Kvietimas dalyvauti LNK televizijos projekte „Žvaigždžių duetai“ viešosios įstaigos „Kultūriniai projektai“ direktoriaus pavaduotojos Jolantos Paulauskienės (36) nenustebino. Mat tokį pasiūlymą jau buvo gavusi prieš porą metų, panašių iššūkių vėliau siūlė ir kitos televizijos. Tačiau tuomet ponia Jolanta jų net nesvarstė. „Nesileidau į kalbas dėl Artūro pareigų. Maniau, kad dalyvauti visokiuose žaidimuose man nedera. Nors vyras leido rinktis pačiai ir jokių draudimų nebuvo“, – pasakoja buvusio Seimo pirmininko, žinomo teisininko Artūro Paulausko žmona Jolanta.
Gal pasitraukęs iš aktyvios politinės veiklos vyras turi daugiau laiko šeimai, o jūs galite imtis to, ko nori širdis?
Negaliu pasidžiaugti, kad dabar Artūras turi daug laisvo laiko ir tapo namų šeimininke (juokiasi). Kas rytą išvažiuoja ir grįžta tik vakare. Be veiklos jis negali. Be to, laukia, kol bus atnaujinta advokato licencija. Nesitikiu, kad perims buities rūpesčius, kai man reikės repetuoti arba dalyvauti filmavime. Susitvarkysiu. Pagaliau mūsų vaikai ne tokie jau ir maži.
Džiaugiuosi tik tuo, kad jis su mumis važiuoja atostogauti. Vasario pradžioje visi keturi vykstame į Italiją slidinėti. Jau vienuolikti metai tai darome. Tiesa, keletą sykių Artūras dėl darbo su mumis nevažiavo.
O kam jums prireikė dainuoti, ir dar televizijoje?
O kodėl gi ne? Darbų dabar ne tiek daug, projektų dėl krizės sumažėjo, visi veržiamės diržus. Kad nebūtų labai liūdna ir neapimtų depresija, padainuosiu. Žiūrovų noriu paprašyti manęs nesmerkti ir šitą žaidimą priimti su šypsena ir humoru. Žinau, kad mano partnerį Merūną Vitulskį tauta palaikys, gal ir manęs nenuskriaus. Jeigu žiūrovams labai nepatiksiu, išeitis visada yra: tereikia paimti pultelį ir perjungti kanalą (šypsosi).
Projekto rengėjams greitai davėte teigiamą atsakymą?
Pasiūlė penktadienį, o apsispręsti turėjau per savaitgalį. Pasakiau Artūrui, jis žinią priėmė normaliai, nes žinojo apie ankstesnius pasiūlymus. Pagalvojau: esame laisvi žmonės, neturime tarnybinių įsipareigojimų, todėl nusprendžiau pamėginti. Juk tai – tik žaidimas. Projektai „Triumfo arka“, „Muzikos akademija“ yra profesionalių dainininkų kova, o „Žvaigždžių duetuose“ rungiasi ir mėgėjai. Dauguma draugų ir bičiulių pritarė mano pasirinkimui.
Bet esate prisipažinusi, kad niekada niekur nedainavote...
Taip, su muzika nieko bendro nesu turėjusi. Nuo mokyklos laikų buvo tik sportas. Žaidžiau krepšinį, slidinėjau, nardžiau, mokiausi žaisti tenisą.
Mūsų vaikai – dukra Aistė ir sūnus Arnas – jau kelinti metai lavina muzikinis įgūdžius. Žinau, jeigu galėtų, greičiausiai to nedarytų. Sūnui už pamokas „Ąžuoliuko“ muzikos mokykloje mielesnis futbolas. Bet mano nuostata tokia: jeigu pradėjai, turi ir baigti. Dabar vaikai iš manęs juokiasi: „Kadangi tu mus verti muzikuoti ir neleidi praleisti pamokų, dabar mes tave labai griežtai mokysime.“
Jolanta, o muzikinę klausą jūs turite?
