galėdamas sėsti ant dviračio ir keliauti, kur panorėjęs. „Kartais per dieną nuvažiuoju dviženklį kilometrų skaičių, taigi minti pedalus tampa ne tik malonumu, bet ir sportu, – džiaugiasi aktorius. – O kur dar faktas, kad tausoju gamtą ir savo nervų ląsteles! Juk vairuojant dviratį nereikia kelias valandas trintis automobilių spūstyse pykstant ant visų ir visko.“ Ramūnas įsitikinęs, kad jei daugiau žmonių automobilius bent šiltuoju metų laiku iškeistų į dviračius, mieste galėtume lengviau kvėpuoti. „Juk visi žinome tą baisų išmetamųjų dujų kvapą, kuris ypač paaštrėja įkaitus orams, – sako aktorius. – Jei į gatves kasdien išvažiuotų tūkstančiai ne automobilių, o dviračių, galėtume džiaugtis, kad reikiamą vietą pasiekiame pasimankštinę, švaresniais plaučiais ir nesusinervinę dėl spūstyse sugaišto laiko.“
Rimas Šapauskas: „Puiki susisiekimo priemonė“
Aktorius, žurnalistas ir renginių vedėjas Rimas Šapauskas dviračiu važinėja jau keletą metų. „Atėjus pavasariui, išsitraukiu jį iš rūsio ir pirmyn į gatves, – šypsosi. – Tiesa, nesu tolimųjų distancijų minikas – dviračiu mieliau sukinėjuosi miesto centro ribose.“ Paklaustas, kada ir kodėl nutarė patogų automobilį iškeisti į dviratę transporto priemonę, Rimas teigia, kad tai lėmė jo sprendimas skirti daugiau dėmesio sveikam ir ekologiškam gyvenimo būdui. „Baisu, kuo mes paverčiame miesto orą, kai kiekvienas šeimos narys į gatves kasdien išrieda atskiru automobiliu, – sako aktorius. – Be to, kiek laiko sugaištame ir kokie pikti tampame, kai tenka daug laiko praleisti automobilių spūstyse ar ieškant, kur įbrukti automobilį, ypač miesto centre. O štai dviratis sutaupo visko: pinigų, kuriuos išleistume degalams, oro, kurį užterštume išmetamosiomis dujomis, ir laiko, kurį sugaištume keikdamiesi spūstyse, ir pan. Juk po žiemos visiems neprošal truputį pasimankštinti“, – įsitikinęs Rimas.
Giedrius Leškevičius: „Minti pedalus smagu!“
Žurnalistas Giedrius Leškevičius mielai sėda ant dviračio ir lekia tvarkyti įvairiausių reikalų. „Lekia“ – pats tinkamiausias žodis mano važiavimui dviračiu apibūdinti, – juokiasi Giedrius. – Juk kai žmogus mėgsta ekstremalų sportą, sugeba ir dviračiu važiuoti ekstremaliai.“ Ar dažnai galima išvysti jį, skriejantį dviračiu miesto gatvėmis? G. Leškevičius atsako, kad šiltuoju metų laiku kasdien. „Žinoma, jei nelyja, – priduria. – Važiavimas dviračiu – ne tik smagus užsiėmimas. Tai ir rūpinimasis sveikata, savotiškas grūdinimasis. Pradedu važinėti ankstyvą pavasarį, kai ir vėjas šaltesnis, ir saulė nelabai karšta. Buvimas lauke apsaugo nuo daugelio ligų, kad ir nuo gripo, organizmas tampa atsparesnis ir paprastoms peršalimo ligoms.“ Giedrius Leškevičius džiaugiasi, kad mindamas dviračio pedalus sutaupo laiko, kurį tektų skirti treniruotei, norint palaikyti gerą fizinę formą. „Jei visur vykčiau automobiliu, būtinai reikėtų sportuoti, – teigia žurnalistas. – O dabar pasportuoju pakeliui į darbą ir iš jo. Be to, patiriu daug malonumo džiaugdamasis saule ne pro automobilio stiklą, bet tiesiogiai.“
