„Kęstutis vis klausia: Eirida, ar jau pasijutai mano žmona? O aš atvira: niekas nepasikeitė. Juk mums ir taip buvo gera", - praėjus keletui dienų po vestuvių pokylio prasitarė politiko Kęstučio Daukšio (48) žmona Eirida Daukšienė (38).
Turbūt tie pokyčiai nejuntami, nes ilgametis širdies draugas jau senokai mylimą moterį vadina žmona. Prieš šiek tiek daugiau nei dešimt metų susipažinę ir beveik po metų pradėję gyventi drauge, Eirida ir Kęstutis pernai gruodžio pabaigoje tapo sužadėtiniais: moters ranką papuošė dailus, šiuolaikinio dizaino kompanijos „Giorgio Visconti" baltojo aukso žiedas su briliantu. Ponas Kęstutis juokdamasis pripažino, kad pirmiausia matomi išorės pokyčiai, tai yra žiedas ant bevardžio piršto. „Nors ir jausmai kažkaip kitaip susidėliojo. Tik kol kas sunku tai įvardyti žodžiais", - patikino politikas. Beje, prieš vestuves pora pasirašė vedybų sutartį.
Norėjo tuoktis bažnyčioje
Jie ilgai neatskleidė vestuvių planų. Paklausta apie šventę, ponia Eirida šypsodavosi: „Viskuo rūpinasi Kęstutis. Man tik buvo pasakyta susirasti suknelę." Tačiau dabar nuotaka prisipažįsta, kad pastaruosius kelis mėnesius būsimas vyras jos nuolatos klausinėjo, kokių norėtų vestuvių, kaip įsivaizduoja jųdviejų šventę. „Pasakiau, kad tikrai nenoriu tuoktis Vilniaus santuokų rūmuose, nes jie šalti ir labai formalūs. Be to, kartą ten jau buvau. Turiu pripažinti, mums pasisekė, nes abu nė sykio priesaikos žodžių nebuvome tarę Dievo namuose. Todėl sutarėme, kad šįkart tam pasiryšime. Diskusijų nebuvo. Galbūt taip drąsiai elgėmės, nes kartu esame dešimt metų. Laikas mūsų jausmus patikrino", - sako ponia Eirida. Jai ši santuoka - antroji, jos vyrui - trečioji. „Susituokėme ir dabar atrodo, kad kitaip ir negalėjome. Taip tikriausiai būna, kai supranti, kad atrandi savo žmogų. Ar Eiridą per tuos dešimt metų pažinau? Greičiausiai ne. Bet to ir nereikia. Tegul kiekviena diena mūsų gyvenime vis dar būna atradimas", - neslėpė ponas Kęstutis.
Santuokos sakramentui pora pasirinko sostinės Visų Šventųjų bažnyčią, jos kleboną Vytautą Rapalį pažinojo seniau. „Pamenu, per kažkurį susitikimą kunigas manęs klausė, ar tikėjausi kada nors tuoktis bažnyčioje. Atsakiau, kad tuo net neabejojau. Pamenu vakarus, kuriuos kartu su dvasininku arba vienatvėje teko ten praleisti. Kartais į bažnyčią eidavome abu su Kęstučiu, kartais - po vieną. Galbūt todėl vestuvių dieną didžiojo jaudulio nebuvo. Negalėčiau išskirti žodžių, kuriuos kunigas pasakė suteikdamas Santuokos sakramentą. Bet tikrai prisimenu priesaikos žodžius, ypač tuos, kuriuos tarė Kęstutis", - šypsojosi ponia Eirida.
Žiedus kūrė žinoma juvelyrė
Vėluodama tik keletą minučių, pora į ceremoniją atvyko nuosavu septintos klasės BMW automobiliu. Prie altoriaus žengianti Eirida buvo pasipuošusi ilga, lygaus silueto dramblio kaulo spalvos suknele apnuogintais pečiais. Iš katalogo nuotakos išsirinktas apdaras parvežtas iš Berlyno. Ponas Kęstutis smokingą specialiai vestuvėms siūdinosi privačiai. Kodėl vestuvėms juodu pasirinko vieną rudens savaitgalį? Pasirodo, savo šventę pora derino prie Eiridos dukters Solvetos darbo Pietų Korėjoje, kur ji kviečiama kaip modelis, grafiko.
Vestuvių žiedus jaunavedžiams kūrė žinoma juvelyrė Jurga Karčiauskaitė-Lago. Iš baltojo ir geltonojo aukso pagal antikinę heraldiką sukurtuose santuokos simboliuose iškalti sutuoktinių inicialai. „Mūsų žiedai skirtingi. Maniškiame yra karūna, tulpės žiedas. Kodėl būtent tulpės? Todėl, kad mūsų pora skleidžiasi, auga, stiebiasi į šviesą, saulę ir gėrį. Kęstučio žiede gėlės forma šiek tiek kitokia", - pasakojo ponia Eirida.
Svečiai kūrė ketureilius
Stebėti Santuokos sakramento priėmimo ceremonijos į bažnyčią susirinko giminės ir keletas artimiausių draugų. Kiek daugiau jų buvo pakviesta į vakare vyksiantį pokylį „Karolio de Vimo" malūne, esančiame pramogų ir poilsio centre „Belmonto kriokliai". Ten nuotaka vilkėjo rožinės spalvos dizainerės Luizos Spagnoli kelius dengiančią suknelę, kurią įsigijo atostogaudama Sicilijoje. Švente rūpinosi renginių organizavimo kompanija „Pirmoji kava", o jos įkūrėjas Jogaila Morkūnas vedė pokylį. Svečiai pirmame restorano aukšte buvo sutikti su liaudiška muzika, o kad netektų nuobodžiauti, norintiesiems dailininkas kūrė šaržus.
Vakarienės svečiai buvo pakviesti į antrą aukštą, kur laukė padengti stalai ir šokių aikštelė. Tą vakarą ji išties buvo populiari. Šventės kaltininkai maloniai nustebo, kad vakare susirinko visi penkiasdešimt keturi svečiai. Pora jiems padėkojo už dėmesį, sveikinimus ir dovanas. Po jų žodį tarė Eiridos ir Kęstučio tėvai.
Pasibaigus vaišėms svečiai taip pat buvo „įdarbinti": kiekvienas stalas ištraukė lapelius, kuriuose buvo parašyti keturi žodžiai, juos reikėjo panaudoti kuriant ketureilius sutuoktiniams. Svečių būta labai kūrybingų. Ponas Antanas Bosas sukūrė kelis eilėraščius ir tuo maloniai nustebino žmoną Dainą.
Daug juoko ir gerų emocijų kilo, kai vakaro dalyviai buvo pakviesti įgarsinti kino filmų. Pavyzdžiui, laivo skendimo scenos iš garsiojo „Titaniko". Politikas Gintaras Furmanavičius sutiko įsijausti į Arnoldo Schwarzeneggerio sukurtą „Terminatorių" ir dėl improvizacijos sulaukė audringų plojimų. Kiek nedrąsiai svečiai ėjo mokytis salsos žingsnelių, bet po keleto uždegančios muzikos taktų norinčiųjų išmokti šį populiarų šokį daugėjo.
Tikras šėlsmas šokių aikštelėje prasidėjo užgrojus grupei „Studija", o vėliau prie pulto stojus didžėjui. Tačiau per linksmybes nebuvo pamiršta supjaustyti torto, gaudyta ir nuotakos puokštė, stebėtas jaunavedžių valsas. Šventė užsitęsė gerokai po vidurnakčio.
