„Kadangi mergaitės jau užaugo, nepanašios į mokinukes ir seniai nevaikšto su kasytėmis, kilo mintis jas perkrikštyti ir suburti grupę nauju pavadinimu", - atvirauja prodiuserė Laima Lapkauskaitė.
Keletas faktų
Gimtadienis - liepos 6 d.
Gimė Kybartuose.
Mokslai: baigė J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą ir tuometėje Vilniaus konservatorijoje solinį dainavimą ir chorinį dirigavimą.
Veikla: vadovauja vaikų popchorui „O lia lia" ir 2003 metais įkurtai grupei „Mokinukės". Yra tarptautinio vaikų ir jaunimo populiariosios vokalinės muzikos festivalio „Laumės juosta" ir projekto „Vaikai žvaigždžių būryje" sumanytoja bei organizatorė.
„Mokinukių" kolektyvą pakeitė naujas septynetas?..
Taip. Vėl bus mergaitės su kasytėmis. Jos visos irgi lankė mano vadovaujamą vaikų popchorą „O lia lia". Tad visas pažįstu kaip nuluptas, žinau jų galimybes. Jos kaip ir buvusios „Mokinukės" užaugo mano akyse nuo ketverių metukų. Kol kas kolektyve yra septynios mergaitės nuo 13 iki 16 metų. Nežinau, kiek jų liks - gal nubyrės, ne visos išlaikys krūvį. Mokslai, repeticijos, koncertai - tempas tikrai nemažas.
Esate ir naujai suburtos buvusių „Mokinukių" grupės prodiuserė?
Taip. Tai - irgi mano grupė. Be abejo, mergaitės jau užaugo, dainų tekstai ir muzika bus sudėtingesni, brandesni. Nebus jokių „čiunga čianga" (šypsosi). Žinoma, toli nuo popso nenuklysime, bet muzikinį stilių šiek tiek paįvairinsime galbūt roko elementais.
Kaip visur spėjate?
Kažkaip spėju. Moku planuoti laiką. Jei būtų šeima, vaikai, tada gal negalėčiau viso laiko skirti kolektyvams. O dabar namuose manęs niekas nelaukia, kotletų kepti nereikia (juokiasi). Niekada neslėpiau, kad karjera man sekasi geriau nei asmeninis gyvenimas. Tai parašyta net mano horoskope. Kartą perskaičiau, kad Vėžio ženklo žmonės geriausiai jaučiasi gyvendami dėl kitų. Man to užtenka, kad būčiau laiminga. Gal kitoms moterims to būtų per maža, o aš tuo gyvenu. Jau seniai neabejoju, kad pedagoginė veikla yra tikrasis mano pašaukimas.
Mergaitės jus turbūt vadina antrąja mama?
Būna, kad pavadina ir taip. Malonu. Tačiau labiau joms išlieku mokytoja. Nors pastebėjau, kad metams bėgant labiau norisi būti mergaitėms drauge. Jos jau virto panelėmis. Buvusioms „Mokinukėms" - jau po devyniolika. Joms norisi ir šampano taurę išgerti, ir apie kavalierius pasikalbėti, o prie manęs jos nelabai atvirauja, tad labai norėčiau įveikti tą barjerą. Pastebėjau, kad su jų berniukais atviriau pasikalbu nei su pačiomis merginomis (šypsosi).
Kaip sekasi susitvarkyti su būriu vaikų?
Puikiai. Gal kartais būnu per griežta, bet rūpinuosi jais kaip savais. Nuolaidžiauti neketinu, ir mergaitės tą žino. Viena net buvo išvyta iš grupės. Jei nepatinka, niekas nelaiko, nes aš sąžiningai dirbu savo darbą ir to paties reikalauju iš kitų. Hormonų ar ne hormonų audros, man vis tiek. Jei tik nusileisi, bus palaida bala. Kartą viena iš „Mokinukių" pavėlavo į autobusą. Turėjome koncertuoti Kaune. Išvažiavome be jos. Kristina tada mus pasivijo su taksi. Nemažus pinigėlius sumokėjo už kelionę, bet tai jai buvo gera pamoka. Daugiau niekada nevėlavo.
Turbūt buvo skaudu skaityti spaudoje buvusios mokinės Neringos Nekrašiūtės atsiliepimus, neva ji jums pardavė savo jaunystę, tik gailisi, kad ne už pinigus...
Nežinau, kas ir kodėl privertė ją ištarti šiuos žodžius. Ilgai negalėjau atsikvošėti. Labai mylėjau ir myliu Neringą, kuri man buvo kaip dukra. Jai daugiau nei kitoms mergaitėms skyriau dėmesio. Ir nenoriu nieko bloga apie ją kalbėti. Gal kažkam reikėjo sensacijos, kažkas turėjo blogų ketinimų, norėjo man pakenkti. O kartais žiniasklaida mėgsta pakreipti pašnekovo mintis taip, kaip jai reikia. Jau dvejus metus mudvi nebendraujame ir neturėjau progos su pačia Neringa apie tai pasikalbėti.
Tai, kad pasidarėte plastinę operaciją, - irgi žiniasklaidos paskleisti gandai?
Jokių plastinių operacijų man dar nereikia (juokiasi). Kartą paklausta, kodėl taip jaunai atrodau, pajuokavau, kad pasidariau plastinę operaciją. Na, ir pasklido gandai. Aš triskart per savaitę sportuoju, žiūriu, ką valgau. Derinu produktus, vengiu bulvių, riebių padažų. Renkuosi liesą mėsą. Ką valgome, taip ir atrodome. Turbūt esu kupina energijos, nes bendrauju su jaunimu. Mano mintys nesensta. Pastebėjau, kad su jaunimu man daug smagiau nei su bendraamžėmis. Man neįdomūs pokalbiai, kaip skaniau išvirti barščius, ar keistis pyrago receptais.
Asmeniniam gyvenimui nelieka laiko?..
Gerbėjų netrūksta. Tačiau galbūt esu per daug reikli, nes nė vienas kaip asmenybė manęs nesudomina taip, kad galėčiau viešai pristatyti kaip savo draugą, kad leisčiausi į artimesnes draugystes.
Neketinate Marijampolės iškeisti į didmiestį?
Vienu metu norėjau, bet šios minties atsisakiau. Nežinau, ar nepadariau klaidos, bet... Kadaise su vyru čia atvykome dirbti į muzikos mokyklą. Mudviejų keliai išsiskyrė, o aš čia taip ir likau. Jei atvirai, mažai būnu namuose. Repeticijos, koncertai - gyvenu ant ratų. Ir toks gyvenimas man patinka.
