Ant nosies 40 metų, o ji scenoje strykčioja tarsi gazelė. „Muzika, muzika ir dar kartą muzika!" - taip sako Irena Starošaitė Žvagulienė (39), kuriai dainavimas - neišsenkamas jėgų šaltinis. Nors scenoje atlikėja trykšta energija, ji prasitaria abejojanti, ar šeimos pagausėjimui turėtų pakankamai jėgų. Beje, dainininkės vyras Žilvinas Žvagulis (44) iki šiol svajoja apie dukrytę. Jis užsimena, kad galbūt kreipsis į vaikų namus.
Vardas, pavardė: Irena Starošaitė Žvagulienė.
Gimimo data, vieta: 1969 10 01, Vilnius.
Šeima, kurioje gimė: tėtis Vladas Starošas (mirė 1983-iaisiais) ir mama Tamara Starošienė dirbo cirko kolektyve „Vilnius".
Šeiminė padėtis: ištekėjusi; su vyru dainininku Žilvinu Žvaguliu (44) augina sūnų Vakarį (9).
Pasiekimai: Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje mokėsi groti gitara, o paskui - estradinio dainavimo; 1990 m. Vilniaus Juozo Tallat Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje baigė estradinio dainavimo specialybę; solistės karjerą pradėjo 1988-aisiais, o 1992-1997 m. dainavo grupėje „Studija"; koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Islandijoje, JAE, Japonijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje; 1988 m. Jaltos festivalio konkurso laureatė; išleido septynis solinius albumus, duetų albumą su vyru „Meilės uostas"; 2006 m. LNK „Nacionalinėje muzikos lygoje" laimėjo 2-ąją vietą; leidybos ir prodiusavimo kompanijos „ZUZI records" direktorė.
Kai tarėmės dėl interviu, teko gerokai palaukti, kol radote laisvo laiko. Kuo taip esate užimta?
Kol kas intensyviai ruošiuosi savo 40-ojo jubiliejaus koncertui, kuris vyks spalio 1 dieną Vilniuje. Dainuosiu su savo bičiuliais muzikantais: Arina, Birute Dambrauskaite, „Studija" „El Fuego", „Blogomis mergaitėmis". Susirinks daug draugų, sveikins mane (šypteli). Be to, greitai pasirodys net dvi mano kompaktinės plokštelės su geriausiomis dainomis: vienoje bus tik lėti, o kitoje - greitesni kūriniai.
Kodėl nusprendėte jubiliejų atšvęsti griausmingai ir dainingai?
Tikiuosi, taip ir bus. Tiesiog šventę švęsti reikia taip, kad būtų gera, o scena man yra ta ypatinga vieta.
Kokią įspūdingiausią dovaną esate gavusi?
Prieš dešimt metų, per mano 30-ąjį jubiliejų, su Žilvinu gavome didžiausią ir brangiausią mūsų gyvenimo dovaną - sūnų Vakarį. Dabar abu švęsime jubiliejus: jam sueis dešimt, o man - keturiasdešimt (šypteli).
Prieš pusmetį, duodama interviu mūsų žurnalui, sakėte, kad Vakariui jau laikas turėti broliuką ar sesutę. Vis dar apie tai galvojate?
Per šį jubiliejų neišeis (juokiasi). Mūsų šeimoje įprasta manyti, kad viską sprendžia Dievas.
Vis dar norite pagausinti šeimą?
Šeimoje augau viena, o Žilvinas turi seserį, todėl jam atrodo, kad Vakariui būtų gerai turėti brolį ar seserį. Aš irgi matau, kad sūnui liūdnoka vienam augti. Jis mielai prižiūri mažuosius giminaičius ir draugų vaikus, todėl Vakaris tikrai būtų vertas tokios dovanėlės.
Esate numačiusi amžiaus ribą, kada vėliausiai galite susilaukti antrojo vaiko?
Manau, jau dabar yra ta riba. Žiūrėsime, kaip viskas bus. Tiesa, Žilvinas labai nori mergaitės. Jis sako: „Jeigu nieko neišeis, aš paimsiu ir užauginsiu vaiką iš vaikų globos namų."
Neatmetate tokios galimybės?
Aš atmetu tokią galimybę. Mano ir Žilvino amžiuje jau trūksta sveikatos ir kantrybės mažiems vaikams. Kartais su savo atžala būna sunku, surinki ant jo. O kaip šauksi ant kito vaiko?..
