„Šiam įvykiui ruošėmės jau seniai, vis apsilankydavome pas gydytoją, laukėme teigiamo atsakymo. Sugrįžę iš kelionės po Turkiją, sužinojome, kad aš nėščia jau šešios savaitės", - spindinčiomis akimis pasakoja Inga Stumbrienė.
Vardas, pavardė: Inga Stumbrienė.
Gimimo data, vieta: 1983 10 05, Vilnius. 25 m.
Šeiminė padėtis: ištekėjusi; vyras Aivaras (26) - verslininkas; augina dukrytę Estelą (3).
Pasiekimai: septynerius metus lankė šokių būrelį; Mykolo Romerio universitete įgijo teisės ir valdymo bakalaurą ir teisės magistrą; vadovauja nekilnojamojo turto įmonei „Esmė".
Jau daugiau kaip keturi mėnesiai laukiatės vaikelio. Kaip Jums pavyko tokį ilgą laiką nuslėpti šią žinią nuo žiniasklaidos?
Man šią naujieną pavyko nuslėpti netgi nuo tėvų. Norėjau pirmųjų mėnesių džiaugsmą pasilikti tik sau su vyru. Rengiausi šiek tiek platėjančiais drabužiais. Kai praėjo pirmieji trys mėnesiai, gavome gydytojos palaiminimą, kad viskas gerai, jau galime apie nėštumą pranešti artimiesiems.
Kaip nors ypatingai tėvams pranešėte apie antrąjį nėštumą?
Į svečius pasikvietėme ir mano, ir Aivaro tėvelius, užsakėme tortą - mažyti mūsų šeimos simbolį. Tortas buvo iš trijų dalių: Barbė - tai aš, Kenas - Aivaras ir mažytė mergytė - tai Estela. Netikėtai atnešiau ir šalia padėjau kūdikėlį. Kelias akimirkas buvo tyla ir susižvalgymas, kol pagaliau tėveliai suprato, kad mus jau gali sveikinti. Buvo ir džiaugsmo šūksnių, ir laimės ašarų.
Kurį laiką žurnalistai Jūsų vis teiravosi: „Gal jau?" Teko slapukauti ir netgi pameluoti?
Žinokite, esu labai laiminga, kad neteko meluoti. Prieš metus ar net prieš pusmetį žurnalistai mane tiesiog atakuodavo tokiais klausimais, o kai sužinojau, jog laukiuosi, visi, kaip tyčia, aprimo. Prieš porą mėnesių dalyvavau vieno žurnalo fotosesijoje, net neabejojau, kad pastebės mano padidėjusį pilvuką ir būtinai pasiteiraus, ar aš nesilaukiu. Tąsyk ir ruošiausi prisipažinti. Kadangi žurnalistai tiek kartų dėl to klydo, tai ir nebedrįso paklausti...
Jau žinote, ko laukiatės?
Taip. Gydytoja garantuoja 99 procentais. Tačiau su vyru pasitarėme ir nusprendėme nors vieno dalyko nesakyti.
Jūs ne kartą sakėte, kad norėtumėte antros dukrelės...
Svarbiausia, kad gimtų sveikas vaikelis. Jei bus mergytė - šeimoje bus antra gražuolytė, o jei berniukas - Aivaras bus be galo laimingas. Juk kiekvienas vyras laukia savo mažytės kopijos, kad kartu galėtų į krepšinio rungtynes nukeliauti. O juk ir giminės vardą reikia tęsti...
Dabar jau galite palyginti: pirmasis ar antrasis nėštumas lengvesnis?
Antrasis, nes jau žinau, kas manęs laukia. Šalia lovos esu pasidėjusi knygą apie nėštumą, kas vakarą perverčiu, paskaitau, prisimenu, ko reikia tikėtis kiekvieną savaitę. Pirmieji mėnesiai buvo sudėtingi: dažnai pykino, nuolat buvau pavargusi, norėjosi ramybės. Dabar jaučiuosi puikiai, labai laukiu vaikelio atėjimo į šį pasaulį.
Dukrytė Estela visą laiką buvo Jūsų dėmesio centre. Ar ruošiate mažylę tam laikotarpiui, kai tėvų meilę teks dalyti pusiau?
Be abejonės. Mes Estelai pasakojame, kad gims mažas vaikutis, kuris verks, su kuriuo reikės žaisti, viskuo dalytis. Aš ją lygiai taip pat ruošiau, kai pirkome šuniuką. Estela labai šeimyniška. Neabejoju, kad nebus jokių kaprizų, pavydo ar pagiežos. Aš dukrytę mokau, jog ji turės jaustis vyresniąja seserimi, prižiūrėti, rūpintis. Manau, mes stengsimės viską daryti kartu: maitinti, rengti, žaisti, kad Estela nesijaustų nuošaly.
Jau renakte vardą?
Taip, renkame, domimės. Mūsų šeimoje yra tokia tradicija: pirmam vaikui vardą daviau aš, todėl antrajam vardą išrinks Aivaras. Tačiau tikiuosi vyrą palenkti į savo pusę ir išrinkti tokį vardą, kuris patiks abiem. Kol kas jo išsakyti vardai man nepatiko.
Vyras dalyvaus gimdyme?
Mūsų šeimoje tokių klausimų net nekyla. Jis tikrai bus šalia.
Namuose jau vyksta kažkokie pokyčiai?
Taip, jau numatytas naujagimio kambarys, netrukus rinksime baldelius. Norime viskam pasiruošti iš anksto. Būna, kad vaikštau po parduotuves, pamatau kokį mielą drabužėlį ir nuperku. Po truputį ruošiamės.
Aivaras norėtų penkių vaikų. Stengsitės įvykdyti užsibrėžtą planą?
Kadangi aš, kaip mama, jaučiu didesnę atsakomybę už vaikus, todėl, manau, užteks ir trijų.
Dėl antro vaikelio Jums teko nemažai paaukoti...
Taip, labai ilgai ruošiausi stojamiesiems egzaminams į teisės doktorantūrą, tačiau gydytoja buvo griežta: man reikia gyventi be streso ir įtampos, todėl studijų teko atsisakyti. Kai suplanavome kelionę į Paryžių penkių bendro gyvenimo metų proga, gydytoja neleido skristi lėktuvu. Vis dėlto vyras rado išeitį - jis išnuomojo turistinį namelį. Mes per parą sėkmingai pasiekėme meilės miestą.
„Mes Estelai pasakojame, kad gims mažas vaikutis, kuris verks, su kuriuo reikės žaisti, viskuo dalytis. Aš ją lygiai taip pat ruošiau, kai pirkome šuniuką. Estela labai šeimyniška. Neabejoju, kad nebus jokių kaprizų, pavydo ar pagiežos."
