Vienos skandalingiausių popscenos žvaigždžių gyvenime esminės permainos. Neseniai Džordana Butkutė pristatė biografinę knygą „Prarastas rojus", sugrįžo į buvusio mylimojo pagaliau atlaisvintą butą ir vis garsiau kalba apie ją aplankiusią tikrąją meilę.
Atrodote labai laiminga, tiesa?
Ačiū, tokia ir esu (šypsosi). Pagaliau mano gyvenime įvyko ilgai lauktos, bet gana staigios permainos.
Turite omenyje kitą gyvenimo draugą?
Taip, dėkoju Dievui, kad sutikau Elegijų. Manau, kad mudu suvedė kažkokia aukštesnė jėga. Juk susipažinome visiškai atsitiktinai.
Kokia jūsų meilės istorijos pradžia?
Važiavau taksi pas draugę ir neturėjau grynųjų pinigų. Elegijus - taksistas. Paprašiau jo telefono numerio ir pasakiau, kad išsikviesiu, kai reikės grįžti namo. Tai buvo balandžio 20-oji. Atsimenu šią datą, mat tąsyk Elegijus paprašė mano autografo, o aš ant atviruko pasirašiau ir užrašiau datą. Kelis kartus su juo važiavau, paskui prasidėjo bičiulystė, dar vėliau - draugystė. Mums buvo tiesiog gera ir ramu kartu. Nepatikėsite, bet mes, du suaugę žmonės, mėnesį bendravome tik platoniškai (šypsosi).
Kuo Elegijus jus sužavėjo?
Paprastumu, žmogiškumi ir išmintimi. Su juo jaučiuosi saugi, jis skleidžia nepaprastą ramybę.
Jūsų nė kiek nebaugina tai, kad jis - buvęs kalinys?
Kartą ir visiems laikams noriu pasakyti, kad jis nekalėjo už žmogžudystę. Tai tik geltonosios spaudos išpūstas burbulas. Man Elegijus papasakojo savo praeitį ir dėl jo esu visiškai rami.
Už kokius nusikaltimus bausmę atliko jūsų gyvenimo draugas?
Tai buvo jaunystės klaidos. Grupelė jaunų vaikinų neteisėtai prasimanydavo pinigų, mušdavosi, buvo ir vagysčių, bet visa tai jau praeityje. Už savo klaidas Elegijus sumokėjo, be to, dabar jis - visai kitas žmogus. Jo brandos ir gražaus elgesio daug kam reikėtų pasimokyti. Man taip pat (juokiasi).
Jūs tokia energinga, jis ramus. Nesunku būti kartu?
Tikriausiai priešingybės traukia (šypsosi). Be to, mus sieja laisvės troškimas. Jis ilgai kalėjo už grotų, o aš buvau įkalinta griežtų koncertinių gastrolių, Sergejaus pančių... Labai gerbiu Elegijų už tai, kad jis atsikratė žalingų įpročių - jau trejus metus nevartoja alkoholio ir narkotikų.
Ar Elegijus ir buvo priežastis, dėl kurios palikote ilgametį savo gyvenimo draugą Sergejų?
Ne visai. Mes jau maždaug pusę metų gyvenome tarsi brolis ir sesuo. Miegojome atskirose lovose, nesulaukiau jo pasveikinimo mūsų dešimties metų bendro gyvenimo proga, Sergejus manęs nepasveikino nei per Kalėdas, nei per Naujuosius metus, nei per gimtadienį. Visi šie dalykai, pagaliau blėstantys jausmai baigėsi išsiskyrimu. Gyvenau su Sergejumi, bet jaučiausi taip, lyg gyvenčiau viena, o jis nuolat sėdėdavo prie kompiuterio. Beveik ištisomis paromis...
Spaudoje pasirodė pranešimų, kad Sergejus pažinčių portale susirado kitą meilę...
Nežinojau šito fakto, bet, manau, visai įmanoma. Ne veltui jis ištisomis paromis sėdėjo prie kompiuterio. Bet tai nebesvarbu. Tarp mūsų jau seniai viskas baigta.
Padėjote galutinį tašką santykiuose?
Taip, bet kai paprašiau, kad išsikraustytų, jis pasakė, kad išeičiau aš, nors butas registruotas mano vardu. Dabar labai džiaugiuosi, kad jo neįregistravau savo bute, veikiausiai būčiau atsidūrusi gatvėje. Ir tai laikinai, kol Sergejus pagaliau atlaisvino mano butą, teko glaustis Elegijaus šeimos sodyboje.
Kaip jus priėmė Elegijaus šeima?
Labai šiltai. Tai labai mieli, nuoširdūs žmonės, kurie visada pagelbės.
