Pakerėtieji Larisos Kalpokaitės talento, laisvės, skonio, emocingumo ir kibirkšties, kuomet ji dainavo sentimentalius rusų romansus, netrukus girdės žavingąją artistę dainuojančią lietuviškai, deklamuojančią lietuvių poetų eiles, skambant pianistų Romualdo Lukošiaus bei Rimanto Jurkonio atliekamai muzikai...
Gegužės 14 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje tvyros jausmingos muzikos, poezijos, subtilių metaforų ir turtingų obertonų rūkas, įgysiantis netikėčiausių situacijų kontūrus, apibendrintus projekto antrašte „Kol širdis krūtinėj gyva“. Tik gyva širdis juokiasi, verkia, neramiai plaka arba sustingsta iš baimės, liepsnoja meile, inspiruoja kovoti, siekti, kvėpuoti ir būti. Larisa Kalpokaitė sulydė ilgai brandintoje programoje brangiausius širdžiai tekstus, svarbiausias patirtis bei artimiausius bendražygius - tam, kad kiekvienas atrastų sau kažką artima poetinių išgyvenimų verpetuos, turėtų progą atitrūkti nuo kasdienybės tam, kad pasidžiaugtų muzikos ir žodžių grožiu.
Valstybinio mažojo teatro aktorė Larisa Kalpokaitė nuolatos stebina pasirenkamų vaidmenų įvairove: teatre, TV ekrane, romansų koncertuose matėme turtingus, ryškius, be galo skirtingus personažus, tarp kurių sudėtinga būtų atrasti tą tikrąjį, „įgimtą“ amplua. Kokia gi Larisa Kalpokaitė pasirodys šį kartą? Aistringai mylinti, fatališka, švelni, ar mielai žaisminga?
Kokį meninį veidą bebūtų pasirinkusi intonacijos ir veido išraiškos virtuozė, naujasis opusas turėtų sudominti aktorės gerbėjus, taip pat visus, neabejingus poezijai, dviem fortepijonams, fantazijos polėkiui ir skoningam muzikavimui. Ši programa - Larisos Kalpokaitės seniai puoselėtos svajonės išsipildymas, kuris turėtų išpildyti ir klausytojų lūkesčius.
