„Nekviestos meilės“ scenaristams reikės sugalvoti, kur pradanginti taip ir nesužibusią popžvaigždę Liną. Kitą sezoną televizijoje nebematysime jos vaidmens atlikėjos Lauros Karvelytės (20). Daug kam sunku patikėti, kad mergina iš tiesų aukštyn kojomis verčia savo gyvenimą ir laimės važiuoja ieškoti į Graikiją. Kas gi į svečią šalį išviliojo populiarumo viršūnę pasiekusią Laurą?
Laura, kodėl nusprendei viską mesti?
Manęs visi klausinėja, kodėl taip padariau. Jei kas po pirmojo sezono būtų pasakęs, kad nebesifilmuosiu, būtų buvę labai gaila. Tada serialas man buvo lyg išsigelbėjimas. Jis ir dabar patinka, bet atėjo permainų metas. Jaučiu tai. Gaila žmonių, su kuriais dirbau, puikių aktorių, visos komandos, bet išvažiuoti norėjau seniai. Dabar – palankus laikas.
Kodėl palankus, juk serialo niekas nežada baigti?
Tiesiog man atėjo laikas padėti tašką. Kažką turi paaukoti, kad gautum daugiau. Visi klausia: kodėl meti dabar, kai atsiveria galimybių. Visko nemetu: pasiimu labai daug patirties.
Na, kas gali išvilioti į svečią šalį? Gal – meilė? Turi būti labai svarbi priežastis.
Svarbi priežastis – vidinė savijauta. Aišku, meilė svarbu, ji turi būti. Bet nėra, tikrai ne. Jau seniai vadovaujuosi intuicija, kol kas manęs ji nėra apgavusi.
Ir koks tavo planas?
Žmonės planuoja, Dievas juokiasi. Ne planas tai, o sumanymas. Nenoriu pasakoti detalių – gali neišsipildyti.
Jau turi lėktuvo bilietus?
Dar neturiu, tačiau kelionei rengiuosi. Birželio pradžioje išskrendu.
Ar turi ten darbą? Iš ko gyvensi?
Turėsiu ir darbą, ir kur gyventi, viskas bus, ko reikia pradžiai. Kai žmogus kam nors ruošiasi, pasitaupo. Iš tėvų kišenės niekada negyvenau, abi su mama įsigijome automobilį, jau ir pinigėlius jai grąžinau.
Užuot pirkusi gražius drabužius, papuošalus ir kosmetiką, taupei?
Visada turėjau nuostatą: gaunamus pinigus daliju į dvi dalis. Vieną išleidžiu, o kitos nejudinu. Iš savęs skolindavausi labai retai. Tie pinigai buvo tabu, jų kaip ir nėra. Pirkdavau tik tai, ko reikia: maisto, benzino, kartais kokį drabužį – nešvaistydavau.
Kiekviena moteris sunkiai atsilaiko prieš gražius daiktus. Greitai išgarsėjusiai merginai tai turėtų būti ypač sunku.
Kad niekada savęs nelaikiau garsia! Nė nemaniau, kad po žinutės, jog palieku serialą, kils toks ažiotažas. Nesijaučiu nusipelniusi. Norėjau tiesiog ramiai pasitraukti.
Niekada nemėgau dažytis, puoštis, įpročiai ir nepasikeitė. Negyvenau populiarios mergaitės gyvenimo, man nepatinka vakarėliai, naktiniai klubai. Filmuotis, dainuoti – taip, bet ne darbo metu būti viešumoje... Ne man tai! Geriau vakare namie, su knyga, gamtoje. Esu naminukė.
Nemanei, kad verta iš Kauno persikelti į Vilnių ir čia ieškoti naujų galimybių?
Galvojau apie Vilnių, tačiau čia gyventi labai brangu. Be to, Kaunas man mielesnis širdžiai. Kai sudėjau visus pliusus ir minusus, tik vienas pliusas buvo už Vilnių, visi kiti – minusai.
Ne kiekvienai mergaitei nusišypso tokia sėkmė: buvai niekam nežinoma ir staiga – vaidmuo pačiame populiariausiame seriale...
Man tai – reikšminga. Niekur tokios patirties nebūčiau įgijusi. Daug kas manęs nesupranta, sako: „Esi populiarumo viršūnėje, o viską meti.“ Tik mano širdis rami – jei jauti, kad elgiesi teisingai, dėl savo sprendimų neabejoji. Nė vienos abejonės nekilo, tikrai...
