Dainininkę Evą televizijos žiūrovai dabar dažniau mato ne su mikrofonu rankoje, o kalbinančią kitas garsenybes apie jų naminius augintinus. Kas nutiko? Ar tik nebus dėl to „kalta“ visuotinė krizė?
Keletas faktų
Gimė 1974 m. gegužės 27 d. Kaune.
Mokslai: Vilniaus kolegijoje baigė kultūrinės veiklos vadybą.
Veikla: dainininkės kelią pradėjo kaip pritariamasis vokalas, solinę karjerą – 2003 m. Išleido tris albumus „Darau, ką noriu“, „Įsimylėjus tave“ ir „Jausmai“.
Šeiminė padėtis: su gyvenimo draugu Danieliumi augina du sūnus iš pirmosios santuokos Simoną (13 m.) ir Kristupą (11 m.).
Silpnybė: gražūs, spalvoti ir mieli daikčiukai.
Mikrofoną iškeitėte į darbą televizijoje?
Nors koncertų išties sumažėjo, nežadu palikti scenos. Kol galėsiu ir būsiu kažkam įdomi, norėčiau dainuoti. Visada pagalvodavau, kad būtų įdomu vesti kokią nors laidą. Pasirodo, reikia svajoti atsargiai, nes svajonės išsipildo, kai mažiausiai to tikiesi (šypsosi).
Kvietimas dirbti televizijoje buvo staigmena?
Ir staigmena, ir gimtadienio dovana. Taip sutapo, jog laidos „Žalioji akademija“ kūrėjai pasiūlė šį darbą būtent per mano gimimo dieną. Negalėjau atsisakyti, juolab kad laida apie gyvūnų mylėtojus – jokių skandalų, jokių intrigų. Man tai priimtina.
Jūsų namuose ne vienas keturkojis augintinis?
Nuo mažens namuose laikiau įvairių gyvūnų. Dabar mūsų šeimos nariai yra ir šeškas Goša, ir katinas Horacijus. Būna, ir pasipyksta, bet šiaip draugauja. Apsiprato. Net ėda iš vieno dubenėlio. Kai orai vėsesni, randu abu susiglaudusius į kamuoliuką ir snaudžiančius. Taip šilčiau.
Šeškas – neįprastas naminis gyvūnas...
Šeškas mūsų namuose atsirado apgalvotai. Vaikai norėjo šuns, bet pamaniau, jog esu miegalė ir tingėsiu rytais keltis jį vedžioti. O vaikai yra vaikai, jiems irgi greitai atsibosta. Taigi ieškojau alternatyvos. Kai perskaičiau skelbimą apie šeškus, susidomėjau. Išskyrus specifinį jų kailiuko kvapą, šie padarėliai labai mieli. Nors šiaip šeškai linkę kandžiotis, mūsiškis visai neagresyvus. Gal todėl, kad augo labai mylimas ir glostomas. Jis labai protingas: atsiliepia šaukiamas vardu, moka tarnauti.
Ir ką gi šeškai ėda?
Sausą kačių ėdalą. Jiems didžiausias skanėstas – arbūzai, vištų krūtinėlės, putpelių kiaušiniai, agurkai ir saldumynai. Jei gaminant maistą sudūžta kiaušinis, kaipmat išlaižo. Nereikia ir dulkių siurblio (kvatoja). Nors mūsiškis yra smaližius, saldumynų neduodame. Bet jei būna ant stalo palikta, reikia saugoti – kartais ką nors nugvelbia.
„Žalioji akademija“ – debiutas televizijoje. Kaip jaučiatės?
Pasakysiu atvirai, atsakinėti į žurnalistų klausimus kur kas lengviau nei pačiai juos užduoti. Reikia taisyklingai kalbėti, tai ne taip paprasta (šypsosi). Bet stengiuosi. Dar nufilmuotos tik kelios laidos. Ar blynas neprisvilęs, tegul įvertins žiūrovai.