Mokytoja sako, kad turiu. Kai gavau pasiūlymą, pirmiausia nuėjau pas vokalo mokytoją pasitikrinti. Žinojau, kol neišgirsiu specialisto nuomonės, neduosiu atsakymo. Mokytoja pasakė, kad galiu bandyti. Dabar reikia lankyti pamokas ir stengtis lavinti klausą. Organizatorių klausiau, kada prasidės pamokos, o jie: „Gal ryt, o gal poryt.“ Tada jiems pasakiau: „Jau vakar reikėjo tai pradėti daryti.“
Nebijote įžeidžiamų komentarų?
Aš tiek jų esu sulaukusi, kad tikriausiai jau niekas nebenustebins. Keisčiausia, kad būdavau linčiuojama dėl Artūro veiklos. Apie mūsų šeimą seniai sklando visokiausių gandų. Dabar žmonės bent jau turės pagrindo kalbėti, rašyti, mane aptarinėti, išnarstyti po kaulelį. Beje, sau prisiekiau, kad komentarų neskaitysiu.
Ar jums buvo leista pačiai pasirinkti partnerį?
Ne, man pasiūlė Merūną ir aš labai apsidžiaugiau. Atrodo, geresnio net negalėjau tikėtis. Man patinka jo dainavimo maniera ir atliekamos dainos.
Pagalvojote, kad galite iškristi jau po pirmo balsavimo?
Taip, jau spėjau apgalvoti ir įsivaizduoti visus blogiausius variantus (juokiasi).
Kiekviename žaidime yra tik vienas laimėtojas. Šiuo atveju vadovaujuosi olimpiniu šūkiu: „Svarbu dalyvauti, o ne laimėti.“ Jeigu tai būtų susiję su sportu, mano požiūris būtų kitoks. Siekčiau tapti geriausia.
Dėl ko labiausiai nerimaujate?
Kol kas neįsivaizduoju, kaip nugalėsiu scenos baimę. Nežinau, kaip pasijusiu prieš žiūrovus. Tai bus pirmas kartas. Esu pripratusi prie smalsiu ir veriančių žvilgsnių, bet čia viskas kitaip.
Prašysite, kad į filmavimus ateitų artimieji?
Prašysiu, kad kas nors iš šalies pažiūrėtų ir labai kritiškai įvertintų. Turbūt tai bus geriausia mokyklos laikų draugė.
Vertinimo komisijos komentarai negąsdina?
Tikiuosi, kad griežto ir labai kritiško Jurijaus Smorigino šioje komisijoje nebus (juokiasi). Jo labiausiai bijočiau.
Gal pasitraukęs iš aktyvios politinės veiklos vyras turi daugiau laiko šeimai, o jūs galite imtis to, ko nori širdis?
Negaliu pasidžiaugti, kad dabar Artūras turi daug laisvo laiko ir tapo namų šeimininke (juokiasi). Kas rytą išvažiuoja ir grįžta tik vakare. Be veiklos jis negali. Be to, laukia, kol bus atnaujinta advokato licencija. Nesitikiu, kad perims buities rūpesčius, kai man reikės repetuoti arba dalyvauti filmavime. Susitvarkysiu. Pagaliau mūsų vaikai ne tokie jau ir maži.
Džiaugiuosi tik tuo, kad jis su mumis važiuoja atostogauti. Vasario pradžioje visi keturi vykstame į Italiją slidinėti. Jau vienuolikti metai tai darome. Tiesa, keletą sykių Artūras dėl darbo su mumis nevažiavo.
O kam jums prireikė dainuoti, ir dar televizijoje?
O kodėl gi ne? Darbų dabar ne tiek daug, projektų dėl krizės sumažėjo, visi veržiamės diržus. Kad nebūtų labai liūdna ir neapimtų depresija, padainuosiu. Žiūrovų noriu paprašyti manęs nesmerkti ir šitą žaidimą priimti su šypsena ir humoru. Žinau, kad mano partnerį Merūną Vitulskį tauta palaikys, gal ir manęs nenuskriaus. Jeigu žiūrovams labai nepatiksiu, išeitis visada yra: tereikia paimti pultelį ir perjungti kanalą (šypsosi).
Projekto rengėjams greitai davėte teigiamą atsakymą?
