„Kiekvienam yra skirta ne tik džiaugsmo akimirkų, bet ir įvairių išbandymų. Sunkiais etapais svarbiausia turėti artimus žmones ir jausti jų palaikymą", - neabejoja TV laidų vedėja Laura Imbrasienė.
Su 2008-aisiais pasibaigė ir TV projektas „Triumfo arka", kuriame dirbote. Gal jau sulaukėte naujų darbo pasiūlymų?
Dabar ramybės metas. Visada taip jau būna, kad pasibaigus vienam projektui tenka kiek palaukti kitų pasiūlymų. O iki to laiko reikia mokėti ramiai išbūti. Man tai - puikios atostogos.
Aplinkui žmonės tik ir kalba apie krizę, blogus laikus, o jūs atrodote tokia rami, neturinti jokių rūpesčių. Kaip pavyksta išlaikyti vidinę pusiausvyrą?
Visada maniau, kad svarbiausia gyvenime - turėti mylinčius, suprantančius ir palaikančius žmones. Aš tokius turiu. O dėl visus bauginančios krizės man kartais net šiek tiek juokinga. Iš tiesų nemanau, kad situacija tokia tragiška. Tikrai galiu drąsiai pasakyti, kad gyvenimas yra be galo gražus. Tik kiekvienam reikia dėl savo gerovės šiek tiek pasistengti.
Jei vis dėlto reikėtų kažko gyvenime atsisakyti, ko būtų sunkiausia?
Manau, galėčiau prisitaikyti prie bet kokios situacijos. Jei nebūtų pakankamai pinigų maistui, galėčiau mažiau valgyti. Manau, esame pernelyg dideli vartotojai, įpratome švaistyti pinigus ten, kur visai nereikia, kad ir pirkdami Kalėdų dovanas.
Per Kalėdas visiems artimiesiems dovanojau pačios dekoruotus rėmelius. Dirbdama stengiausi kiekvieną dovanėlę padaryti kuo originalesnę, galvojau atskirai apie kiekvieną žmogų. Su meile darytos ir įteiktos dovanos man atrodo daug mielesnės nei pirktos didžiuosiuose prekybos centruose.
Net blogiausioje situacijoje randate kažką gera?
Žinoma, jei dėl krizės žmonės turės atsisakyti savo namų, nebus gerai. Tačiau tikiu, kad krizė žmones gali ir suvienyti, suburti. Manau, pastaruoju metu labai susvetimėjome, sunkiai randame laiko pabendrauti su artimaisiais. O juk tokiems dalykams neturėtų stigti laiko. Kai turėsime mažiau pinigų, mažiau lakstysime po barus, koncertus. Gal tada ir kils natūralus noras būti su savo artimaisiais.
Esate stipri moteris?
Nemanau, kad esu labai stipri. Tiesiog gyvenu šalia labai stiprių žmonių. Juk kai būna sunku, kartais užtenka vos vieno kito artimo žmogaus pasakyto žodžio, kad pasijustum geriau. Tomis akimirkomis, kai man būna nelengva, visada galiu atsiremti į tvirtą vyro petį. Jis labai racionalus, o aš - šiek tiek menininkė. Vyras supranta mane, palaiko visose gyvenimo srityse, taikstosi galbūt kartais su keistomis mano užgaidomis. Pavyzdžiui, kartais iki išnaktų prasėdžiu prie savo darbelių - dekupažo technika mėgstu atnaujinti įvairius daiktus, - bet vyras dėl to nepriekaištauja. Atvirkščiai, sako esantis laimingas matydamas mane besimėgaujančią tuo, kas man įdomu ir teikia daug teigiamų emocijų.
Kokiais būdais dar save lepinate?
Nors žinau, kad save reikia mylėti ir nuolat lepinti, kartais apie tai primirštu (juokiasi). Apie tai susimąsčiau visai neseniai, kai man darė tailandietišką masažą. Pamaniau, kad reikėtų masažais pasilepinti ir dažniau (šypsosi).
Esate iš tų žmonių, kurie rūpinasi ligų profilaktika, o ne susigriebia tada, kai užklumpa įvairūs negalavimai?
Kuo toliau, tuo labiau stengiuosi gyventi sveikai. Tačiau nieko nedarau per prievartą. Kai supratau, kad rūkymas kenkia mano sveikatai, rūkyti mečiau be didelių pastangų. Taip pat lengvai atsisakiau ir kavos. Stengiuosi bet ko į burną nedėti.
Derinate maisto produktus?