Per filmavimus aplinkui – daugybė aktorių, operatorių, kitokių vyrų. Nejau per tą laiką taip nieko ir neįsimylėjai?
Vis klausia: „Kaip tau su tuo Balandžiu?“ Bet realiame gyvenime... Yra vienas žmogutis mano širdyje. Jis atsirado dar tada, kai buvau niekam nežinoma. Tik taip jau atsitinka, kad visos mano simpatijos – vienpusės.
Kodėl vienpusės? Tau nedrąsu prisipažinti, ar nori, kad jis pirmas parodytų dėmesį?
Nesu iš tų, kurios pradeda pirmos. Mano pažiūros gal kiek senoviškos...
O tas graikas, pas kurį važiuoji?
Jis – ne graikas. Likimas viską sudėlioja. Graikijoje norėjau mokytis turizmo, tačiau labai brangiai kainuoja. Domėdamasi mokslais sužinojau, kad šioje šalyje gyvena pažįstamų lietuvių. Pasitikiu jais.
Šiaip jau visi važiuoja mokytis į Londoną, kodėl tu – į Graikiją?
Man norisi šilumos – visada norėjosi. Kai pamačiau sąrašą šalių, kur galima mokytis, vidinis balsas aiškiai pradėjo šnibždėti: Graikija, Graikija. Šalis mane pasirinko, taip turėjo būti.
Suprantu, kad mokslus dar reikės atidėti?
Mokytis labai noriu, tik kol kas – per brangu. Prieš stodama į Muzikos akademiją, rimtai svarsčiau, ką pasirinkti – dainavimą ar aktorystę. Nugalėjo dainavimas, bet ten neradau, ko tikėjausi.
Dabar visi sakys: „Kokia išpuikusi ta Laura, pati nežino, ko nori!“
Manau, kad ir sako. Pasisekė merginai, dabar išsidirbinėja! Bet juk rinktis – mano teisė.
Kaip reagavo mama?
Ji seniai viską žinojo, galvą jai išūžiau, kaip noriu išvažiuoti, daryti ką nors daugiau. Tėvai į mano gyvenimą niekada per daug nesikišo. Sakydavo: „Esi suaugusi, žinai, ką darai, tik būk protinga.“ Mama nespaudė net tada, kai baigusi dvylika klasių nusprendžiau niekur nestoti. Sakė: „Ir gerai, padirbėk, apsispręsk, sužinok, ko iš tiesų nori.“
Panašu, tau kol kas nerūpi tai, kas svarbu daugeliui merginų: sėkmingai ištekėti, susitvarkyti gyvenimą ir gimdyti vaikus...
Man rūpi! Esu šeimos žmogus. Iki šiol rimtai nedraugavau nė su vienu vaikinu, nes noriu būti vieno vyro moteris. Šeima man svarbu. Kur dar gali nueiti, kai tau bloga ar labai gera? Noriu ištekėti, bet tik už labai mylimo ir labai mylinčio žmogus. Jei bus jausmai, bus ir duonos, turi rankas, galvą – užsidirbsi. Dažnai pagalvoju, kad norėčiau trijų vaikų.
Nejau kol kas nebuvo nė vieno rimto kandidato?
Buvo keletas, kurie man patiko. Nuo paauglystės žiūrėdavau į vaikiną ir galvodavau ne apie tai, kaip su juo būtų smagu eiti į klubą, o apie tai, koks jis būtų tėtis, ar gražiai elgiasi su vaikais. Klasės draugai iš manęs juokdavosi: „Būsi vienuolė!“ Tikriausiai daug kam atrodau kosmonautė, kai sakau, kad nenorėčiau su vaikinu gyventi nesusituokusi. Su vienu padraugavo, su kitu, neduok Dieve, dar vaikelis... O kaip jam augti? Kaip jis jausis? Kokią šeimą matys? Noriu, kad mano vaikai būtų laimingi, kad mano vyras būtų laimingas. Iš tiesų esu namisėda: man patinka gaminti valgį, kapstytis sode, pjauti žolę, patinka skaityti. Dabar indiškus šokius pradėjau lankyti, vedų filosofija domiuosi.
Iš to, ką dabar pasakoji, suprantu, kad Lina iš serialo ir tu – visiškai skirtingos merginos...
