Kai pirmoji Lietuvos televizijos diktorė atšventė garbingą 70 metų jubiliejų, skambinome Gražinai pasikalbėti apie jos gyvenimą. Tuomet moteris juokėsi: „Tiek daug visko prirašyta!.. Bet kokį leidinį atsiverti - visur aš! Net per daug dėmesio sulaukiau. Gal palaukime truputį?.." Po pusės metų Gražina prisipažino serganti... Prašė paskambinti dar po pusmečio, kai sustiprės, kai galės priimti svečius. Deja, nebesulaukėme - lygiai prieš savaitę Gražinos Bigelytės gyvybė užgeso...
Vardas, pavardė: Gražina Bigelytė.
Gimimo ir mirties data, vieta: gimė - 1938 05 06, Padumbliai, Kapčiamiesčio vlsč.; mirė - 2009 09 28, Vilnius.
Šeima: 40 metų išgyveno su buvusiu vyru Vladu Bulavu; užaugino du sūnus - Gediminą ir Viktorą.
Pasiekimai: 1957-1992 m. dirbo Lietuvos televizijos diktore; ilgus metus dirbo „Panoramoje"; 1973-1981 m. buvo laidos „Šeimininkės rytmetys" vedėja; vedė autorinę laidą „Popietė su Gražina"; buvo festivalių „Poezijos pavasaris", „Vilniaus bokštai", literatūrinių laidų, estrados koncertų ir įvairių televizijos konkursų vedėja.
Visos norėjo rengtis kaip G. Bigelytė
Gražina buvo tas žmogus, kuris pradėjo pirmąją Lietuvos televizijos transliaciją. „Labas vakaras, gerbiami Lietuvos televizijos žiūrovai", - tokius žodžius Gražina ištarė 1957-aisiais, kai įveikė net 200 konkurso dalyvių, svajojusių užimti pirmojo diktoriaus vietą. Jai buvo tik aštuoniolika... Dar mokydamasi mokykloje Gražina aktyviai dalyvaudavo skaitovų konkursuose, vaidindavo spektakliuose. Vėliau Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, šoko universiteto ansamblyje, rašė laidų scenarijus, vedė koncertus. Ištekėjo Gražina 21-erių, o penktame kurse jau sūpavo pirmagimį Gediminą. Vėliau su vyru Vladu Bulavu susilaukė antrojo sūnaus Viktoro. Pora išsiskyrė kartu pragyvenusi 40 metų.
G. Bigelytė buvo pavyzdys ne tik kolegėms, bet ir žiūrovėms. Visos norėjo rengtis kaip G. Bigelytė, šukuotis kaip G. Bigelytė. Diktorė rengdavosi tik Vilniaus modelių namų sukurtais drabužiais, kurie buvo garsūs visoje Sovietų Sąjungoje. Ji buvo ypač liekna, mėgo plaukioti, į namus vaikščiojo tik pėsčiomis.
Žiūrovų meilę bei šilumą Gražina jautė net ir baigusi karjerą televizijoje. „Prieina gatvėje prie manęs moteris, sako: „Leiskite, aš jus apkabinsiu", - pasakojo legendinė televizijos diktorė. Žmones visada traukė Gražinos grožis, komunikabilumas ir erudicija. „Jei apie mane kas nors parašytų knygą, ji tikrai būtų populiariausia, skaitomiausia knyga", - kartą prisipažino Gražina.
Rokas Petkevičius (42): išdidi, manieringa, charizmatiška...
„Nors sakoma, kad apie mirusius galima šnekėti tik gerai arba nieko, bet apie Gražiną daug kas nepagailėtų gražių žodžių. Ji buvo išskirtinė asmenybė. Dar būdama gyva Gražina tapo legenda. Ji net 35 metus dirbo tiesioginiame eteryje! O kas galėtų paneigti, kad G. Bigelytės garbei jos vardu buvo pavadintas tortas ir net plaukų lakas?!
Su Gražina susipažinau dar vaikystėje. Ją pažinojo mano tėvas - tuomet Dailės instituto studentas. Jie kartu į šokius vaikščiodavo. Gražina buvo puiki šokėja. Artimiau susipažinome 1998-aisiais, kai Gražina šventė 60-metį. Filmavau jos namuose, kurie man paliko didžiulį įspūdį. Tai lyg mažas muziejus. Net ir nebedirbdama Gražina tebebuvo išlepinta dėmesio. O kam tai nepatikų?! Ji jausdavo didžiulį malonumą pasakodama apie savo praeitį, perduodama patirtį jaunesnėms kartoms. Pas Gražiną į namus atvykome su režisiere, tačiau jos ten neprireikė: G. Bigelytė pati aiškino, kur ji turi stovėti, kaip ji turi būti apšviesta, iš kurios pusės turi būti degančios žvakės.
