Buvusi televizijos laidų vedėja Greta Šapkaitė, daugiau nei prieš dvejus metus išvykusi į Didžiąją Britaniją plėtoti verslo, neseniai grįžo į Lietuvą ir sako ketinanti čia pasilikti. Kas tamsiaodę lietuvaitę paskatino tokiam žingsniui?
Prieš dvejus metus pareiškėte, kad pavargote nuo populiarumo, ir išvykote į Angliją...
Tai buvo paprasčiausias būdas tuometinei mano būsenai paaiškinti. Iš tiesų buvau sutrikusi, nebežinojau, kurie žmonės su manimi būna nuoširdžiai, o kurie siekia naudos. Negalėjau atskirti, kada mane mėgo už tai, kad esu tiesiog Greta, o kada už tai, kad mano pavardė - Šapkaitė...
Ką veikėte Londone?
Turėjau verslą, visoje Europoje prekiavome maisto papildais, skirtais žirgams.
Ar verslas buvo sėkmingas?
Taip. Buvome vienos įmonės, gaminančios žirgų papildus, atstovai Didžiojoje Britanijoje, įkūrėme interneto svetainę, kurioje kainos buvo kiek žemesnės nei kitose Europos šalyse. Tai grynai psichologinis sprendimas. Mat žmonės įpratę pirkti tik tai, ką mato, todėl internetu siūlomos prekės turi būti patrauklesnės bent jau kaina. Mums iš tiesų gerai sekėsi.
Kodėl kalbate būtuoju laiku?
Nes dabar mūsų rinka sumažėjo - liko tik Didžioji Britanija...
Verslas tapo nepelningas?
Viskas kainuoja: „ofisiuko" ir darbuotojų išlaikymas, faksai ir kompiuteriai, prekių transportavimas ir daugelis kitų didesnių bei mažesnių dalykų. Tiesiog atsisėdau ir viską gerai apskaičiavau - neapsimokėjo tęsti prekybos.
Nenusivylėte savimi kaip verslininke?
Ne (šypsosi). Tiesą sakant, jau buvo pats laikas kažką keisti. Buvo šiek tiek pabodę, dirbau be entuziazmo. Norėjosi kitokios veiklos.
Galbūt vėl grįšite į televiziją?
(Šypsosi.) Tikrai neatmetu tokios galimybės.
Ar jau sulaukėte kokių nors pasiūlymų?
Taip, sulaukiau. Tačiau kol kas negaliu nieko daugiau apie tai papasakoti.
Koks projektas, šou ar televizijos laida jus suviliotų?
Svarbiausia, kad būtų įdomu. Nenorėčiau vien tik perskaityti duotą tekstą ir šypsotis į kameras. Žinau, kad sugebu kur kas daugiau.
Norėtumėte savo autorinės laidos?
Esu tos nuomonės, kad kiekvienas turi dirbti tai, ką sugeba geriausiai. Nė vienas darbas neatliekamas profesionaliai, jei viską darai po truputį: truputį parašai, truputį pafilmuoji, truputį paskaitai teksto, truputį paredaguoji ir t. t. Manau, Lietuvoje žmonės taip daro, kad kuo daugiau uždirbtų. Juk jei tinkamai mokėtų už vieną veiklą, niekas nesigriebtų papildomų darbų ir tobulai atliktų savo darbą.
O gal paprasčiau turėti savo verslą?
Tikrai ne (juokiasi). Kai prekiavau vitaminais, supratau, kad tai - didžiulis vargas ir nežmoniškai didelė atsakomybė. Net jei etiketėje viena sudedamoji dalis išversta ir parašyta ne taip ar ne toje vietoje, atsakingas ne vertėjas, ne redaktorius, o verslininkas. Dėl to jį dažnai ištinka infarktas ar kamuoja padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Juk gyvena nuolatinėje įtampoje. Ir dėl ko? Kad turėtų daugiau nei kiti?
Nejaugi nenorite turėti užtektinai pinigų?
Be abejo, pinigų reikia visiems. Bet niekada nesuprasiu tų, kurie jau patys yra apsirūpinę, aprūpinę vaikus ir būsimus vaikaičius, o vis dar plėšosi, apgaudinėja verslo partnerius, neturi normalios šeimos, tik pašlijusius tarpusavio santykius... Jie dirba tik tam, kad galėtų pasipuikuoti prabangių mašinų kolekcijomis ir panašiais materialiniais dalykais.
Jūs pati nenorėtumėte būti turtinga?
Man kaip ir daugeliui reikia tvirto pagrindo po kojomis: būsto, automobilio, mėnesinių pajamų. Tačiau vienas gali važinėti žiguliuku ir gyventi bute, o kitam norisi „Porche" ir nuosavo namo. Žinoma, normalu yra svajoti turėti „Porche", bet ne dešimt tokių automobilių (šypsosi).
Kiek jums pačiai užtektų, kad jaustumėtės visiškai apsirūpinusi?
Kaip ir minėjau, būsto, automobilio, pinigų kosmetikai, drabužiams, maistui ir galimybės išlaikyti savo žirgą. Aš labiau vertinu patį gyvenimą, buvimą su draugais, mėgstu keliones, įdomiai leisti laiką nei materialius dalykus.
Kada atsirado meilė žirgams?