Garsenybės noriai įsileidžia į savo namus?
Kol kas gudrauju. Kalbinu tuos kolegas, kurie, tikrai žinau, neatsisakys papasakoti apie savo augintinus. Pamenu, kai lankėmės pas pirmosios laidos herojų grupės „Išjunk šviesą“ lyderį Valdelį, gavau dozę adrenalino. Jo augintinis Kaukazo aviganis, berods, maišytas su vilkšuniu, – tikras žvėris. Vos manęs nesuėdė net būdamas su antsnukiu. Kai paklausiau, kas būtų, jei svetimas žmogus netikėtai įeitų į kiemo teritoriją, Valdas neslėpė: „Mūsų šuneliui būtų skanūs pietūs.“ Niekam nepatariu eiti į svečius iš anksto nepranešus (juokiasi).
Jau kalbinome garsenybes, auginančias ir retus gyvūnus: apuokus, egzotinius paukščius...
Kaip sekasi dirbti su laidos partneriu astrologu Nagliu Šulija?
Kad mes per filmavimus nesusitinkame, nes laida yra tarsi iš dviejų skirtingų dalių. Naglis pasakoja apie gamtą ir kitus dalykus, o aš kalbinu žmones. Bet tikiuosi, kad pavyks su juo pabendrauti.
Norėtumėte turėti asmeninį horoskopą?
Labai. Smalsu sužinoti ateitį. Tikiu horoskopais, išskyrus tuos, kurie pranašauja ką nors bloga (juokiasi).
Manau, pavyks prisikalbinti Šuliją, kad ir man išpranašautų iš žvaigždžių.
Šiemet liksite be atostogų?
Laida netiesioginė, todėl tikiuosi, kad pavyks nufilmuoti daugiau ir spėsiu paatostogauti. Neseniai baigiau išlyginamąsias studijas. Penkiolika vienas po kito išlaikytų egzaminų gerokai išvargino, todėl dabar tetrokštu gulėti prie jūros po skėčiu ir gurkšnoti kokteilį. Jokių kalnų, jokių turistinių žygių...
Keletas faktų
Gimė 1974 m. gegužės 27 d. Kaune.
Mokslai: Vilniaus kolegijoje baigė kultūrinės veiklos vadybą.
Veikla: dainininkės kelią pradėjo kaip pritariamasis vokalas, solinę karjerą – 2003 m. Išleido tris albumus „Darau, ką noriu“, „Įsimylėjus tave“ ir „Jausmai“.
Šeiminė padėtis: su gyvenimo draugu Danieliumi augina du sūnus iš pirmosios santuokos Simoną (13 m.) ir Kristupą (11 m.).
Silpnybė: gražūs, spalvoti ir mieli daikčiukai.
Mikrofoną iškeitėte į darbą televizijoje?
Nors koncertų išties sumažėjo, nežadu palikti scenos. Kol galėsiu ir būsiu kažkam įdomi, norėčiau dainuoti. Visada pagalvodavau, kad būtų įdomu vesti kokią nors laidą. Pasirodo, reikia svajoti atsargiai, nes svajonės išsipildo, kai mažiausiai to tikiesi (šypsosi).
Kvietimas dirbti televizijoje buvo staigmena?
Ir staigmena, ir gimtadienio dovana. Taip sutapo, jog laidos „Žalioji akademija“ kūrėjai pasiūlė šį darbą būtent per mano gimimo dieną. Negalėjau atsisakyti, juolab kad laida apie gyvūnų mylėtojus – jokių skandalų, jokių intrigų. Man tai priimtina.
Jūsų namuose ne vienas keturkojis augintinis?
Nuo mažens namuose laikiau įvairių gyvūnų. Dabar mūsų šeimos nariai yra ir šeškas Goša, ir katinas Horacijus. Būna, ir pasipyksta, bet šiaip draugauja. Apsiprato. Net ėda iš vieno dubenėlio. Kai orai vėsesni, randu abu susiglaudusius į kamuoliuką ir snaudžiančius. Taip šilčiau.
