„Nors man – septyniasdešimt, širdyje jaučiuosi it dvidešimtmetė“, – sako sveikuolių bėgimo maratonų dalyvė, sveikuolė ir sveiko gyvenimo būdo propaguotoja Janina Vaizgielienė. Nė neįtartum, jog kadaise po komos paralyžiuota moteris metus išgulėjo patale, o vaikystėje dėl silpnos širdies buvo atleista nuo kūno kultūros pamokų.
Kaunietė Janina Vaizgielienė sako, kad geriausias jaunystės eliksyras – pozityvus mąstymas, judėjimas ir sveika mityba. Lietuvos fenomenu vadinama moteris kasdien pėsčiomis sukaria ne mažiau kaip dešimt kilometrų. „Žmonės per mažai juda, todėl kenčia dėl antsvorio, kaulų, sąnarių ar stuburo skausmų. Nors turiu automobilį, iki vaikų, kurie gyvena maždaug už dešimties kilometrų, einu pėsčiomis. Kur tik galiu, stengiuosi visur nukakti savomis kojomis (šypsosi). Į trečią aukštą bėgte užbėgu neuždusdama. Judėjimas – gyvenimo variklis. Kelissyk per savaitę pasimankštinu ir treniruoklių salėje, bėgu krosą. Tačiau per didelis fizinis krūvis, kai aerobikos salėje jaunos merginos iki nukritimo lieja prakaitą, irgi negerai. Anksčiau ar vėliau tai pakenkia širdžiai, sąnariams. Visur reikia išlaikyti pusiausvyrą. Fanatizmas ir vien „sportinės varžybos“ neduos naudos. Tai esu išbandžiusi savo kailiu.
Nesutvarkysi mitybos, nieko nepeši, – dalijasi sveiko gyvenimo receptais. – Juk kokį benziną pili į automobilį, taip jis ir važiuoja. Tas pats ir dėl mūsų organizmo. Jei valgome sveiką geros kokybės maistą, judame, nepriekaištingai veikia ir imuninė sistema. Žmogaus organizmas – tobulas mechanizmas, gebantis pats pasigaminti jam reikiamų vaistų ir įveikti daugelį negalavimų. Susergame, kai tą protingą sistemą išderiname. O tam įtakos turi gyvenimo būdas: net mūsų mąstymas, mintys, sąmoningumo lygis, kuris, manau, duodamas iš aukščiau. Ten kažkas sėdi ir mato, kuriam žmogui reikia suteikti paspirties tobulėti, gal kartais net spyrio, paskatinančio kažką keisti, o kuris jau neišsikapstys, nepakeis gyvenimo būdo. Tai neateina savaime, turi daug dirbti, kol pasieki tam tikrą dvasinį ir fizinį lygmenį, kol ateina suvokimas, kol susikuri kitas vertybes...“
Nesistengia apgauti laiko
Ponia Janina daugeliui – tarsi gyvas liudijimas, jog sveikas gyvenimo būdas daro stebuklus ir geba sustabdyti ne mūsų naudai tiksinčias minutes, valandas, negailestingai bėgančias dienas ir metus. „Žinau, kad negyvensiu ilgiau, nei man skirta. Mano amžius jau įpareigoja pagalvoti, jog kiekviena diena gali būti paskutinė. Kiekvienas gimdamas atsinešame ir išėjimo dieną, kurios nežinome. Todėl stengiuosi kad kiekviena diena būtų kuo gražesnė ir prasmingesnė. Nors man jau septyniasdešimt, širdyje jaučiuosi it dvidešimties. Tai sakau ne norėdama apgauti save ar laiką, tiesiog turiu tiek energijos, kad galiu kalnus nuversti. Nors žinau, jog senėjimo nesustabdysiu ir atsirandančių raukšlių neišnaikinsiu, svarbiausia – puiki savijauta kiekvieną dieną.“
Sveikuolė sako, jog nebūtina bėgti ilgų nuotolių maratonų. „Man azartas bėgioti buvo akstinas įrodyti sau, kad galiu tai daryti. Kai metus guli patale negalėdamas valdyti kojų, natūralu, jog paskui norisi kompensuoti judėjimo trūkumą, atgauti prarastą laiką.“