Kaip brangų prisiminimą turiu kelis Gražinos parašytus atvirukus. Ypač brangus sveikinimas: „Aš nežinojau, kad jūs Jautis! Aš irgi. Kortos rodo - nepavydus, negarbėtroška, nepykstantis, smalsus, nuoseklus, doras, ištvermingas..." Ir pasirašė - „būrėja Gražina".
Gražina nevartojo žodžio „žvaigždė", tačiau aš drąsiai galiu teigti, kad ji spindėjo labai ryškiai. Ši moteris nebuvo kuklumo įsikūnijimas. Bet ar įmamona be didelio pasitikėjimo savimi išdirbti tiek metų televizijoje?! Ji norėjo išsiskirti iš kitų: rinkosi ryškius, efektingus drabužius, prabangius papuošalus, labai rūpinosi šukuosena, jos kūno kalba buvo gana manieringa, akys - skvarbios ir šviesios. G. Bigelytės nenuginčijama charizma veikė ne tik žiūrovus, bet ir didelę įtaką darė jaunesnėms diktorėms. Gaila, tačiau ne tokia turėjo būti tikros žvaigždės senatvė, ne tokia pensija... Kuo nesugebėjo atsilyginti valstybė, kompensavo kolegos: ji visuomet buvo kviečiama į didžiąsias televizijos šventes, sukaktis, atidarymus.
Rodos, visai neseniai, prieš pusantrų metų, kai Gražina šventė 70-metį, su kolegomis užsukome pas ją į namus pasveikinti. Mačiau, kad Gražinos liga buvo akivaizdi: ir į kuprelę susimetusi, ir dusulys vargino, tačiau vis dar guvi, vaišino mus šampanu ir sumuštiniais. Gražina labai mėgo būti dėmesio centre, ji buvo įspūdinga, išdidi, valdinga, šiek tiek egocentriška, savo vertę žinanti moteris - truputį primenanti mano mamą", - šiltai apie Gražiną pasakoja žurnalistas Rokas Petkevičius.
Galina Dauguvietytė (82): ji buvo nuostabiai graži - tarsi madona
„Su Gražina artimai nebendravau, tačiau mes buvome kolegės. Aš ją gerbiau, ji mane - taip pat. Gražina buvo žmogus, vertas didžiulės pagarbos. Ji labai mėgo savo darbą, buvo be galo reikli sau ir kitiems. Net sunkiausiomis gyvenimo sąlygomis, kai G. Bigelytei teko gyventi Kaune, ji nenuleido rankų: Gražina kiekvieną vakarą važinėjo į Vilnių tam, kad Lietuvai praneštų naujausias žinias. Mano manymu, iš darbo Gražina išėjo per anksti. Ji dar dešimt metų galėjo dirbti. Gražina visada buvo nuostabiai graži - tarsi madona. Ji visuomet atrodydavo nepriekaištingai, tvarkingai, kiekvienas plaukelis būdavo savo vietoje. Ši moteris turėjo puikų skonį, dailiai rengėsi. Aš ją mačiau prieš metus ar dvejus. G. Bigelytė kaip buvo graži, taip ir išliko iki paskutinių gyvenimo dienų. Kuo gamta Gražiną apdovanojo, tą ji nusinešė su savimi", - prisiminimais dalijasi legendinė režisierė Galina Dauguvietytė.
Vytenis Pauliukaitis (60): nesitikėjome taip greitai jos netekti
„Ne kartą mums teko dirbti kartu. Gražina buvo viena iš profesionaliausių televizijos darbuotojų, labai šviesi, iškili asmenybė. Gaila, kad šį pasaulį palieka tokie žmonės... Kai susitikdavome, ji ir pastabų man duodavo, ir, kai reikėdavo, pagirdavo. Bendravome ir paskutiniais Gražinos gyvenimo metais. Ji rašė eilėraščius, dažnai duodavo man paskaityti. Buvo toks periodas, kai mes abu gyvenome Kaune. Tada kartu važiuodavome į darbą traukiniu, kalbėdavomės įvairiomis temomis. Su šia moterimi visada buvo labai įdomu.
Apie Gražinos ligą žinojau, tačiau ji niekada nesiskundė. Ši moteris buvo didelė optimistė, niekuomet nekalbėdavo apie rūpesčius. Dalyvavau Gražinos 70 metų proga surengtame pagerbime televizijoje. Ji buvo labai linksma, žaisminga, juokavo. Šiemet Gražina kvietė mane į svečius, bet susitikti mums jau nebeteko... Niekas negalvojo, kad taip greitai jos neteksime", - liūdnai kalba buvęs Gražinos kolega Vytenis Pauliukaitis.