Ar Elegijus - tas žmogus, su kuriuo norėtumėte pasenti?
Pasakėte Elegijaus žodžius (šypsosi). Jis man yra sakęs, kad nori su manimi praleisti visą likusį gyvenimą.
Sulauksime Džordanos Butkutės vestuvių?
Nemanau. Žiedas ant piršto dar nieko nereiškia. Juk su Sergejumi daugiau nei penkerius metus buvau susižadėjusi ir iš to nieko gero neišėjo. Svarbiausia, kad būtų gražūs ir šilti jausmai.
Rodos, meilė jums suteikė sparnus...
Iš tiesų jaučiuosi nepaprastai gerai, esu saugi, mylima. Galvoju apie naujas dainas, daug emocijų ir išgyvenimų, yra ką papasakoti gerbėjams.
Jūsų koncertuose būna perpildytos salės. Kokia populiarumo paslaptis?
Tiksliai nežinau, bet manau, kad mano gerbėjai puikiai sugeba atskirti žiniasklaidos kuriamas intrigas ir skandalus nuo tikrojo mano gyvenimo. Be to, savo dainomis beldžiuosi tiesiai į žmonių širdis, nes visada dainuoju nuoširdžiai.
Kaip manote, kiek dar laiko būsite scenoje?
Na, dar norėčiau (juokiasi). Norėčiau baigti dainininkės karjerą, kol man dar ploja ir salės pilnos žmonių. Viliuosi, kad scenos neteks greitai atsisakyti.
Minėjote, kad žiniasklaida kuria intrigas...
Jei aš pietaudama išgeriu taurę vyno, esu alkoholikė, jei geriu vandenį, visais varpais skambinama, kad degtinę, jei scenoje visiškai atsipalaiduoju ir save atiduodu žiūrovams, buvau apsvaigusi. Niekas nesupranta, kad aš esu tokia - nemoku stovėti įsikabinusi mikrofono stovo, man patinka strikinėti, raičiotis, žaisti su užuolaidomis. Tai - šou dalis, darbas scenoje. Būtent dėl energijos man nereikia jokių „go-go" šokėjų, pritariančiųjų vokalisčių ir pan.
O duetu ar dainuotumėte?
Buvo tokių pasiūlymų, bet, kaip sako mano draugai, aš - solistė, negalėčiau dalytis scenos su kitu dainininku (šypsosi).
Ar daug draugų turite?
Vienintelė tikra mano draugė yra mama. Visi kiti žmonės atsiranda kartu su sėkme, šlove ir pinigais, o dingsta pirmai bėdai ištikus. Per visus pakilimus ir nuopuolius greta manęs buvo tik mama. Gaila, kad retai grįžtu į namus, per didžiąsias šventes koncertuoju.
Kaip mama jus apibūdintų?
Ji dažnai sako, kad esu kaip ne iš tos pačios šeimos (juokiasi). Visi su šeimomis, vaikais, o aš...
Ko gyvenime gailitės?
Jei galėčiau atsukti laiką atgal, niekada nebūčiau dariusi aborto... Dabar turėčiau puikų jau suaugusį vaiką.
Apie tai ir daug kitų skaudžių bei linksmų dalykų atviraujate biografinėje knygoje... Kodėl?
Žinote, tie visi interviu ir šmeižto straipsniai, išgalvoti skandalai taip atsibodo, kad norėjosi pasakyti tiesą, atskleisti savo gyvenimo istoriją be jokių interpretacijų. Atvirai ir nuoširdžiai nieko neslėpdama papasakojau viską: apie karjeros pakilimus ir nuosmukius, apie nelaimingas meiles, apie persileidimus ir abortus bei daugelį kitų dalykų...
Ar knygoje atsirado vietos ir Sergejui bei Elegijui?
Jie abu paminėti. Juk Sergejus net dešimt metų mane lydėjo tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe, negaliu jo išbraukti vien todėl, kad nesame kartu... Elegijus taip pat minimas mano knygoje.
Nebuvo sunku kalbėti jautrius dalykus žurnalistei Jurgai Baltrukonytei?
Sutikusi ją keletą kartų, pamačiau, kad tai - labai geras profesionalus žmogus, kuriam galiu atsiverti. Susidraugavome, ir išpažintys virto maloniais mergaičių pašnekesiais (šypsosi).
Ar pati skaitėte knygą „Prarastas rojus"?
Taip, juk būtų gėda nežinoti, kaip atrodo galutinis knygos apie mane pačią variantas.
Kam rekomenduotumėte paskaityti šį kūrinį?
Mano gerbėjams, kuriuos myliu visa širdimi, ir geltonosios spaudos žurnalistams, kad nekurtų naujų intrigų...