Pasiūlė penktadienį, o apsispręsti turėjau per savaitgalį. Pasakiau Artūrui, jis žinią priėmė normaliai, nes žinojo apie ankstesnius pasiūlymus. Pagalvojau: esame laisvi žmonės, neturime tarnybinių įsipareigojimų, todėl nusprendžiau pamėginti. Juk tai – tik žaidimas. Projektai „Triumfo arka“, „Muzikos akademija“ yra profesionalių dainininkų kova, o „Žvaigždžių duetuose“ rungiasi ir mėgėjai. Dauguma draugų ir bičiulių pritarė mano pasirinkimui.
Bet esate prisipažinusi, kad niekada niekur nedainavote...
Taip, su muzika nieko bendro nesu turėjusi. Nuo mokyklos laikų buvo tik sportas. Žaidžiau krepšinį, slidinėjau, nardžiau, mokiausi žaisti tenisą.
Mūsų vaikai – dukra Aistė ir sūnus Arnas – jau kelinti metai lavina muzikinis įgūdžius. Žinau, jeigu galėtų, greičiausiai to nedarytų. Sūnui už pamokas „Ąžuoliuko“ muzikos mokykloje mielesnis futbolas. Bet mano nuostata tokia: jeigu pradėjai, turi ir baigti. Dabar vaikai iš manęs juokiasi: „Kadangi tu mus verti muzikuoti ir neleidi praleisti pamokų, dabar mes tave labai griežtai mokysime.“
Jolanta, o muzikinę klausą jūs turite?
Mokytoja sako, kad turiu. Kai gavau pasiūlymą, pirmiausia nuėjau pas vokalo mokytoją pasitikrinti. Žinojau, kol neišgirsiu specialisto nuomonės, neduosiu atsakymo. Mokytoja pasakė, kad galiu bandyti. Dabar reikia lankyti pamokas ir stengtis lavinti klausą. Organizatorių klausiau, kada prasidės pamokos, o jie: „Gal ryt, o gal poryt.“ Tada jiems pasakiau: „Jau vakar reikėjo tai pradėti daryti.“
Nebijote įžeidžiamų komentarų?
Aš tiek jų esu sulaukusi, kad tikriausiai jau niekas nebenustebins. Keisčiausia, kad būdavau linčiuojama dėl Artūro veiklos. Apie mūsų šeimą seniai sklando visokiausių gandų. Dabar žmonės bent jau turės pagrindo kalbėti, rašyti, mane aptarinėti, išnarstyti po kaulelį. Beje, sau prisiekiau, kad komentarų neskaitysiu.
Ar jums buvo leista pačiai pasirinkti partnerį?
Ne, man pasiūlė Merūną ir aš labai apsidžiaugiau. Atrodo, geresnio net negalėjau tikėtis. Man patinka jo dainavimo maniera ir atliekamos dainos.
Pagalvojote, kad galite iškristi jau po pirmo balsavimo?
Taip, jau spėjau apgalvoti ir įsivaizduoti visus blogiausius variantus (juokiasi).
Kiekviename žaidime yra tik vienas laimėtojas. Šiuo atveju vadovaujuosi olimpiniu šūkiu: „Svarbu dalyvauti, o ne laimėti.“ Jeigu tai būtų susiję su sportu, mano požiūris būtų kitoks. Siekčiau tapti geriausia.
Dėl ko labiausiai nerimaujate?
Kol kas neįsivaizduoju, kaip nugalėsiu scenos baimę. Nežinau, kaip pasijusiu prieš žiūrovus. Tai bus pirmas kartas. Esu pripratusi prie smalsiu ir veriančių žvilgsnių, bet čia viskas kitaip.
Prašysite, kad į filmavimus ateitų artimieji?
Prašysiu, kad kas nors iš šalies pažiūrėtų ir labai kritiškai įvertintų. Turbūt tai bus geriausia mokyklos laikų draugė.
Vertinimo komisijos komentarai negąsdina?
Tikiuosi, kad griežto ir labai kritiško Jurijaus Smorigino šioje komisijoje nebus (juokiasi). Jo labiausiai bijočiau.