Kauno jungtinio sveikatos klubo narė ponia Janina yra dalyvavusi daugelyje sveikuolių pusmaratonių varžybose. „Mano dienos rekordas – septyniasdešimt septyni kilometrai. Per dvi dienas iš viso įveikėme 150 kilometrų tik su trumpomis pertraukėlėmis ir gaivindamiesi sultimis bei darydami tam tikrus atsipalaidavimo pratimus.“
Sveiko gyvenimo principai
Iš savo valgiaraščio pašnekovė sako jau seniai išbraukusi druską, cukrų, baltų miltų gaminius, konservuotus ir rūkytus produktus. „Laikausi paprastų, bet veiksmingų mitybos principų, kurie man padeda jaustis energingai ir sveikai. Kartą per savaitę – iškrovos diena. Beje, prieš ją reikėtų išsivalyti žarnyną. Tam nebūtina daryti klizmos. Galima tiesiog dienelę pagerti vidurius laisvinančios žolelių arbatos. Kai žarnynas švarus, geriau valosi organizmas. Prieš badavimą patartina dieną kitą valgyti vien lengvą maistą, tarkim, daržoves ar vaisius. Kitą – gerti vien vandenį, o paskui – vien sultis ir tada pamažu grįžti prie normalios mitybos.“
Anot Janinos, labai svarbu kasdien pasimankštinti ir šalin vyti neigiamas mintis, nekaupti blogų emocijų. „Niekada negalvoju apie blogus dalykus, niekam niekada nelinkiu bloga, nieko nepavydžiu. Gerai savijautai labai svarbu ir pozityvus mąstymas.“
Nešykšti vertingų patarimų
„Su vyru valgome tik šviežią, nešaldytą maistą. Šviežias – toks maistas, kurį suvartoji per pusvalandį nuo pagaminimo. Patys kepamės raugintą duonelę (tokia sveikesnė nei mielinė). Beje, duonos užsinoriu retai. Bet kartais su ghi sviestu ir avokadu labai skanu.
O ghi sviestą pasigaminti labai lengva. Įdėjus į indą natūralaus sviesto, jį reikia kaitinti apie valandą puode vandens ant silpnos ugnies nuolat maišant ir nugriebiant išrūgų tirščius. Kai sviestas tampa šviesios gintarinės spalvos, nukošiama ir suformavus atvėsinama. Tokiu sviestuku galima gardinti ir košę. Jis ypač tinka kepimui. Be to, labai ilgai išlieka šviežias.
Mokslininkai jau „reabilitavo“ gyvulinės kilmės riebalus. Pasirodo, juose kepti daug sveikiau nei aliejuje, nes pastarajame aukštoje temperatūroje išsiskiria daug kancerogeninių medžiagų. Tad aliejų geriausiai vartoti tik salotoms ir tik šaltai spaustą.“
Ponia Janina grūdus, pieną ir jo produktus, daržoves perka iš ūkininkų arba užsiaugina ekologiškų savo sodyboje. „Retai valgome bulves. Per žiemą suvartojame tik maišą bulvių ir aštuonis maišus morkų. Spaudžiame daug daržovių bei vaisių sulčių. Per vasarą sodyboje prisidžiovinu įvairiausių žolelių, kurias paskui beriu į salotas, sriubas. O sezonines uogas trinu su medumi – geriausias vitaminų šaltinis žiemai.“
Grūdinimas daro stebuklus
Šaltas dušas, net maudynės žiemą eketėje – įprastas Janinos ritualas. „Kiek daug jėgų ir kokius stebuklus daro apsipylimas šaltu vandeniu, įsitikinau labai seniai. Pamenu, atvykome į Šiaurės Kaukazą, draugų sūnaus vestuves. Smarkiai sukarščiavau. Viena rusaitė, kuri tuomečiame Leningrade buvo baigusi sveikos gyvensenos kursus, puolė mane kas dvi valandas apipylinėti šaltu vandeniu. Paskui duodavo išgerti karštos vaistažolių arbatos, kai išprakaituodavau, vėl laukdavo šaltas dušas. Per naktį ji mane pastatė ant kojų. Tada supratau, kiek daug vidinių rezervų turi žmogaus organizmas ir kad pačiam galima įveikti įvairiausias ligas.