Iš pradžių Lina buvo panaši į mane, bet dabar... Net tėčio bendradarbis juokėsi: „Viskas, ta tavo dukra taip krito akyse, net mano sūnui nebepatinka, geria baisiausiai.“ O jo sūnui – treji metai. Iš pradžių scenarijaus pokyčiai man nepatiko, bet paskui supratau, kad vaidindama tokią Liną galiu sužinoti daugiau. Išmokau verkti... Pamenu sceną, kai reikėjo trenkti Nijolei Narmontaitei, kuri seriale vaidina mano mamą. Kaip bijojau! Trenkti mamai?! Ar gali būti baisesnis dalykas gyvenime? Pati beveik nevartoju alkoholio, įsivaizduokite, kaip buvo sunku suvaidinti girtą. Esu mačiusi apsvaigusių žmonių, bet kokia tai būsena – nesu patyrusi.
Nuo penkiolikos metų visiškai nevalgai mėsos. Tai – sąmoningas pasirinkimas?
Man visą laiką patiko Rytai. Dvylikos metų gera šeimos draugė padovanojo kelionę į Indiją. Buvo kažkas tokio! Tai, kad atsisakiau mėsos, tėvams, aišku, kėlė rūpesčių. Vaikystėje buvau smulkutė, išblyškusi mergaitė, gydytojai nuolat tikrindavo kraują. Tačiau tyrimai buvo geri, ir tėvai apsiramino. Anksčiau kartais dar pajuokaudavo: „Tai gal šašlyko?“ Dabar jau nebe. Prieš pusmetį nustojau valgyti žuvis, nuo kiaušinių mane beria. Mėgstu lęšius, žirnius, kruopas, labai patinka bulvės, o be vaisių ir daržovių neįsivaizduoju dienos.
Neseniai pradėjai šokti indiškus šokius...
Kurį laiką lankiau jogos treniruotes, bet ieškojau šokių. Man patinka indiška muzika, kultūra, istorija, filosofija ir tvirtas indų požiūris į šeimą. Šokiai lavina ne tik sielą, bet ir kūną. Po pirmųjų pamokų pajutau raumenis, kurių nė neįtariau esant.
Ar tave kas nors mėgino sulaikyti Lietuvoje?
Atsiprašau prodiuserio, kad pirmiausia pasakiau ne jam. Ir dėkoju už suteiktas galimybes. Darbas „Nekviestoje meilėje“ man buvo tikra likimo dovana. Tačiau stabdyti manęs nereikia. Pasikliauju savo nuojauta. Tikrai žinau, kad viskas bus gerai.
Laura, kodėl nusprendei viską mesti?
Manęs visi klausinėja, kodėl taip padariau. Jei kas po pirmojo sezono būtų pasakęs, kad nebesifilmuosiu, būtų buvę labai gaila. Tada serialas man buvo lyg išsigelbėjimas. Jis ir dabar patinka, bet atėjo permainų metas. Jaučiu tai. Gaila žmonių, su kuriais dirbau, puikių aktorių, visos komandos, bet išvažiuoti norėjau seniai. Dabar – palankus laikas.
Kodėl palankus, juk serialo niekas nežada baigti?
Tiesiog man atėjo laikas padėti tašką. Kažką turi paaukoti, kad gautum daugiau. Visi klausia: kodėl meti dabar, kai atsiveria galimybių. Visko nemetu: pasiimu labai daug patirties.
Na, kas gali išvilioti į svečią šalį? Gal – meilė? Turi būti labai svarbi priežastis.
Svarbi priežastis – vidinė savijauta. Aišku, meilė svarbu, ji turi būti. Bet nėra, tikrai ne. Jau seniai vadovaujuosi intuicija, kol kas manęs ji nėra apgavusi.
Ir koks tavo planas?
Žmonės planuoja, Dievas juokiasi. Ne planas tai, o sumanymas. Nenoriu pasakoti detalių – gali neišsipildyti.
Jau turi lėktuvo bilietus?
Dar neturiu, tačiau kelionei rengiuosi. Birželio pradžioje išskrendu.
Ar turi ten darbą? Iš ko gyvensi?
Turėsiu ir darbą, ir kur gyventi, viskas bus, ko reikia pradžiai. Kai žmogus kam nors ruošiasi, pasitaupo. Iš tėvų kišenės niekada negyvenau, abi su mama įsigijome automobilį, jau ir pinigėlius jai grąžinau.
Užuot pirkusi gražius drabužius, papuošalus ir kosmetiką, taupei?
