Jis žavus, geidžiamas ir... naujasis svajonių jaunikis! Giedriui Savickui-Pelėdai dabar netrūksta dėmesio ir pripažinimo. Nors aktorius prisipažįsta dar neradęs tos vienintelės, bet tvirtai teigia, kad ieškos tokios antrosios pusės, su kuria gyvens iki gyvenimo pabaigos.
Vardas, pavardė: Giedrius Savickas-Pelėda.
Gimimo data, vieta: 1980 04 16, Klaipėda. 29 m.
Šeiminė padėtis: nevedęs.
Darbai: šiuo metu dirba Oskaro Koršunovo Vilniaus miesto teatre; atliko ne vieną pagrindinį vaidmenį spektakliuose „Romeo ir Džuljeta", „Raiši žirgai nešuoliuoja"; vaidina TV3 seriale „Moterys meluoja geriau" bei parodijų laidoje „Dar pažiūrėsim...".
Giedriau, šiuo metu vaidinate seriale „Moterys meluoja geriau" ir filmuojatės laidoje „Dar pažiūrėsim...". Kuris iš šių televizijos projektų Jums mielesnis širdžiai?
Tai du skirtingi dalykai. Gal man artimesnė laida „Dar pažiūrėsim...", nes ją kuriame su savo chebra. Su šiais žmonėmis ir dirbu, ir leidžiu laisvalaikį. Aš net nepavadinčiau to darbu! Tiek laidos „Dar pažiūrėsim...", tiek serialo „Moterys meluoja geriau" kūrybos grupės yra fantastiškos! Dirbti su šiais žmonėmis vienas malonumas (šypsosi).
Dauguma žmonių ypač giria parodijų laidą „Dar pažiūrėsim..." ir sako, kad tai šio televizijos sezono „vinis". Ar komplimentai turi įtakos pasitikėjimui savimi, kylančioms mintims?
Jei ir sakytų, kad tai sezono „vinis" arba visiškas šūdas, nuo to minčių srautas nepriklausytų. Stengiamės, jog netrūktų idėjų. Kadangi mūsų laidos žanras yra televizijų parodijos, o televizijoje viskas dažnai keičiasi, manau, kad minčių mums tikrai nestigs.
Dažnai aktoriai pyksta ant žurnalistų, kad pastarieji juos kalbina tik tada, kai jie pasirodo televizijoje. Jūs esate vienas iš tų?
Vieni žmonės apie tave žino iš teatro, kiti - iš televizijos. Jeigu aktorius pyksta dėl televizijos, tai kodėl jis ten eina?
Aktoriai nesijaučia nejaukiai pradėję dirbti televizijoje? Nevadina to chaltūra?
Nežinau. Dabar daug aktorių dirba televizijoje. Žinoma, norėtųsi kurti kino filmus, bet nėra tokių sąlygų. Kita vertus, ir vaidindamas seriale įgyji patirties. Jei visur vaidinsi gerai, tai nebus chaltūra.
Pastebėjau, kad kone visose rodytose „Dar pažiūrėsim..." laidose, Jums atitekdavo tokie vaidmenys, kai reikėdavo apsinuoginti. Tai sutapimas?
Nežinau... Matyt, sutapimas. Mūsų kompanijoje visi žmonės labai sportiški, atletiški ir labai nuostabūs - pabrėžkite tai (šypteli).
Sutiktumėte visiškai apsinuoginti dėl gero vaidmens?
Taip, jeigu tai būtų kino filmas ir pateikta subtiliai, nevulgariai, jeigu to būtinai reikėtų perteikiant filmo sceną. Tačiau jei tai tik režisieriaus užgaida, tuomet ne. Iš tikrųjų reikėtų analizuoti konkrečią situaciją. Nesuprantu, kas čia tokio apsinuoginti? Mes visi vienodi. Visi turime tą patį!
Iki pasirodymo televizijoje daugiausia buvote žinomas teatro auditorijai, o dabar ji gerokai padidėjo. Ar pajautėte populiarumo naštą?
Na, žmonės atkreipia dėmesį, tačiau manęs tai neerzina. Lietuviai yra gana kuklūs piliečiai, bet nemėgstu girtų žmonių, kurie pradeda kabinėtis. Beje, kartą kažkokie įkaušę vaikinai, atpažinę mane, norėjo man duoti į snukį, bet čia jų problema.
Pašnekėkime apie alkoholį ir kitus blogus įpročius. Kai kalbama apie teatro žmones, neretai sakoma, kad jie - bohemiško gyvenimo atstovai. Tai tiesa?
Aš negeriu jau ilgą laiką. Kodėl? Nes dažnai vartojau prieš tai (šypteli)... Tiesiog nusprendžiau išsiaiškinti, ar galima linksmintis be alkoholio. Supratau, kad galima! Dabar man alkoholis visiškai nereikalingas. Bohemiškai gyventi galima ir be svaigiųjų gėrimų. Žinoma, aš nesmerkiu žmonių, kurie geria.
O kas, Jūsų nuomone, yra tas bohemiškas gyvenimas?
Dažniausiai tai būna spektaklis po spektaklio - naktinis (šypteli). Tačiau tai labiau būdinga jaunesniems žmonėms. Dabar daugelis į viską žiūri kur kas rimčiau ir profesionaliau. Aš labai gerbiu žiūrovą ir negaliu sau leisti į sceną išeiti bet koks. Tiesa, aš vis dar gyvenu bohemiškai, tik kiek kitaip!
Papasakokite apie asmeninį gyvenimą. Ar turite antrąją pusę?
Ne, vis dar esu vienišas. Kodėl? Tiesiog dabar negalėčiau pakankamai dėmesio skirti antrajai pusei. Be to, iš pradžių turiu sutikti tą žmogų, o sutikęs nugyventi visą gyvenimą. Nelakstau! Įsimyliu daug ką, bet tos vienintelės dar neradau. Žinoma, kartais vienišam žmogui būna blogai. Man norisi susitvarkyti dabartinį (be alkoholio ir cigarečių) gyvenimo etapą, kad galėčiau save paruošti tam žmogui, kuris bus. Nesinori daryti klaidų, kurias jau dariau gyvenime. Stengiuosi nežiūrėti į ateitį, nesakyti, kaip ir ką darysiu. Nesižvalgau ir į praeitį.
Taip nusprendėte po kažkokių konkrečių įvykių?
Tiesiog ateina toks laikas gyvenime... Sakoma, kad 27-erių žmogus pasikeičia. Man tai įvyko 29-aisiais mano gyvenimo metais. Atrodo, kad kažkas dėjo plyta per galvą. Tačiau aš nauju etapu labai džiaugiuosi, kiekvieną dieną matau, jog einu vis tolyn ir tolyn. Gyvenimo kokybė tik gerėja ir gerėja (šypsosi).