Nesivadovauju tam tikromis maisto derinimo taisyklėmis. Ką su kuo valgyti, pakužda intuicija. Renkuosi tuos produktus, kurie yra sveikesni, kuriuose nėra visokių E. Tai, kas yra sveika, nesunku pajusti. Tereikia įsiklausyti į organizmo poreikius.
Tiesa, kartais suvalgau ir labai keistą, bet man be galo gardų patiekalą - varškę su žuvimi ir majonezu. Visi juokiasi, kai išgirsta apie šį kulinarinį šedevrą. Manau, blogiau būtų, jei kankinčiausi ir nevalgyčiau to, ko noriu. Kiekvieną rytą vos atsikėlusi išgeriu šilto vandens, pagardinto medumi ir citrina. Toks gėrimas puikiai valo organizmą nuo šlakų ir toksinų. Išgėrusi vandenį, verdu košę - ir sveika, ir skanu.
Sveikai maitinate ir šešiametį sūnelį?
Traškučių ir kokakolos mūsų namuose tikrai nerasite. Vaikas dažniausiai geria paprastą vandenį, o ne gazuotą gėrimą. Košes taip pat labai mėgsta. Nežinau, kaip jis maitinsis, kai paaugs, bet norisi tikėti, kad šeimoje suformuoti maitinimosi įgūdžiai išliks.
Esate vegetarai?
Mėsą valgome. Tiesa, kiaulienos iš prekybos centrų neperkame - mano vyras mėgsta medžioti ir žvejoti, tad aprūpina žuvimi ir žvėriena. Ne tik aprūpina, bet ir paruošia labai gardžių patiekalų. Ne veltui sakoma, kad geriausi kulinarai yra vyrai (šypsosi). Be to, įsitikinome, kad namuose ruoštas maistas yra daug skanesnis.
Arbatą geriate taip pat iš pačios surinktų žolelių?
Tiesa, vienas mėgstamiausių mano vasaros užsiėmimų - ankstyvais rytais rinkti žoleles. Pati renku kiaulpienių šaknis, jonažoles, čiobrelius, gysločius... Vaistažolių arbatėles geriame ištisus metus. Jei pavasariop atsargos pasibaigia, jų papildyti važiuoju į turgelį. Nebijau žolelių pirkti iš močiučių. Dar perku žolininkės Jadvygos žolių mišinius.
Žolelės - ne tik maistas, bet ir vaistas. Gal jų mišiniai praverčia ir sunegalavus?
Susirgusi stengiuosi gydytis kuo natūralesniais būdais. Tiesa, turiu pripažinti, kad gydymas tokiu atveju tampa ilgesnis. Žinome, kad išgėrus tabletę ligos simptomai dingsta, tačiau liga neišgydyta. Be to, ta viena tabletė organizmui pridaro ir daug žalos, todėl prireikus geriau išgerti žolelių. Jei toks gydymas nepadeda, kitas žingsnis - homeopatiniai vaistai. Cheminių vaistų stengiuosi nevartoti.
Sportuojate taip pat norėdama išsaugoti sveikatą?
Man visada norėjosi judėti. Kokių tik sporto šakų nesu išbandžiusi... Ir vandens slidėmis per vandenį čiuožiau, ir net dziudo lankiau. Dabar lankausi treniruoklių salėje. Kai sportuoti įpranti, nesupranti, kaip galėtum be to gyventi.
Tradicija tapo ir kasmet važiuoti su šeima į kalnus...
Šios kelionės visada labai laukiame. Kalnuose ne tik gerai pasimankštiname, bet ir pakvėpuojame tyru kalnų oru. Grynas oras - labai svarbus sveikatos stiprinimo šaltinis. Net svarstydama, į kokį darželį sūnų leisti, pirmiausiai ieškojau tokio, kuris būtų neužterštoje vietoje. Darželį radome prie pat miško.
Į sodybą, esančią už miesto, tikriausiai dažnai važiuojate?
Vasarą ten leidžiame beveik visus savaitgalius, tačiau į sodybą mėgstame užsukti ir žiemą. Ypač kai yra daug sniego, kai galima smagiai lauke pasiausti.
Ar žaisdamas jūsų mažylis nepasigenda draugų? Gal mamos ir tėčio prašo, kad padovanotumėte brolį ar sesę?
Gali prašyti kiek tik nori, tačiau tokie dalykai nulemiami iš aukščiau. Ne visada išeina taip, kaip planuoji. Bet tikiu, kad ateityje mūsų sūnelis tikrai sulauks sesutės ar broliuko.