Visada turėjau nuostatą: gaunamus pinigus daliju į dvi dalis. Vieną išleidžiu, o kitos nejudinu. Iš savęs skolindavausi labai retai. Tie pinigai buvo tabu, jų kaip ir nėra. Pirkdavau tik tai, ko reikia: maisto, benzino, kartais kokį drabužį – nešvaistydavau.
Kiekviena moteris sunkiai atsilaiko prieš gražius daiktus. Greitai išgarsėjusiai merginai tai turėtų būti ypač sunku.
Kad niekada savęs nelaikiau garsia! Nė nemaniau, kad po žinutės, jog palieku serialą, kils toks ažiotažas. Nesijaučiu nusipelniusi. Norėjau tiesiog ramiai pasitraukti.
Niekada nemėgau dažytis, puoštis, įpročiai ir nepasikeitė. Negyvenau populiarios mergaitės gyvenimo, man nepatinka vakarėliai, naktiniai klubai. Filmuotis, dainuoti – taip, bet ne darbo metu būti viešumoje... Ne man tai! Geriau vakare namie, su knyga, gamtoje. Esu naminukė.
Nemanei, kad verta iš Kauno persikelti į Vilnių ir čia ieškoti naujų galimybių?
Galvojau apie Vilnių, tačiau čia gyventi labai brangu. Be to, Kaunas man mielesnis širdžiai. Kai sudėjau visus pliusus ir minusus, tik vienas pliusas buvo už Vilnių, visi kiti – minusai.
Ne kiekvienai mergaitei nusišypso tokia sėkmė: buvai niekam nežinoma ir staiga – vaidmuo pačiame populiariausiame seriale...
Man tai – reikšminga. Niekur tokios patirties nebūčiau įgijusi. Daug kas manęs nesupranta, sako: „Esi populiarumo viršūnėje, o viską meti.“ Tik mano širdis rami – jei jauti, kad elgiesi teisingai, dėl savo sprendimų neabejoji. Nė vienos abejonės nekilo, tikrai...
Per filmavimus aplinkui – daugybė aktorių, operatorių, kitokių vyrų. Nejau per tą laiką taip nieko ir neįsimylėjai?
Vis klausia: „Kaip tau su tuo Balandžiu?“ Bet realiame gyvenime... Yra vienas žmogutis mano širdyje. Jis atsirado dar tada, kai buvau niekam nežinoma. Tik taip jau atsitinka, kad visos mano simpatijos – vienpusės.
Kodėl vienpusės? Tau nedrąsu prisipažinti, ar nori, kad jis pirmas parodytų dėmesį?
Nesu iš tų, kurios pradeda pirmos. Mano pažiūros gal kiek senoviškos...
O tas graikas, pas kurį važiuoji?
Jis – ne graikas. Likimas viską sudėlioja. Graikijoje norėjau mokytis turizmo, tačiau labai brangiai kainuoja. Domėdamasi mokslais sužinojau, kad šioje šalyje gyvena pažįstamų lietuvių. Pasitikiu jais.
Šiaip jau visi važiuoja mokytis į Londoną, kodėl tu – į Graikiją?
Man norisi šilumos – visada norėjosi. Kai pamačiau sąrašą šalių, kur galima mokytis, vidinis balsas aiškiai pradėjo šnibždėti: Graikija, Graikija. Šalis mane pasirinko, taip turėjo būti.
Suprantu, kad mokslus dar reikės atidėti?
Mokytis labai noriu, tik kol kas – per brangu. Prieš stodama į Muzikos akademiją, rimtai svarsčiau, ką pasirinkti – dainavimą ar aktorystę. Nugalėjo dainavimas, bet ten neradau, ko tikėjausi.
Dabar visi sakys: „Kokia išpuikusi ta Laura, pati nežino, ko nori!“
Manau, kad ir sako. Pasisekė merginai, dabar išsidirbinėja! Bet juk rinktis – mano teisė.
Kaip reagavo mama?
Ji seniai viską žinojo, galvą jai išūžiau, kaip noriu išvažiuoti, daryti ką nors daugiau. Tėvai į mano gyvenimą niekada per daug nesikišo. Sakydavo: „Esi suaugusi, žinai, ką darai, tik būk protinga.“ Mama nespaudė net tada, kai baigusi dvylika klasių nusprendžiau niekur nestoti. Sakė: „Ir gerai, padirbėk, apsispręsk, sužinok, ko iš tiesų nori.“
Panašu, tau kol kas nerūpi tai, kas svarbu daugeliui merginų: sėkmingai ištekėti, susitvarkyti gyvenimą ir gimdyti vaikus...
