Aktorė bei radijo stoties M-1 laidos vedėja Eglė Šulskė, po pertraukos sutikusi filmuotis seriale „Garbės kuopa", šiuo metu svajoja ne apie svaiginamas karjeros aukštumas, o apie gausesnę šeimą. „Didžiausias mano noras ir svajonė - susilaukti kūdikio", - kuo nuoširdžiausiai sako ji.
Aplinkiniai tik ir skundžiasi dėl beprotiško gyvenimo tempo. Jūs taip pat visur bėgate?
Mano vasara buvo ypač aktyvi: kasdienis darbas radijo stotyje, filmavimai „Garbės kuopoje", ruošimasis vestuvėms... Tada svajojau, kaip atėjus rudeniui turėsiu marias laiko, sėdėsiu įsisupusi į pledą, megsiu ir ilsėsiuosi (šypsosi).
O kaip yra dabar?
To laiko, atrodo, yra daugiau. Turėčiau tuo mėgautis. Bet dabar turiu kitų planų. Svajoju apie didelę šeimą.
Dėl to su ilgamečiu draugu Andriumi ir nutarėte šią vasarą susituokti?
Apie vaikus, vestuves kalbėdavome ir anksčiau, bet dabar suvokėme, kad tikrai jau laikas. Kai Andrius Biržuose buvo paaukštintas ir supratome, kad kol kas planus abiem apsigyventi sostinėje teks atidėti, nusprendėme šį tą pakeisti - įteisinti savo santykius.
Ir jūsų vestuvės nuskambėjo plačiai per visą Lietuvą...
Tiesa, viešumos tikrai nenorėjau ir tokio ažiotažo nesitikėjau. Juolab kad pastaruoju metu nedirbu televizijoje, nesu matoma. Net šiek tiek sukrėtė tai, kad žurnalistai prieš vestuves paskambinę man pasakė, jog neturiu kito pasirinkimo: arba vestuvių nuotraukas jiems duodu pati, arba jie tuoktuvių dieną lauks manęs prie bažnyčios vartų. Pasirinkau pirmąjį variantą.
Bet kai dirbote televizijoje, viešumos taip pat netrūko - vienu metu net vakarėlių liūte buvote praminta...
Tada apie mane tikrai daug rašė, bet per pastaruosius metus daug kas pasikeitė. Anksčiau taip įkyriai niekas nelįsdavo, žurnalistika buvo ne tokia vulgari. Viskas būdavo pateikiama skoningiau. O dabar karaliauja bulvarinės laidos, bulvarinė spauda.
Ar po vestuvių teko skaityti atsiliepimų internete, kur visi smulkiai aptarinėjo ne tik jūsų šventę, bet ir originalų vestuvinį apdarą?
Mano draugė dizainerė Indra Dovydėnaitė, kuri ir kūrė vestuvinę suknelę, įspėjo, kad neskaityčiau komentarų, nes ne visi atsiliepimai geri. Visgi nesusilaikiau - paskaičiau. Puikiai suprantu, kad visiems neįtiksi. Svarbiausia, kad per šventę pati gerai jaučiausi, komplimentų sulaukiau ir iš mamos, Andriaus, savo draugių. Tokį apdarą pasirinkau, nes jis man iš tiesų patiko. Atskiras jo dalis galiu vilkėti ir dabar. Su Indra prie korseto jau kuriame naują suknelę, kuria galėsiu pasipuošti vasarą.
Ar praėjus vos porai mėnesių po vestuvių pajutote, kad kas nors pasikeitė jūsų gyvenime?
Tikrai niekas nepasikeitė. Gyvename kaip ir anksčiau: aš Vilniuje, o Andrius - Biržuose. Per savaitę vienas kito labai pasiilgstame, savaitgaliais susitinkame.
Ar nesunku taip gyventi?
Nelengva, bet kol kas nieko nežadame keisti. Aš turiu mėgstamą darbą Vilniuje, Andriui puikiai sekasi karjera Biržuose.
Gyvenimą galėtų pakoreguoti tik kūdikis?
Tiesa. Jei sulauksime šios likimo dovanos, mesimės į krūvą (juokiasi). Esu įsitikinusi, kad jokia karjera nėra svarbesnė už šeimą. Man tikrai nebūtų sunku palikti Vilnių ir persikelti į Biržus. O ir vaikui daug geriau augti mažesniame miestelyje nei didmiestyje. Be to, nenorėčiau iš savo vyro atimti galimybės matyti, kaip auga mažasis, kaip tuo metu keičiuosi aš pati.