Grįžusi namo, buvau viena pirmųjų, užsirašiusių į D. Kepenio tada ką tik įkurtą Palangos sveikatos mokyklą. Kaupiau žinias, badavau, pradėjau bėgioti, atsirado energijos ir dingo visi negalavimai“, – šypsosi moteris.
Sveika gyvensena užkrėtė šeimą
Ponia Janina sveiku gyvenimo būdu užkrėtė ne tik savo vyrą, bet ir jau suaugusius vaikus, kurie jau turi savų atžalų. „Turiu net tris vaikaičius. Ypač sveika gyvensena domisi sūnus. Abejingi nelieka ir žmonės po mano paskaitų, vedamų kursų sveikatingumo stovyklose, seminaruose. Smagu, kad aplinkiniai užsikrečia ta energija. Paprastai iš pradžių daugelis nustemba, bet paskui, kai pademonstruoju tokius pratimus, kurių nepajėgia atlikti ir jaunesni, patiki, kad žmogaus galimybės išties neribotos. Kad viskas įmanoma, jei pats keitiesi, keiti gyvenimo būdą.
Jeigu žmogus rūko, nevengia alkoholio ir riebaus maisto, vidutiniškai išgyvena iki šešiasdešimties. O atsisakius mėsos, sveikai gyvenant, galima žvaliam bei aktyviam sulaukti ir šimto metų. Būna, verslininkai po sveikatinimo kursų skambina, dėkoja. Net pasipasakoja, kaip jiems sekasi mesti svorį ar keisti gyvenimo būdą.
Esu sukaupusi tiek patirties ir žinių, jog, manau, reikėtų rašyti knygą. Imtis plunksnos ragina ir Natūropatijos centro vadovas Eduardas Girčys (natūropatijos Lietuvoje pradininkas). Su juo daug metų vykstame į sveikuolių vasaros stovyklas. Eduardas yra pasiekęs ypač aukštą dvasinį lygmenį.“
Pamiršo vaistų skonį
Ponia Janina turi sukaupusi tiek gamtos energijos, kad, anot ekstrasensų, net galėtų gydyti kitus. Tačiau, nors pati yra medikė, keturiasdešimt metų odontologe išdirbusi moteris sako to nepraktikuojanti. „Gydau tik save ir artimuosius. Jau seniai pamiršau, koks vaistų skonis. Rudenį prisidžiovinu pienių šaknų ir geriu jų kavą. Ji ne tik gerina kepenų bei žarnyno veiklą, bet ir skystina kraują – nereikia jokio aspirino! Vasarą ruošiu salotas su jaunomis dilgėlėmis. Kadangi jos tirština kraują, būtinai kartu įmaišau ir priešingą poveikį turinčių pienių lapelių“, – dalijasi jaunatviškumo ir geros savijautos paslaptimis.
Nors Janina visada buvo aktyvaus gyvenimo būdo šalininkė, sveika gyvensena ypač ėmė domėtis nuo 1989-ųjų, kai likimas jai atsiuntė sunkų išbandymą. Kaunietė, ištikta komos, metus paralyžiuota išgulėjo patale. „Pamenu, jog nuo saujomis girdomų vaistų, maniau, jau galus atiduosiu. Sveikata tik blogėjo, „atsisakė“ inkstai ir kepenys. Tada intuityviai kažkas tarsi iš aukščiau apšvietė protą, pajutau, jog turiu kuo skubiau bėgti iš ligoninės. Ir parašiusi prašymą išvažiavau. Neneigiu medicinos, pati esu medikė. Ji labai daug gali padėti, tačiau yra atvejų, kai medicina bejėgė. Manau, pats žmogus, panaudodamas savo gyvybinius resursus, net aštuoniasdešimčia, o kai kada ir šimtu procentų lemia sėkmingą kovą su liga“, – šypsosi gyvenimo džiaugsmu trykštanti pašnekovė, gegužę šventusi septyniasdešimties metų jubiliejų.