Andrius Žebrauskas: „Dviračiu – į gamtą“
Aktorius Andrius Žebrauskas daugiausia keliauja pėsčias ir tik didesniems atstumams renkasi dviratį. „Mėgstu vaikščioti pėsčias. Tada pamatau, kas vyksta aplinkui, pastebiu įvairių dalykų, net smulkmenų, kurios vairuojant automobilį yra nematomos, – pasakoja aktorius. – Kai susikaupęs ir įsitempęs žiūri, kad tik kas nors į tave neįvažiuotų, ar tu į ką nors neįvažiuotum, matai tik tai, kas vyksta tiesiai prieš nosį, esi tarsi mažame narvelyje, kur daug streso ir įtampos. O aš mėgstu ramiai pasidairyti, neskubėti, pasmalsauti ir pastebėti, kas kur pražydo, kur naujai ką pastatė ir pan.“ Dviratis Andriui Žebrauskui praverčia, kai šis nusprendžia pabėgti nuo visų ir pasislėpti gamtoje. „Kai viskas nusibosta ir pasidarau irzlus, man norisi į mišką, – atvirauja aktorius. – Tada sėdu ant dviračio ir minu ten, kur jokio žmogaus nesutiksi. Paprastai dar važiuodamas pajuntu, kaip pamažu atsipalaiduoju, užsimirštu, sudėlioju mintis ir tiesiog pabūnu su savimi. Na, o pasiekęs mišką, pailsiu, pakvėpuoju grynu oru ir atgal į miestą, į darbus, į žmones…“
Giedrius Klimkevičius: „Galėtų visi važinėti dviračiais“
Pramogų pasaulyje puikiai pažįstamas verslininkas Giedrius Klimkevičius tikina, kad nėra geresnio laisvalaikio leidimo būdo kaip pasivažinėti dviračiu: „Ar vienas, ar su draugais, ar su šeima gali vykti bet kur. Miesto atstumus įveikti dviračiu – jokių problemų, juk automobilių spūstyse sugaištama valandų valandos. Taigi dviratis puikiai gelbėja. Daugelis skeptikų paklaustų: o kaip juo įveikti tolimus atstumus? Ogi labai paprastai – leiskimės į žygius dviračiais, ant pečių užsimetę kuprines ir miegmaišius.“ Vis dėlto Giedrius Klimkevičius sutinka, kad jei darbas kitame mieste, kasdien į jį važinėti dviračiu neįmanoma, tačiau laisvalaikiu lindėti automobilyje nieko gera, ypač jaunimui. „Štai pernai, būdamas idėjinis festivalio „Be2gether“ vadas, sumaniau skatinamąją programą norintiesiems patekti į festivalį, – pasakoja verslininkas. – Visiems, į Norveliškes atvykusiems dviračiais ar pėstute, suteikiau galimybę renginiuose dalyvauti nemokamai.“ Giedriui Klimkevičiui norėtųsi, kad žmonės nebūtų tokie sukaustyti nuostatos, jog automobilis yra vienintelė patogi transporto priemonė. „Man nuoširdžiai gaila tų žmonių, kurie netaupo nei savo laiko, nei pinigų, nei sveikatos, – sako verslininkas. – Juk visus šiuos dalykus suryja automobilio vairavimas mieste. O kur dar begalinė oro tarša? Tikrai verta susimąstyti ir bent vasarą dažniau rinktis dviračius. Sakau tai iš savo patirties.“
