Greta Šapkaitė: per dvejus metus pasikeičiau ir aš, ir Lietuva

Pusryčiams kavinėje – gabalas šokoladinio torto ir šešiais šaukšteliais cukraus pagardintas puodelis latte kavos – akivaizdu, kad prieš tris savaites iš Londono su visais daiktais į Vilnių grįžusios Gretos Šapkaitės (26) pomėgis smaguriauti nepasikeitė. Tačiau kita šukuosena ir nauji iššūkiai liudija, kad dveji metai Anglijoje jai turėjo įtakos.

Greta, kas atsitiko tavo plaukams?!

Likus dviem savaitėms iki kelionės namo pakeičiau šukuoseną: ištiesinau ir prisiauginau plaukus. Jie – amžina mano problema, neįmanoma iššukuoti. Žinojau, kad noriu tokių kaip Naomi Campbell: ilgų, tiesių, bet kaip tai padaryti – neįsivaizdavau. Nukeliavau į kelis specializuotus grožio salonus, kur tvarkomi garbanoti afrikietiški plaukai, su sunkiai angliškai kalbančiais meistrais šiaip taip išsiaiškinau, ko man reikia. Septynios valandos, ir rezultatas – akivaizdus! Dabar kas tris mėnesius teks skristi į Londoną tvarkyti šukuosenos.

Netikėtai ten išvažiavai, visai nelauktai grįžai…

Nemėgstu viešai, plačiai skelbti, ką ruošiuosi daryti, nes tai nebūtinai gali pavykti. Dažniausiai pasakau, kai jau matyti rezultatai. Dėl to taip atsitiko, kad iš pradžių išvažiavau į Londoną, o tik po pusmečio apie tai pasakiau. Pirmiausia grįžau į Vilnių ir tik paskui apie tai pasakoju.

Vardijai tiek Londono pranašumų! Kodėl vėl esi čia?

Iki šiol galiu vardyti! Buvo kelios išvykimo, yra kelios grįžimo priežastys. Aišku, ir mane paveikė tai, kad krito Anglijos įmonių apyvarta. Nuo to niekas nėra apsaugotas. Kad ten būčiau galėjusi likti su žirgu, būtų reikėję ieškoti papildomo darbo. Jei aš visą dieną kur nors dirbčiau, Žvaigždynas liktų be šeimininkės. Esu įpratusi jodinėti kasdien, man tai – jau sportas. Pasikeitus Anglijos ekonominei padėčiai, būtų tekę kardinaliai keisti gyvenimo būdą. To aš nenorėjau. Londonas – nuostabus miestas, pagunda likti buvo. Tačiau ten važiavau ne dirbti ir užsidirbti, o pažinti pasaulio. Viena koja visada buvau Lietuvoje. Kurį laiką galima taip blaškytis, bet jei nori gerai jaustis, įsitvirtinti, turi pasirinkti vieną šalį. Nors Anglija – labai patraukli, nutariau grįžti. Man jau nebe aštuoniolika. Nesakau, kad dvidešimt šešeri – senatvė, bet atėjo laikas, kai žinau, ko noriu, ir nebijau to siekti. Žinau, kad noriu gyventi ramiai, sėsliai, kurti šeimą, auginti vaikus… Ketvirtį amžiaus nugyvenau – metas surimtėti (juokiasi)!

Ar jau laukti tavo vestuvių?

Laukite (juokiasi)… Labai sunku kalbėti apie tai, ko dar nepadariau. Nemoku taip… Žinau, kad noriu namų, vaikų, kad šeimą kursiu čia, o kaip bus iš tiesų – niekas nežino: likimas toks nenuspėjamas!

Nejaugi tokia žavi mergina Anglijoje nesulaukė stipriosios lyties dėmesio?

Neieškojau! Ten kitokia bendravimo kultūra – labai gerbiama kiekvieno žmogaus asmeninė erdvė. Net menkiausios užuominos užtenka, kad nuo tavęs atstotų. Jeigu tam ten neleidi įvykti, tai ir neįvyks.

Tai gal spėjai įsimylėti bent patį Londoną?

Nepažįstu žmogaus, kuris yra matęs tikrąjį Londoną ir jo nepamilęs. Nebent nuvažiuosi labai nesėkmingai, pateksi į netinkamas sąlygas – dėl kokio nors atsitiktinumo nepamatysi, kas iš tikrųjų yra Londonas. Tuomet gal įmanoma sakyti, kad jis nešvarus, nejaukus. Tik patyrus nesėkmę galima tuo miestu nesusižavėti. Man patiko viskas: bendra atmosfera, žmonės. Bičiuliai vis dar rašo: „Greta, nejaugi tu negrįši? Gerai pagalvok…“

Ten bent kas tris mėnesius grįši dėl šukuosenos…

Paskraidyti teks ir dėl verslo, bet tai nebebus pagrindinė mano bazė. Pirmadienį statybininkai pradėjo remontuoti mano butą – kuriuosi Vilniuje! Londone liko interneto parduotuvė, kuri tiekia visai Europai pašarų papildus žirgams. Tačiau daugelį su tuo susijusių reikalų galima sutvarkyti internetu. Beje, interneto parduotuvę baigiu įkurti ir Lietuvoje. Ir su vitaminais žirgams bus baigta. Dairausi naujos veiklos!
Į Londoną išvažiavau šiek tiek sutrikusi: daug metų dariau tai, ko iš manęs tikimasi, ir pradėjau nebesuprasti, kas iš tiesų man miela, ko noriu. Ten aplankė nušvitimas: supratau, kad mano „arkliukas“ – rinkodara ir viešieji ryšiai. Pastebėjau, kad ir savoje įmonėje ši sritis man – patraukliausia.

Prieš kurį laiką prasitarei, kad imsiesi vitaminų žmonėms verslo?

Pagalvojau, kad vėl dirbti net sekmadieniais, nuo septynių ryto nebenoriu: nepaprastai sunku iš naujo kurti verslą. Dabar deruosi su keliomis didmeninėmis įmonėmis: noriu šį kontraktą parduoti.

O pati kursi viešųjų ryšių agentūrą?

Jau žinau, ką norėčiau daryti, bet dar nesugalvojau kaip. Prieš atsisveikindama su Londonu baigiau tarptautinių finansų studijas, kur išklausiau tarptautinių korporacijų finansų srautų valdymo kursą. Man šios studijos tarsi pakėlė uždangą. Supratau, kad galbūt būtų įdomu dirbti su kokiu nors labai galingu „brendu“. Pavargau nuo smulkių dalykų. Tarkim, būtų įdomu į Lietuvą įvesti „Ikea“ (juokiasi). Tačiau kol kas tebesvarstau, kokios veiklos imtis. Manęs nebuvo dvejus metus. Per tą laiką pasikeitė ir Lietuva, ir aš. Man tai – ir grįžimas namo, ir į pasikeitusią vietą: nežinau atsiradusių povandeninių srovių, pastarųjų aktualijų.

Ar tave vis dar domina televizija?

Kol kas jai tik duodu interviu (juokiasi). Nežinau, kas čia vyksta, bet jos jau pasiilgau. Londone buvau pažiūrėti, kaip kuriamos kelios laidos. Pati britų MTV filmavausi reklamoje. Mažas darbelis, nieko ypatinga, bet tai truko visą dieną. Buvo labai įdomu matyti kūrybinės grupės reakciją, kai sužinojo, jog turiu televizinės patirties. Nepaisant to, kad ji – iš Lietuvos, iš sykio atsiradau priekyje. Tai paglostė savimeilę (juokiasi).