„Manau, duktė šįryt kėlėsi anksti – reikia labai gražiai atrodyti“, – šyptelėjo. Ir buvo teisi: beveik pusvalandį į ceremoniją vėlavusi pora atrodė nepaprastai elegantiška, stilinga ir pakylėta. „Juk tai – svarbiausias gyvenimo įvykis. Vienetinis. Antro nebus“, – patikino garsusis sportininkas.
Iki skoningai baltomis gėlėmis išpuoštos Šv. Jonų bažnyčios būsimi sutuoktiniai ir dvylikametis Vestos sūnus Lukas iš pirmosios santuokos atvyko jaunikio vairuojamu BMW kabrioletu. Nuotaka svarbią gyvenimo dieną pasipuošė iš gėlėmis subtiliai marginto šviesaus audinio dizainerės Jurgitos Januškevičiūtės-Žiugždienės kurta suknele, jaunikis – tamsiu kostiumu. Prie altoriaus drauge su Santuokos sakramentą priimti pasirengusiais įsimylėjėliais žengė liudininkai – Vestos sesuo Sandra ir Edvino brolis Darius.
„Nuo šiol pamirškite žodį „aš“. Yra tik „mes“, – į jaunuosius kreipėsi kunigas ir tolesnėje savo kalboje sujungė ne tik meilės, šeimyninės laimės, bet ir sporto temas. – Kad ir kokie būtų gražūs rezultatai, kurių pasiekė Edvinas, pagrindinis siekis – dar prieš akis.“
Prieš apeigas bažnyčioje Vesta pastebimai jaudinosi, Edvinas atrodė palyginti ramus, šypsojosi. Užtat sakant priesaikos žodžius moters balsas skambėjo tvirtai ir užtikrintai, o sportininko – strigo. Visuomet ironiškas, regis, iš vėžių neišmušamas atletas, jaudulio neparodantis net tą akimirką, kai jam ant kaklo kabinamas olimpinis sidabro medalis, per santuokos ceremoniją Šv. Jonų bažnyčioje buvo kaip reikiant sutrikęs: „Girdėjot, kaip susikirtau? Priesaikos žodžius mokėjau, bet pasitelkiau ir kunigo knygą...“
Prisiekę vienas kitam amžiną meilę, apsikeitę juvelyro Sigito Virpilaičio kurtais žiedais, sutuoktiniai lauke priėmė gausaus draugų ir artimųjų būrio sveikinimus. Viena pirmųjų prie Edvino pribėgo gero jo bičiulio rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus duktė Maja ir įteikė žaislinę mašiną. Kiti sveikintojai, tarp kurių buvo ir poros draugė aktorė Aldona Vilutytė, ir šiuolaikinės penkiakovės sportininkai Laura Asadauskaitė bei Justinas Kinderis, laimingiems jaunavedžiams tiesė glėbius gėlių ir įvairiausių dovanų.
„Jie labai įsimylėję“, – žiūrėdama į švytinčius dukterį ir žentą pripažino Vestos mama. Pasirodo, su Edvinu sporto pedagogė Dalia Gibiežienė susitiko kur kas anksčiau nei jos duktė: „Buvau plaukimo klasės, kurią jis lankė, auklėtoja. Tad puikiai pažįstu Edviną ir kaip žmogų, ir kaip sportininką. Žinau, kad yra tvirtas, sąžiningas, labai atkaklus. Ir turi gerą, teisingą nuomonę – visuomet žino, ko nori.“ Dukters vestuvių dieną moteris linkėjo jai sėkmingai vairuoti šeimos gyvenimą. „Mudu su vyru Pranu drauge nugyvenome daug metų. Tad ir Vestai su Edvinu linkiu, kad abu eitų kartu ir vingiuotais, ir tiesiais keliais“, – kalbėjo D. Gibiežienė.
Jaunikio mama Aldona Krungolcienė sūnaus vestuvių dieną džiaugėsi marčia: „Ji – labai gera. Svarbiausia, sūnui gera. Praėjo tie laikai, kai mamos ar tėvai vaikams poras rinko. Kai pristatė man būsimą žmoną, pagalvojau: laikas vesti. Juk Edvinas jau ne dvidešimties ar aštuoniolikos.“ Tituluoto sportininko mama prasitarė, jog ją gal net labiau nei olimpinis sūnaus medalis pradžiugintų anūko krykštavimas. „Aišku, ir tas Pekino sidabras labai džiugina... Bet šiandien linkėjau jiems vaikučių. Kol kas esu dar jauna močiutė – be anūkų. Jų jau norėtųsi“, – šypsojosi A. Krungolcienė.
„Esu labai laimingas. Mes labai laimingi. Šio momento negalima lyginti su jokiomis varžybomis. Prie varžybų esu pratęs, o prie altoriaus žengiau kartą gyvenime. Tai – didžiausias mano laimėjimas. Vienintelis toks. Antrąsyk tokio žingsnio nebekartosiu“, – po santuokos ceremonijos kalbėjo Edvinas, nepaleisdamas žmonos rankos. „Jaučiuosi lygiai taip pat, – vyrui pritarė Vesta. – Kaip išsaugoti meilę? Reikia stengtis, kad kitam šalia tavęs būtų gera kiekvieną dieną.“
Jiedu vienas kitą pažįsta ketverius metus – abu sukiojosi tose pačiose bičiulių kompanijose. Draugauti pradėjo prieš pusantrų. „Ar jau laikas tuoktis? Kaip galima į tai atsakyti? Juk jis galėjo ateiti dar po dvidešimties metų. Kiti vienintelio ir nepakartojamo žmogaus, antrosios savo pusės, ir iki penkiasdešimties nesuranda. O kai randi, ko laukti?“ – šypsojosi Edvinas.
Išlenkę po taurę vyno su gausiais sveikintojais čia, pat prie Šv. Jonų bažnyčios, Vilniaus universiteto kiemelyje, jaunieji patraukė švęsti į Nidą.
„Žiauriai linksminsimės. Paskui tiesiog gyvensime, džiaugsimės vienas kitu“, – planavo olimpinis vicečempionas. Medaus mėnesiui sutuoktiniai išsirengė į Jungtines Amerikos Valstijas, kur gyvena ir gydytoja dirba Vestos sesuo.