Šeškas – neįprastas naminis gyvūnas...
Šeškas mūsų namuose atsirado apgalvotai. Vaikai norėjo šuns, bet pamaniau, jog esu miegalė ir tingėsiu rytais keltis jį vedžioti. O vaikai yra vaikai, jiems irgi greitai atsibosta. Taigi ieškojau alternatyvos. Kai perskaičiau skelbimą apie šeškus, susidomėjau. Išskyrus specifinį jų kailiuko kvapą, šie padarėliai labai mieli. Nors šiaip šeškai linkę kandžiotis, mūsiškis visai neagresyvus. Gal todėl, kad augo labai mylimas ir glostomas. Jis labai protingas: atsiliepia šaukiamas vardu, moka tarnauti.
Ir ką gi šeškai ėda?
Sausą kačių ėdalą. Jiems didžiausias skanėstas – arbūzai, vištų krūtinėlės, putpelių kiaušiniai, agurkai ir saldumynai. Jei gaminant maistą sudūžta kiaušinis, kaipmat išlaižo. Nereikia ir dulkių siurblio (kvatoja). Nors mūsiškis yra smaližius, saldumynų neduodame. Bet jei būna ant stalo palikta, reikia saugoti – kartais ką nors nugvelbia.
„Žalioji akademija“ – debiutas televizijoje. Kaip jaučiatės?
Pasakysiu atvirai, atsakinėti į žurnalistų klausimus kur kas lengviau nei pačiai juos užduoti. Reikia taisyklingai kalbėti, tai ne taip paprasta (šypsosi). Bet stengiuosi. Dar nufilmuotos tik kelios laidos. Ar blynas neprisvilęs, tegul įvertins žiūrovai.
Garsenybės noriai įsileidžia į savo namus?
Kol kas gudrauju. Kalbinu tuos kolegas, kurie, tikrai žinau, neatsisakys papasakoti apie savo augintinus. Pamenu, kai lankėmės pas pirmosios laidos herojų grupės „Išjunk šviesą“ lyderį Valdelį, gavau dozę adrenalino. Jo augintinis Kaukazo aviganis, berods, maišytas su vilkšuniu, – tikras žvėris. Vos manęs nesuėdė net būdamas su antsnukiu. Kai paklausiau, kas būtų, jei svetimas žmogus netikėtai įeitų į kiemo teritoriją, Valdas neslėpė: „Mūsų šuneliui būtų skanūs pietūs.“ Niekam nepatariu eiti į svečius iš anksto nepranešus (juokiasi).
Jau kalbinome garsenybes, auginančias ir retus gyvūnus: apuokus, egzotinius paukščius...
Kaip sekasi dirbti su laidos partneriu astrologu Nagliu Šulija?
Kad mes per filmavimus nesusitinkame, nes laida yra tarsi iš dviejų skirtingų dalių. Naglis pasakoja apie gamtą ir kitus dalykus, o aš kalbinu žmones. Bet tikiuosi, kad pavyks su juo pabendrauti.
Norėtumėte turėti asmeninį horoskopą?
Labai. Smalsu sužinoti ateitį. Tikiu horoskopais, išskyrus tuos, kurie pranašauja ką nors bloga (juokiasi).
Manau, pavyks prisikalbinti Šuliją, kad ir man išpranašautų iš žvaigždžių.
Šiemet liksite be atostogų?
Laida netiesioginė, todėl tikiuosi, kad pavyks nufilmuoti daugiau ir spėsiu paatostogauti. Neseniai baigiau išlyginamąsias studijas. Penkiolika vienas po kito išlaikytų egzaminų gerokai išvargino, todėl dabar tetrokštu gulėti prie jūros po skėčiu ir gurkšnoti kokteilį. Jokių kalnų, jokių turistinių žygių...