Kaunietė Janina Vaizgielienė sako, kad geriausias jaunystės eliksyras – pozityvus mąstymas, judėjimas ir sveika mityba. Lietuvos fenomenu vadinama moteris kasdien pėsčiomis sukaria ne mažiau kaip dešimt kilometrų. „Žmonės per mažai juda, todėl kenčia dėl antsvorio, kaulų, sąnarių ar stuburo skausmų. Nors turiu automobilį, iki vaikų, kurie gyvena maždaug už dešimties kilometrų, einu pėsčiomis. Kur tik galiu, stengiuosi visur nukakti savomis kojomis (šypsosi). Į trečią aukštą bėgte užbėgu neuždusdama. Judėjimas – gyvenimo variklis. Kelissyk per savaitę pasimankštinu ir treniruoklių salėje, bėgu krosą. Tačiau per didelis fizinis krūvis, kai aerobikos salėje jaunos merginos iki nukritimo lieja prakaitą, irgi negerai. Anksčiau ar vėliau tai pakenkia širdžiai, sąnariams. Visur reikia išlaikyti pusiausvyrą. Fanatizmas ir vien „sportinės varžybos“ neduos naudos. Tai esu išbandžiusi savo kailiu.
Nesutvarkysi mitybos, nieko nepeši, – dalijasi sveiko gyvenimo receptais. – Juk kokį benziną pili į automobilį, taip jis ir važiuoja. Tas pats ir dėl mūsų organizmo. Jei valgome sveiką geros kokybės maistą, judame, nepriekaištingai veikia ir imuninė sistema. Žmogaus organizmas – tobulas mechanizmas, gebantis pats pasigaminti jam reikiamų vaistų ir įveikti daugelį negalavimų. Susergame, kai tą protingą sistemą išderiname. O tam įtakos turi gyvenimo būdas: net mūsų mąstymas, mintys, sąmoningumo lygis, kuris, manau, duodamas iš aukščiau. Ten kažkas sėdi ir mato, kuriam žmogui reikia suteikti paspirties tobulėti, gal kartais net spyrio, paskatinančio kažką keisti, o kuris jau neišsikapstys, nepakeis gyvenimo būdo. Tai neateina savaime, turi daug dirbti, kol pasieki tam tikrą dvasinį ir fizinį lygmenį, kol ateina suvokimas, kol susikuri kitas vertybes...“
Nesistengia apgauti laiko
Ponia Janina daugeliui – tarsi gyvas liudijimas, jog sveikas gyvenimo būdas daro stebuklus ir geba sustabdyti ne mūsų naudai tiksinčias minutes, valandas, negailestingai bėgančias dienas ir metus. „Žinau, kad negyvensiu ilgiau, nei man skirta. Mano amžius jau įpareigoja pagalvoti, jog kiekviena diena gali būti paskutinė. Kiekvienas gimdamas atsinešame ir išėjimo dieną, kurios nežinome. Todėl stengiuosi kad kiekviena diena būtų kuo gražesnė ir prasmingesnė. Nors man jau septyniasdešimt, širdyje jaučiuosi it dvidešimties. Tai sakau ne norėdama apgauti save ar laiką, tiesiog turiu tiek energijos, kad galiu kalnus nuversti. Nors žinau, jog senėjimo nesustabdysiu ir atsirandančių raukšlių neišnaikinsiu, svarbiausia – puiki savijauta kiekvieną dieną.“
Sveikuolė sako, jog nebūtina bėgti ilgų nuotolių maratonų. „Man azartas bėgioti buvo akstinas įrodyti sau, kad galiu tai daryti. Kai metus guli patale negalėdamas valdyti kojų, natūralu, jog paskui norisi kompensuoti judėjimo trūkumą, atgauti prarastą laiką.“
Kauno jungtinio sveikatos klubo narė ponia Janina yra dalyvavusi daugelyje sveikuolių pusmaratonių varžybose. „Mano dienos rekordas – septyniasdešimt septyni kilometrai. Per dvi dienas iš viso įveikėme 150 kilometrų tik su trumpomis pertraukėlėmis ir gaivindamiesi sultimis bei darydami tam tikrus atsipalaidavimo pratimus.“