Man rūpi! Esu šeimos žmogus. Iki šiol rimtai nedraugavau nė su vienu vaikinu, nes noriu būti vieno vyro moteris. Šeima man svarbu. Kur dar gali nueiti, kai tau bloga ar labai gera? Noriu ištekėti, bet tik už labai mylimo ir labai mylinčio žmogus. Jei bus jausmai, bus ir duonos, turi rankas, galvą – užsidirbsi. Dažnai pagalvoju, kad norėčiau trijų vaikų.
Nejau kol kas nebuvo nė vieno rimto kandidato?
Buvo keletas, kurie man patiko. Nuo paauglystės žiūrėdavau į vaikiną ir galvodavau ne apie tai, kaip su juo būtų smagu eiti į klubą, o apie tai, koks jis būtų tėtis, ar gražiai elgiasi su vaikais. Klasės draugai iš manęs juokdavosi: „Būsi vienuolė!“ Tikriausiai daug kam atrodau kosmonautė, kai sakau, kad nenorėčiau su vaikinu gyventi nesusituokusi. Su vienu padraugavo, su kitu, neduok Dieve, dar vaikelis... O kaip jam augti? Kaip jis jausis? Kokią šeimą matys? Noriu, kad mano vaikai būtų laimingi, kad mano vyras būtų laimingas. Iš tiesų esu namisėda: man patinka gaminti valgį, kapstytis sode, pjauti žolę, patinka skaityti. Dabar indiškus šokius pradėjau lankyti, vedų filosofija domiuosi.
Iš to, ką dabar pasakoji, suprantu, kad Lina iš serialo ir tu – visiškai skirtingos merginos...
Iš pradžių Lina buvo panaši į mane, bet dabar... Net tėčio bendradarbis juokėsi: „Viskas, ta tavo dukra taip krito akyse, net mano sūnui nebepatinka, geria baisiausiai.“ O jo sūnui – treji metai. Iš pradžių scenarijaus pokyčiai man nepatiko, bet paskui supratau, kad vaidindama tokią Liną galiu sužinoti daugiau. Išmokau verkti... Pamenu sceną, kai reikėjo trenkti Nijolei Narmontaitei, kuri seriale vaidina mano mamą. Kaip bijojau! Trenkti mamai?! Ar gali būti baisesnis dalykas gyvenime? Pati beveik nevartoju alkoholio, įsivaizduokite, kaip buvo sunku suvaidinti girtą. Esu mačiusi apsvaigusių žmonių, bet kokia tai būsena – nesu patyrusi.
Nuo penkiolikos metų visiškai nevalgai mėsos. Tai – sąmoningas pasirinkimas?
Man visą laiką patiko Rytai. Dvylikos metų gera šeimos draugė padovanojo kelionę į Indiją. Buvo kažkas tokio! Tai, kad atsisakiau mėsos, tėvams, aišku, kėlė rūpesčių. Vaikystėje buvau smulkutė, išblyškusi mergaitė, gydytojai nuolat tikrindavo kraują. Tačiau tyrimai buvo geri, ir tėvai apsiramino. Anksčiau kartais dar pajuokaudavo: „Tai gal šašlyko?“ Dabar jau nebe. Prieš pusmetį nustojau valgyti žuvis, nuo kiaušinių mane beria. Mėgstu lęšius, žirnius, kruopas, labai patinka bulvės, o be vaisių ir daržovių neįsivaizduoju dienos.
Neseniai pradėjai šokti indiškus šokius...
Kurį laiką lankiau jogos treniruotes, bet ieškojau šokių. Man patinka indiška muzika, kultūra, istorija, filosofija ir tvirtas indų požiūris į šeimą. Šokiai lavina ne tik sielą, bet ir kūną. Po pirmųjų pamokų pajutau raumenis, kurių nė neįtariau esant.
Ar tave kas nors mėgino sulaikyti Lietuvoje?
Atsiprašau prodiuserio, kad pirmiausia pasakiau ne jam. Ir dėkoju už suteiktas galimybes. Darbas „Nekviestoje meilėje“ man buvo tikra likimo dovana. Tačiau stabdyti manęs nereikia. Pasikliauju savo nuojauta. Tikrai žinau, kad viskas bus gerai.
