Tango pradininkas Lietuvoje Eduardo Gimenezas juokauja, kad atėjus pavasariui jis tarsi atgimė. Iš Urugvajaus kilęs pašnekovas mėgaujasi permainomis: ūgtelėjo dukra, mylima moteris grįžo į teatro sceną, o jis pats sulaukė pasiūlymo vaidinti populiariame seriale „Nekviesta meilė".
Pasiūlymas vaidinti seriale „Nekviesta meilė" - atsitiktinumas ar išsipildžiusi sena svajonė?
Visiškas atsitiktinumas. Prodiuseris Rolandas Skaisgirys ieškojo personažo, kuris būtų tikras pietų amerikietis, tačiau gyventų Lietuvoje. Manau, kad tam personažui idealiai tikau.
Papasakokite daugiau apie savo vaidmenį...
Pablo - tango mokytojas, gyvenantis Lietuvoje, mokantis bendrauti su moterimis, dėmesingas, valdantis laiką ir situaciją. Jis labai aistringas ir temperamentingas. Angelina (Larisa Kalpokaitė) šalia jo jaučiasi taip, tarsi grįžtų į paauglystę.
Ar jau spėjote susibičiuliauti su aktore Larisa Kalpokaite ?
Taip, Larisa - labai maloni moteris. Dažnai iš jos sulaukiu draugiškų patarimų, tačiau vaidyba man ne naujiena. Mokiausi jos ketverius metus Urugvajaus universitete. Po dainavimo tai buvo mėgstamiausias mano dalykas.
Kaip į gautą pasiūlymą vaidinti seriale reagavo jūsų antroji pusė?
Ineta iki šiol man duoda labai daug patarimų, padeda. Dabar repetuoju ne tik filmavimo aikštelėje, bet ir namuose (juokiasi).
Kaip seniai judu su Ineta kartu?
Jau šešeri metai
Ir vis dar nevedę?
Ne.
Kodėl? Juk taip seniai suradote vienas kitą...
Man niekada į galvą neatėjo toks dalykas. Manau, yra daug vertingesnių dalykų nei vestuvės. Pagarba, pasitikėjimas... kur kas svarbiau. Žinoma, šou pasaulyje populiaru ištekėti, susilaukti vaikų ir išsiskirti. Turbūt kai kurie žmonės tai daro vien dėl reklamos?
Bet gali būti, kad vieną dieną vesite?
Gali būti. Visko gali būti (juokiasi). Jeigu dukra Upė kada paprašys...
Kiek metų jūsų dukrytei?
Upei jau ketveri metai ir trys mėnesiai.
Inetai grįžus į teatrą, daugiau laiko praleidžiate su dukra?
Ji lanko darželį, bet kartais tenka su ja visą dieną praleisti kartu. Taip, Ineta jau ne tik motina, bet ir laiminga moteris, vėl realizuojanti save. Gal ne tokia dėmesinga man kaip anksčiau? Bet tai tarsi iššūkis - stengsiuosi vėl užkariauti jos dėmesį.
Ką jūsų šeima mėgsta veikti laisvu laiku?
Mes daug bendraujame. Ineta - aktorė, todėl kalba labai daug. Mes mėgstame drybsoti ant sofos, nieko neveikti ir žiūrėti filmus, gerti arbatą arba valgyti ledus. Man, regis, tai - didžiausi pasaulio malonumai.
Ar dažnai nustebinate antrąją pusę gėlėmis?
Ne, gal kartą per metus... Turėčiau keisti šį savo įprotį. Bet Ineta žino, kad Urugvajuje tai nelabai populiaru. Kai dovanoju jai gėlių, man atrodo, jog ji galvoja, kad padariau tai, nes Lietuvoje visi taip daro. Čia gėlės dovanojamos įvairiomis progomis. O Urugvajuje mieliau dovanojami daiktai iš gamtos, pavyzdžiui, jūros akmenukai.
Išduokite, kokia proga Ineta sulaukia iš jūsų gėlių.
Seniausiai dovanojama susitaikymo proga (juokiasi). Teikiant gėlę būtina žiūrėti į moters akis ir bandyti nujausti, apie ką ji galvoja...
Esate nepataisomas romantikas?
Aš labai romantiškas. Bet romantizmas neatsiejamas nuo kančios.
Iš kur semiatės entuziazmo?
Daugeliui atrodo, koks laimingas ir temperamentingas tas Eduardo Gimenezas... Iš tiesų tai ir mano energijos „baterijos" kartais išsenka... Bet aš tikiu bendravimo magija. Kai kurie žmonės tiesiog spinduliuoja energija. Taigi reikia kuo daugiau bendrauti su pozityviai nusiteikusiais asmenimis. Vienas tokių žmonių - Ineta.
Jums labai pasisekė, kad turite tokį žmogų šalia?
Taip. Kuo toliau, tuo labiau tuo įsitikinu (juokiasi).
Ar krizė palietė ir jūsų šeimą?
Žinoma. Iki šiol man skolingos trys firmos... Nė nežinau, ką daryti. Kreiptis į teismą? Grasinti? Nesinori. Neturėtų taip būti. Šiuo metu tikriausiai nesu vienintelis, atsidūręs tokioje situacijoje. Matyt, daugelis tai patiria. Nėra pinigų, žmonės nemoka - domino efektas. Mes auginame dukrą, esame pasiėmę paskolas...