Sveiko gyvenimo principai
Iš savo valgiaraščio pašnekovė sako jau seniai išbraukusi druską, cukrų, baltų miltų gaminius, konservuotus ir rūkytus produktus. „Laikausi paprastų, bet veiksmingų mitybos principų, kurie man padeda jaustis energingai ir sveikai. Kartą per savaitę – iškrovos diena. Beje, prieš ją reikėtų išsivalyti žarnyną. Tam nebūtina daryti klizmos. Galima tiesiog dienelę pagerti vidurius laisvinančios žolelių arbatos. Kai žarnynas švarus, geriau valosi organizmas. Prieš badavimą patartina dieną kitą valgyti vien lengvą maistą, tarkim, daržoves ar vaisius. Kitą – gerti vien vandenį, o paskui – vien sultis ir tada pamažu grįžti prie normalios mitybos.“
Anot Janinos, labai svarbu kasdien pasimankštinti ir šalin vyti neigiamas mintis, nekaupti blogų emocijų. „Niekada negalvoju apie blogus dalykus, niekam niekada nelinkiu bloga, nieko nepavydžiu. Gerai savijautai labai svarbu ir pozityvus mąstymas.“
Nešykšti vertingų patarimų
„Su vyru valgome tik šviežią, nešaldytą maistą. Šviežias – toks maistas, kurį suvartoji per pusvalandį nuo pagaminimo. Patys kepamės raugintą duonelę (tokia sveikesnė nei mielinė). Beje, duonos užsinoriu retai. Bet kartais su ghi sviestu ir avokadu labai skanu.
O ghi sviestą pasigaminti labai lengva. Įdėjus į indą natūralaus sviesto, jį reikia kaitinti apie valandą puode vandens ant silpnos ugnies nuolat maišant ir nugriebiant išrūgų tirščius. Kai sviestas tampa šviesios gintarinės spalvos, nukošiama ir suformavus atvėsinama. Tokiu sviestuku galima gardinti ir košę. Jis ypač tinka kepimui. Be to, labai ilgai išlieka šviežias.
Mokslininkai jau „reabilitavo“ gyvulinės kilmės riebalus. Pasirodo, juose kepti daug sveikiau nei aliejuje, nes pastarajame aukštoje temperatūroje išsiskiria daug kancerogeninių medžiagų. Tad aliejų geriausiai vartoti tik salotoms ir tik šaltai spaustą.“
Ponia Janina grūdus, pieną ir jo produktus, daržoves perka iš ūkininkų arba užsiaugina ekologiškų savo sodyboje. „Retai valgome bulves. Per žiemą suvartojame tik maišą bulvių ir aštuonis maišus morkų. Spaudžiame daug daržovių bei vaisių sulčių. Per vasarą sodyboje prisidžiovinu įvairiausių žolelių, kurias paskui beriu į salotas, sriubas. O sezonines uogas trinu su medumi – geriausias vitaminų šaltinis žiemai.“
Grūdinimas daro stebuklus
Šaltas dušas, net maudynės žiemą eketėje – įprastas Janinos ritualas. „Kiek daug jėgų ir kokius stebuklus daro apsipylimas šaltu vandeniu, įsitikinau labai seniai. Pamenu, atvykome į Šiaurės Kaukazą, draugų sūnaus vestuves. Smarkiai sukarščiavau. Viena rusaitė, kuri tuomečiame Leningrade buvo baigusi sveikos gyvensenos kursus, puolė mane kas dvi valandas apipylinėti šaltu vandeniu. Paskui duodavo išgerti karštos vaistažolių arbatos, kai išprakaituodavau, vėl laukdavo šaltas dušas. Per naktį ji mane pastatė ant kojų. Tada supratau, kiek daug vidinių rezervų turi žmogaus organizmas ir kad pačiam galima įveikti įvairiausias ligas.