Ramūnas Rudokas: „Ir sportas, ir malonumas“
Aktorius Ramūnas Rudokas jau ne pirmus metus mina dviratį ir ant jo sėdasi ne tik išaušus pavasariui. „Praėjusiais metais, galima sakyti, neturėjome žiemos, – pasakoja vyras. – Vos keli laipsniai šilumos ir jokio sniego, tad, galima sakyti, kone visus metus nenulipau nuo dviračio. Va, šiemet žiema buvo kaip reikiant, todėl labai pasiilgau tų pasivažinėjimų.“ Jau kelinta savaitė Ramūnas Rudokas džiaugiasi galėdamas sėsti ant dviračio ir keliauti, kur panorėjęs. „Kartais per dieną nuvažiuoju dviženklį kilometrų skaičių, taigi minti pedalus tampa ne tik malonumu, bet ir sportu, – džiaugiasi aktorius. – O kur dar faktas, kad tausoju gamtą ir savo nervų ląsteles! Juk vairuojant dviratį nereikia kelias valandas trintis automobilių spūstyse pykstant ant visų ir visko.“ Ramūnas įsitikinęs, kad jei daugiau žmonių automobilius bent šiltuoju metų laiku iškeistų į dviračius, mieste galėtume lengviau kvėpuoti. „Juk visi žinome tą baisų išmetamųjų dujų kvapą, kuris ypač paaštrėja įkaitus orams, – sako aktorius. – Jei į gatves kasdien išvažiuotų tūkstančiai ne automobilių, o dviračių, galėtume džiaugtis, kad reikiamą vietą pasiekiame pasimankštinę, švaresniais plaučiais ir nesusinervinę dėl spūstyse sugaišto laiko.“
Rimas Šapauskas: „Puiki susisiekimo priemonė“
Aktorius, žurnalistas ir renginių vedėjas Rimas Šapauskas dviračiu važinėja jau keletą metų. „Atėjus pavasariui, išsitraukiu jį iš rūsio ir pirmyn į gatves, – šypsosi. – Tiesa, nesu tolimųjų distancijų minikas – dviračiu mieliau sukinėjuosi miesto centro ribose.“ Paklaustas, kada ir kodėl nutarė patogų automobilį iškeisti į dviratę transporto priemonę, Rimas teigia, kad tai lėmė jo sprendimas skirti daugiau dėmesio sveikam ir ekologiškam gyvenimo būdui. „Baisu, kuo mes paverčiame miesto orą, kai kiekvienas šeimos narys į gatves kasdien išrieda atskiru automobiliu, – sako aktorius. – Be to, kiek laiko sugaištame ir kokie pikti tampame, kai tenka daug laiko praleisti automobilių spūstyse ar ieškant, kur įbrukti automobilį, ypač miesto centre. O štai dviratis sutaupo visko: pinigų, kuriuos išleistume degalams, oro, kurį užterštume išmetamosiomis dujomis, ir laiko, kurį sugaištume keikdamiesi spūstyse, ir pan. Juk po žiemos visiems neprošal truputį pasimankštinti“, – įsitikinęs Rimas.