Dar vaikystėje. Pamenu, Palangoje taksi vairuotojas suklydo ir nuvežė mus ne į žirgyną, skirtą pramoginiam jodinėjimui, bet į tikrą sportinį žirgyną. Ten pamačiau savo žirgo Žvaigždyno tėtį ir netekau žado (šypsosi). Po kurio laiko sužinojau, kad šis puikus žirgas susilaukė palikuonio, tačiau jis buvo neparduodamas.
Ką darėte?
Aš tą žirgą, galima sakyti, išsizyziau. Skambinau savininkams kas kelios valandos ir klausinėjau, ar žirgas neparduodamas. Išgirdusi neigiamą atsakymą, skambindavau vėl ir vėl, vis klausdavau, gal jie jau apsigalvojo... Ir taip keletą parų, kol galiausiai jie nusileido (juokiasi). Žvaigždynas tapo mano, jis ir į Angliją kartu su manimi keliavo.
Žirgas - ne tik draugas, augintinis, bet ir puikus „treniruoklis"?
Taip, nebereikia jokių papildomų treniruočių. Kai šiaip jodinėji, dar nieko baisaus, bet kai ruoši žirgą varžyboms, fizinis krūvis didžiulis... Nesilaikau jokių dietų, tik kartais per užimtumą pamirštu pavalgyti. Būna ir tokių dienų, kai žirgyne su kolegomis keturiese sukertame visą normalaus dydžio tortą. Tiesiog jį padalijame į keturias lygias dalis ir valgome (šypsosi).
Esate patenkinta savo išvaizda?
Anksčiau norėjau būti aukštesnė, nes svajojau tapti modeliu. Pamenu, nuėjau į atranką, o man pasakė, kad esu per maža. Netrukus pradėjau dirbti televizijoje, tada paskambino iš tos pačios agentūros ir prašė grįžti, bet aš nesutikau (šypsosi).
Dabar esu patenkinta savimi, susitaikiusi su tuo, kas esu ir kokia esu. Už tai esu dėkinga tiems dvejiems metams Anglijoje.
Ką turite omenyje?
Išvažiavusi iš Lietuvos, kur nuolat gatvėje sulaukdavau daug dėmesio, galėjau pasijusti maža ir nereikšminga, bet taip nenutiko. Skirtumas tik tas, kad čia, Lietuvoje, man įėjus atsisukdavo visas baras, o ten - pusė (juokiasi).
Apskritai labai įdomios emocijos užklupdavo, kai lankiausi baruose ar klubuose, kuriuose yra buvę ir princai Williamas bei Harry, kiti visame pasaulyje žinomi žmonės... Londone sulaukiau šiokios tokios sėkmės ir kaip televizijos veidas.
Papasakokite...
MTV filmavo reklaminį klipą, aš taip pat dalyvavau atrankoje. Režisierius iškart pastebėjo, kad moku dirbti su kameromis, žinau, kada ir kur žiūrėti, kaip pasisukti - vis dėlto daug laiko dirbau televizijoje ir net tiesioginiame eteryje, turiu tam tikrų įgūdžių. Buvo be galo malonu, kai kitoje šalyje, kur niekas manęs nepažįsta, buvau pagerbta - režisierius liepė imti pavyzdį iš manęs (šypsosi).
Jei ten buvo taip gerai, kodėl grįžote?
Galėjau likti ir ilgainiui uždirbti šešiaženkles sumas, nes baigiau finansininkių kursus, kurie labai vertinami. Tačiau supratau, kad negalėčiau atsiduoti vien tik darbui ir užmiršti save, draugus, žirgą, būsimą šeimą, vaikus. Negalėjau įsivaizduoti savęs, dirbančios septynias dienas per savaitę ir gyvenančios nuolatinėje įtampoje. Be to, labai pasiilgau draugų. Iš tiesų jie yra nuostabiausi žmonės pasaulyje, nebegalėjau ilgiau be jų būti.
O pati esate gera draugė?
Manau, kad taip. Esu ta, kuri paguos, paduos nosinaičių ir patars, kaip elgtis, kad viskas susitvarkytų.
Ar pirmas dalykas, kurį padarėte grįžusi, buvo draugų lankymas?
Ne, pirmiausiai „Facebook" parašiau, kad niekas man neskambintų iki 11 valandos (juokiasi). Juk dvejus metus gyvenau dviem valandomis anksčiau.
Daug juokiatės, šypsotės. Esate optimistė?
Visiškai (šypsosi). Kiekvieno žmogaus gyvenime nutinka daug gero ir daug blogo. Jei nuolat galvotum tik apie tai, kas tau kada nors nutiko ir dar nutiks negero, išprotėtum. Aš esu laiminga - turiu puikius draugus, nuostabų žirgą, daug svajonių ir planų, kuriuos įgyvendinsiu.
Ar į tuos planus įeina vestuvės?
Apie tai dar negalvoju. Kai bus tinkamas žmogus, bus ir vestuvės.
Įsileisite žurnalistus?
Na, ką su jumis darysi, teks įsileisti (juokiasi). Iš tiesų mano vestuvėse bus tik artimiausi ir brangiausi žmonės. Norėčiau pasidaryti gražių nuotraukų, kurias pati išplatinčiau, kad paparacams netektų per sienas lipti ir gaudyti geresnius kadrus. Nors, manau, vis tiek gaudys (šypsosi)... Na, bet neužbėkime įvykiams už akių, kol kas tikrai nežadu tekėti.