Su Žilvinu praleidžiate itin daug laiko. Ar nebūna taip, kad nuo vyro norisi pailsėti, pabūti atskirai?
Žilvinas visai neįkyrus. Kai mes būname namuose, jis žiūri televizorių, skaito, renka muzikinę medžiagą, o aš užsiimu savais reikalais. Mums nenuobodu, nėra gyvenimo monotonijos.
Kiek laiko su Žilvinu esate kartu?
Pažįstami esame jau 21 metus, o susituokę - 11 metų. Šių progų ypatingai neminime. Netgi šiais metais pamiršome vestuvių sukaktį. Beje, nutiko labai juokinga situacija. Buvome Žilvino kaime Salantuose, ten rinkome obuolius ir spaudėme sultis. Tik kitą dieną prisiminiau, kad pražiopsojome mums svarbią dieną. Tačiau viskas išėjo gana romantiškai (šypteli). Pernai kur kas ypatingiau atšventėme dešimtuosius bendro gyvenimo metus - skridome į Paryžių, lankėmės „Mulen Ruže" ir romantiškai vakarieniavome laive.
Ar yra šventė, kurią visuomet ypatingai švenčiate?
Man ypatinga šventė yra Naujieji metai. Svarbiausia, kad juos sutikčiau scenoje ir su mylimu žmogumi. Kai laikrodis muša dvylika, už lango šaudomi fejerverkai, o Žilvino nėra šalia, būna itin liūdna. Prisimenu, per vienus Naujuosius metus aš ir vyras koncertavome skirtinguose miestuose. Kaip man buvo liūdna!.. Aš skambinau jam telefonu, verkiau ir viena gėriau šampaną. Nors aplink buvo būrys žmonių, tačiau greta nebuvo Žilvino ir negalėjau su juo susidaužti taurėmis. Tai mano maža silpnybė (šypteli).
Scenoje esate ne vienerius metus, bet Jūsų gyvybingumo, energijos galėtų pavydėti ir jaunos dainininkės. Kokia Jūsų jėgų antplūdžio, energijos paslaptis?
Taip yra dėl to, kad atlieku tokią muziką, kokią mėgstu. Tiesą pasakius, gyvenime viską darau lėtai, ilgai miegu. Žodžiu, stengiuosi savęs prieš koncertą nenuvarginti, todėl ir turiu jėgų scenoje.
Jūs ne tik puiki atlikėja, tačiau ir fantastiško kūno savininkė. Kaip išsaugote tokias tobulas kūno formas?
Nėra jos jau tokios idealios... Yra gražesnių. Maniškės - pusė bėdos.
Daug pastangų tenka įdėti, kad išlaikytumėte tokią gražią moterišką figūrą?
Dabar mažai stengiuosi ir dėl to save labai keikiu. Galvoju, kaip susiimti iki gimtadienio? Man svoris kinta periodiškai. Nėra taip, kad galėčiau daug valgyti ir džiaugtis puikia figūra. Stebiu, ką dedu į burną, kažko atsisakau, vengiu valgyti vakarais. Tačiau dėl mūsų darbo režimo, tiksliau - jo nebuvimo, sunku tai daryti.
Teko girdėti, kad Žilvinas griežtai kontroliuoja Jūsų svorį...
Nėra taip, jog vyras labai kontroliuotų mano svorį. Žilvinas tiesiog nori, kad užsidėčiau atviresnį drabužį, trumpesnį sijoną ir gražiai atrodyčiau. Suprantama, jis nenori, kad būčiau stambi ir segėčiau trumpą sijoną. Žilvinas žvelgia į mane kaip į dainininkę iš profesionalios pusės, palaiko, jaudinasi dėl manęs.
Ar Jūsų nežeidžia griežtos sutuoktinio pastabos?
Ne. Nors jis, kaip tikras žemaitis, gali ir įžeisti, bet aš į tai reaguoju normaliai.
Sklinda kalbos ne tik apie griežtas Žilvino pastabas dėl Jūsų svorio, tačiau ir apie galimas Jūsų šeimos skyrybas. Ar yra tiesos šiuose žodžiuose, ar tai tik piktaliežuvių pramanai?
Aš dažnai tai išgirstu tik iš žurnalistų. Kurį laiką buvo ramu. Į tokias kalbas nekreipiu dėmesio - aš jų tiesiog negirdžiu! Be to, niekas nežino, kaip yra iš tikrųjų. Galiu pasakyti, kad mūsų šeimoje viskas gerai!