Giedrius Leškevičius: „Minti pedalus smagu!“
Žurnalistas Giedrius Leškevičius mielai sėda ant dviračio ir lekia tvarkyti įvairiausių reikalų. „Lekia“ – pats tinkamiausias žodis mano važiavimui dviračiu apibūdinti, – juokiasi Giedrius. – Juk kai žmogus mėgsta ekstremalų sportą, sugeba ir dviračiu važiuoti ekstremaliai.“ Ar dažnai galima išvysti jį, skriejantį dviračiu miesto gatvėmis? G. Leškevičius atsako, kad šiltuoju metų laiku kasdien. „Žinoma, jei nelyja, – priduria. – Važiavimas dviračiu – ne tik smagus užsiėmimas. Tai ir rūpinimasis sveikata, savotiškas grūdinimasis. Pradedu važinėti ankstyvą pavasarį, kai ir vėjas šaltesnis, ir saulė nelabai karšta. Buvimas lauke apsaugo nuo daugelio ligų, kad ir nuo gripo, organizmas tampa atsparesnis ir paprastoms peršalimo ligoms.“ Giedrius Leškevičius džiaugiasi, kad mindamas dviračio pedalus sutaupo laiko, kurį tektų skirti treniruotei, norint palaikyti gerą fizinę formą. „Jei visur vykčiau automobiliu, būtinai reikėtų sportuoti, – teigia žurnalistas. – O dabar pasportuoju pakeliui į darbą ir iš jo. Be to, patiriu daug malonumo džiaugdamasis saule ne pro automobilio stiklą, bet tiesiogiai.“
Andrius Žebrauskas: „Dviračiu – į gamtą“
Aktorius Andrius Žebrauskas daugiausia keliauja pėsčias ir tik didesniems atstumams renkasi dviratį. „Mėgstu vaikščioti pėsčias. Tada pamatau, kas vyksta aplinkui, pastebiu įvairių dalykų, net smulkmenų, kurios vairuojant automobilį yra nematomos, – pasakoja aktorius. – Kai susikaupęs ir įsitempęs žiūri, kad tik kas nors į tave neįvažiuotų, ar tu į ką nors neįvažiuotum, matai tik tai, kas vyksta tiesiai prieš nosį, esi tarsi mažame narvelyje, kur daug streso ir įtampos. O aš mėgstu ramiai pasidairyti, neskubėti, pasmalsauti ir pastebėti, kas kur pražydo, kur naujai ką pastatė ir pan.“ Dviratis Andriui Žebrauskui praverčia, kai šis nusprendžia pabėgti nuo visų ir pasislėpti gamtoje. „Kai viskas nusibosta ir pasidarau irzlus, man norisi į mišką, – atvirauja aktorius. – Tada sėdu ant dviračio ir minu ten, kur jokio žmogaus nesutiksi. Paprastai dar važiuodamas pajuntu, kaip pamažu atsipalaiduoju, užsimirštu, sudėlioju mintis ir tiesiog pabūnu su savimi. Na, o pasiekęs mišką, pailsiu, pakvėpuoju grynu oru ir atgal į miestą, į darbus, į žmones…“
Giedrius Klimkevičius: „Galėtų visi važinėti dviračiais“
Pramogų pasaulyje puikiai pažįstamas verslininkas Giedrius Klimkevičius tikina, kad nėra geresnio laisvalaikio leidimo būdo kaip pasivažinėti dviračiu: „Ar vienas, ar su draugais, ar su šeima gali vykti bet kur. Miesto atstumus įveikti dviračiu – jokių problemų, juk automobilių spūstyse sugaištama valandų valandos. Taigi dviratis puikiai gelbėja. Daugelis skeptikų paklaustų: o kaip juo įveikti tolimus atstumus? Ogi labai paprastai – leiskimės į žygius dviračiais, ant pečių užsimetę kuprines ir miegmaišius.“ Vis dėlto Giedrius Klimkevičius sutinka, kad jei darbas kitame mieste, kasdien į jį važinėti dviračiu neįmanoma, tačiau laisvalaikiu lindėti automobilyje nieko gera, ypač jaunimui. „Štai pernai, būdamas idėjinis festivalio „Be2gether“ vadas, sumaniau skatinamąją programą norintiesiems patekti į festivalį, – pasakoja verslininkas. – Visiems, į Norveliškes atvykusiems dviračiais ar pėstute, suteikiau galimybę renginiuose dalyvauti nemokamai.“ Giedriui Klimkevičiui norėtųsi, kad žmonės nebūtų tokie sukaustyti nuostatos, jog automobilis yra vienintelė patogi transporto priemonė. „Man nuoširdžiai gaila tų žmonių, kurie netaupo nei savo laiko, nei pinigų, nei sveikatos, – sako verslininkas. – Juk visus šiuos dalykus suryja automobilio vairavimas mieste. O kur dar begalinė oro tarša? Tikrai verta susimąstyti ir bent vasarą dažniau rinktis dviračius. Sakau tai iš savo patirties.“