Pradėjote labiau taupyti?
Pradėjome labiau skaičiuoti. Kita vertus, matau ir gerąją viso to pusę - nešvaistome pinigų veltui. O būdavo, perki ir nežinai kodėl. Dabar svarstai, ko labiau reikia: atostogų ar naujo daikto? Pietų Amerikoje žmonės nuolat gyvena krize. Todėl manau, kad paskutinieji dešimt metų Lietuvoje buvo tarsi sapnas: per daug pinigų, per daug prabangos... Atsimenu banketus, kuriuose pasirodydavo po keturias ar penkias grupes. Tiek pinigų Lietuvoje buvo išleidžiama pramogoms...
Nesibaiminate, kad ir norinčiųjų šokti srautai per sunkmetį sumažės?
Kol kas sulaukiame vis daugiau norinčiųjų mokytis. Matau, kad tango šokis - tarsi terapija. Jeigu žmogus ateina į pamoką blogos nuotaikos, jis visuomet išeina su plačia šypsena veide. Taigi nieko keista, kad norėdami pabėgti nuo rūpesčių žmonės vis dažniau renkasi tango glėbį.
Tiesa, kad meilės šokio mieliau mokosi moterys?
Šokančių moterų visada būna daugiau. Vienam vyrui tenka aštuonios ar septynios moterys. Būtent todėl labai sveikinu vyrus, kurie išdrįsta ateiti į šokių pamokas. Jiems labai pasiseka.
Eduardo, ar dažnai tango suveda šokėjus į porą?
Nuolatos. Tik konkurencija didelė. Moterys pyksta viena ant kitos, nes nepasidalina vyrų (juokiasi).
Esate griežtas mokytojas?
Nesu tas, kuris vadintų kitus kvailais ar ironizuotų. Labai stengiuosi, kad mano mokiniai perprastų šokio techniką ir pajustų jam meilę.
Kur pats semiatės tango dvasios?
Jei tik yra pinigų, visada skrendu į Berlyną. Ten mano mokytojai ir artimiausi draugai. Berlynas - Rytų Europos tango sostinė. Tame mieste labai daug šokančiųjų tango. Kiekvieną dieną vyksta po tris ar keturis „milongus" (tango vakarus).
Eduardo, priminkite, kaip mokėtės lietuvių kalbos...
Tris mėnesius lankiau kalbos kursus lietuvių namuose. Mano mokytoja buvo Virginija - pirmoji meilė Lietuvoje. Kai pradėjome draugauti, aš buvau jos studentas, bet vieną dieną staiga viskas nutrūko. Toliau lietuvių kalbos mokiausi savarankiškai.
Daugelis užsieniečių skundžiasi, kad lietuvių kalba labai sunki.
Visi mokydamiesi jaučia baimę - lietuvių kalba labai sunki. Pirmaisiais metais vis kompleksuoji, kad ne taip tari žodžius, tik vėliau imi kalbėti vadovaudamasis klausa. Dabar dukra mane lietuvių kalbos moko.
Su Ineta taip pat bendraujate lietuviškai?
Taip, deja, ji nenori kalbėti ispaniškai... Nenoriu apie tai kalbėti - pykstu.
Ilgitės ankstesnio savo gyvenimo?
Labai pasiilgstu kai kurių akimirkų... Lietuvoje man nepatinka tai, kad visi valgo atskirai: žiūrėdami televizorių arba eidami. Mūsų šeimoje būdavo įprasta visiems susėsti prie bendro stalo. Jeigu nedirbi ar nestudijuoji, pusė pirmos sėdi prie pietų stalo. Vakarienė nebūtina, bet pietūs - visada. Lietuvoje prie stalo kartu susėdama tik per šventes...
Ar dažnai gaminate pats?
Jei tik yra gera proga, gaminu mielai ir iš visos širdies. Mane pykdo tai, kad retai kada čia įvertinamos gaminančiojo pastangos. Gamini, stengiesi paruošti kuo skaniau, o pabaigęs išgirsti, kad kažkas pavalgė koldūnų ar picos... Tada labai supykstu. Ineta sako, kad žmonės turi jausti laisvę ir daryti tai, ką nori. Bet man atrodo, jog Lietuvoje kiekvienas tik ir daro, ką nori...
Ko reikia norint paruošti gardų patiekalą?
Pagrindinis dalykas - geri prieskoniai ir geros kokybės produktai. Ir aklas būdamas su jais pagaminsi gardžiai. Buvo laikas, kai virtuvėje mielai eksperimentavau. Dabar mane labiau žavi paprastumas. Aš - italų ir ispanų virtuvių mėgėjas.
Ar daug bendraminčių turite Lietuvoje?
Yra draugų, bet nepasakyčiau, kad per daug. Nevadinu draugais tų žmonių, su kuriais „baliavoju", pasakoju anekdotus ar valgau. Tai greičiau geri pažįstami. Geriausia draugė - mano moteris.
Esate užsiminęs, kad svajojate apie televizijos laidą...
Labai seniai svajoju sukurti humoristinę TV laidą. Niekas nepadarytų to geriau negu aš. Tai būtų pramoginė laida su gyva muzika, anekdotais, netrūktų sąsajų su Pietų Amerika.