Grįžusi namo, buvau viena pirmųjų, užsirašiusių į D. Kepenio tada ką tik įkurtą Palangos sveikatos mokyklą. Kaupiau žinias, badavau, pradėjau bėgioti, atsirado energijos ir dingo visi negalavimai“, – šypsosi moteris.
Sveika gyvensena užkrėtė šeimą
Ponia Janina sveiku gyvenimo būdu užkrėtė ne tik savo vyrą, bet ir jau suaugusius vaikus, kurie jau turi savų atžalų. „Turiu net tris vaikaičius. Ypač sveika gyvensena domisi sūnus. Abejingi nelieka ir žmonės po mano paskaitų, vedamų kursų sveikatingumo stovyklose, seminaruose. Smagu, kad aplinkiniai užsikrečia ta energija. Paprastai iš pradžių daugelis nustemba, bet paskui, kai pademonstruoju tokius pratimus, kurių nepajėgia atlikti ir jaunesni, patiki, kad žmogaus galimybės išties neribotos. Kad viskas įmanoma, jei pats keitiesi, keiti gyvenimo būdą.
Jeigu žmogus rūko, nevengia alkoholio ir riebaus maisto, vidutiniškai išgyvena iki šešiasdešimties. O atsisakius mėsos, sveikai gyvenant, galima žvaliam bei aktyviam sulaukti ir šimto metų. Būna, verslininkai po sveikatinimo kursų skambina, dėkoja. Net pasipasakoja, kaip jiems sekasi mesti svorį ar keisti gyvenimo būdą.
Esu sukaupusi tiek patirties ir žinių, jog, manau, reikėtų rašyti knygą. Imtis plunksnos ragina ir Natūropatijos centro vadovas Eduardas Girčys (natūropatijos Lietuvoje pradininkas). Su juo daug metų vykstame į sveikuolių vasaros stovyklas. Eduardas yra pasiekęs ypač aukštą dvasinį lygmenį.“
Pamiršo vaistų skonį
Ponia Janina turi sukaupusi tiek gamtos energijos, kad, anot ekstrasensų, net galėtų gydyti kitus. Tačiau, nors pati yra medikė, keturiasdešimt metų odontologe išdirbusi moteris sako to nepraktikuojanti. „Gydau tik save ir artimuosius. Jau seniai pamiršau, koks vaistų skonis. Rudenį prisidžiovinu pienių šaknų ir geriu jų kavą. Ji ne tik gerina kepenų bei žarnyno veiklą, bet ir skystina kraują – nereikia jokio aspirino! Vasarą ruošiu salotas su jaunomis dilgėlėmis. Kadangi jos tirština kraują, būtinai kartu įmaišau ir priešingą poveikį turinčių pienių lapelių“, – dalijasi jaunatviškumo ir geros savijautos paslaptimis.
Nors Janina visada buvo aktyvaus gyvenimo būdo šalininkė, sveika gyvensena ypač ėmė domėtis nuo 1989-ųjų, kai likimas jai atsiuntė sunkų išbandymą. Kaunietė, ištikta komos, metus paralyžiuota išgulėjo patale. „Pamenu, jog nuo saujomis girdomų vaistų, maniau, jau galus atiduosiu. Sveikata tik blogėjo, „atsisakė“ inkstai ir kepenys. Tada intuityviai kažkas tarsi iš aukščiau apšvietė protą, pajutau, jog turiu kuo skubiau bėgti iš ligoninės. Ir parašiusi prašymą išvažiavau. Neneigiu medicinos, pati esu medikė. Ji labai daug gali padėti, tačiau yra atvejų, kai medicina bejėgė. Manau, pats žmogus, panaudodamas savo gyvybinius resursus, net aštuoniasdešimčia, o kai kada ir šimtu procentų lemia sėkmingą kovą su liga“, – šypsosi gyvenimo džiaugsmu trykštanti pašnekovė, gegužę šventusi septyniasdešimties metų jubiliejų.