O kaip profesinės ambicijos? Juk Biržuose vargu ar pavyktų gauti panašaus darbo?
Niekada nieko negali žinoti. Be to, Vilniaus ir neišsižadu. Nenorėčiu šio miesto palikti visam laikui.
Ar tebejaučiate televizijos trauką? Juk laiko ten praleidote ne taip ir mažai: rengėte reportažus jaunimo laidai per „Tango TV", vedėte laidą „EksprESas LT", ragavote ir tiesioginio eterio duonos „Tangoramoje".
Televizija traukia ir dabar, tačiau nesu iš tų žmonių, kurie bet kuria kaina nori pakliūti į televiziją vien dėl to, kad būtų matomi. Aš pasiilgau kitų dalykų: televizijos virtuvės, tempo, reportažų filmavimo, montažo... Manau, į televiziją tikrai dar sugrįšiu.
O aktorės profesinės ambicijos tikriausiai dar ne visos patenkintos?
Prisipažinsiu, didesnį džiaugsmą patiriu ne vaidindama, bet dirbdama žurnalistinį darbą. Jokiais būdais nesakau, kad vaidinti man nepatinka. Tačiau bendraudama, kalbindama žmones patiriu didesnę euforiją.
Tad gavusi pasiūlymą vaidinti TV seriale „Garbės kuopa" tikriausiai šiek tiek svarstėte, ar sutikti.
Įdomiausia yra tai, kad visi darbai ir norima veikla pas mane savaime „ateina", vos tik apie juos pagalvoju. Taip buvo ir su šiuo darbu seriale. Vieną dieną pagalvojau, kad visai neblogai būtų po šiokios tokios pertraukos vėl vaidinti. Ir štai kitą dieną sulaukiau televizijos prodiuserio skambučio.
Ar nesunku buvo vėl imtis aktorės darbo?
Nebuvo labai lengva. Ir jaudulio neišvengiau - serialo režisieriaus R. Banionio vis klausdavau, ar viskas gerai. Jis nuramindavo sakydamas, kad jei reikės, klaidas pasakys.
Seriale kuriate JAV lietuvės žurnalistės vaidmenį. Ar ilgai mokėtės kalbėti su akcentu?
Iš pradžių net Amerikos lietuvę Lidiją Rasutis galvojau susirasti ir paklausyti, kaip ji šneka (juokiasi). Bet pabandžiau pakalbėti, režisierius pasakė, kad akcentas, kuriuo kalbu, yra geresnis nei tikėjosi, tada nusiraminau.
Ar patinkate sau seriale?
Kaip ir kiekvienai moteriai visada norisi atrodyti gražiai, ir tie penki kilogramai, kuriuos prideda televizija, man nelabai reikalingi (juokiasi).
O Andriui tikriausiai visada patinkate tokia, kokia esate?
Su Andriumi susipažinau, kai man buvo šešiolika. Iš pradžių vienas kitą stengėmės keisti. Per tuos ilgus draugystės metus buvo visko: porą kartų buvome ir išsiskyrę, abu turėjome kitų meilių. Tačiau laikui bėgant supratome, kaip mums sunku vienam be kito. Jei nebūtume išsiskyrę, vargu ar būtume tai supratę.
Taigi dabar galite džiaugtis idealiais santykiais...
Manau, kad meilę reikia puoselėti visada. O mokomės vienas iš kito taip pat visą gyvenimą. Laikui bėgant tampame išmintingesni, supratingesni. Pamenu, kokie anksčiau buvome pavydūs, kokius reikalavimus vienas kitam kėlėme. Dabar viskas pasikeitė, išmokome gyventi kitaip, kalbėtis, ieškoti kompromisų, nusileisti.
Pavyzdžiui, dabar Andrių išleidžiate motociklu palakstyti...
Anksčiau tikrai buvau prieš šį jo pomėgį, bet laikui bėgant supratau, kad jei atimsiu iš savo vyro vieną didžiausių aistrų, jis tikrai dėl to nesidžiaugs. O ir man tada nebus gera. Išmokome atsižvelgti į vienas kito norus. Dėl to tapome tik laimingesni.
