Vasario pabaigoje trisdešimtąjį gimtadienį pasitinkanti Lavija tvirtina, kad tokių sukakčių paminėjimams prie giminės stalo ji jaučiasi kiek per jauna, todėl mieliau išvažiuotų į įdomią kelionę. „Pinigus išleisiu ne mišrainėms ar kumpiams, o įspūdžiams, kurie pasiliks visam gyvenimui“, – sako žinomas TV veidas.
Pasiūlymo dirbti TV laidoje „Nerealieji. Lietuvos šeimų lyga“ sulaukėte dar pernai. Smalsu, ar jau susibendravote su savo porininku A. Rožicku?
Manau, kad visai neblogai mums ten viskas pavyko (šypsosi). Gal pozityvus abipusis nusiteikimas išėjo į naudą? Dar daug filmavimų laukia, bet pirminis kontaktas mane džiugina.
Tikriausiai ne kartą Lietuvoje jautėtės lyg Holivudo žvaigždė.
Anoks čia Holivudas, jei prie namų, parke ar parduotuvėje paparacina...
Pamačiusi slapta darytas nuotraukas spaudoje, pasijutote įžeista?
Greičiau šokiruota... Mano vyras, šeima, laisvalaikis – dalykai, kuriuos mieliau pasilikčiau tik sau. Artimiausi žmonės neprivalo atiduoti viešumo duoklės.
Tuomet ir užvėrėte žurnalistams namų duris?
Neužvėriau durų nė vienam žurnalistui, kuris norėjo maloniai bendrauti.
Viešumo skonį pajutote pradėjusi dirbti tiesioginiame televizijos eteryje?
Taip taip, kai papuoli į televiziją, tai labai greitai įsuka... Anksčiau dirbau radijo stotyje kaip laidų vedėja, tai per visą laiką esu davusi vos vieną ar du interviu. O kiek jų daviau dirbdama televizijoje, nesuskaičiuoju.
Nusivylusi žurnalistais tapote kiek santūresnė?
Gyveni ir mokaisi... Gal anksčiau buvau kiek naivesnė, patiklesnė ir atviresnė, leisdavau sau daugiau nei reikėtų pasakoti? Bet vėliau supratau, kad tam tikrus dalykus turiu pasilikti sau. Viešumas – lazda dviem galais.
Jeigu turėtume galimybę pasirinkti gyvenimo kelią antrą kartą, sutiktumėte su viešumu?
Sutikčiau. Nieko blogo čia nėra. Nesmagiausia, ką galima patirti, aš jau patyriau.
Jūsų neerzina padidėjęs aplinkinių dėmesys?
Žinoma, padidėjusį dėmesį jaučiu, bet eidama pirkti duonos specialiai makiažo nesidarau (šypsosi). Stengiuosi atrodyti tvarkingai. Visų pirma dėl savęs. Mažiau susitvarkęs palieki galimybę apkalboms. Tiesa, niekada negirdėjau iš aplinkinių kažko pikto, pašiepiančio ar nemalonaus. Jeigu žmogus ir prieina prie manęs, tai tik su gražiais dalykais. Daug komplimentų esu girdėjusi, kai vedžiau laidą „Labas rytas“.
Nejau niekada nesvajojote apie žurnalistės profesiją?
Nesvajojau. Aš ir nesididžiuoju, kad man atsitiko taip, o ne kitaip. Tik baigusi studijas pamačiau, kad neprašoviau pro šalį – gerai jaučiuosi dirbdama šį darbą. Žurnalistės profesija suteikia liberalumo, leidžia dirbti daugelyje sričių: reklamos, viešųjų ryšių...
Ar dar jaučiate sentimentų rytinei laidai „Labas rytas“?
Ta laida man kelia pačius geriausius prisiminimus. Juokaudama sakau, kad joje išėjau griežtą žurnalistikos mokyklą.
Kalbate apie nepaprastai ankstyvus rytus?
(Linkteli galva.) Na, dabar nemažai vėlyvų rytų (juokiasi). Labai juos mėgstu. Iš manęs daug kas juokiasi – geras rytas, kai pusryčiauji dvyliktą valandą.
Kurį laiką nedirbote. Ar labai nuobodžiavote namuose?
Žinote, aš esu kaip tas katinas... Per dieną man būtina bent kelias valandas praleisti vienai, priešingu atveju nuo per didelio bendravimo tampu irzli. Todėl buvimas namuose mane džiugina. Netgi per tuos kelis mėnesius, kai nedirbau, atrodo, buvau labai užsiėmusi. Kasdien mano užrašų knygelėje atsirasdavo po kažkokį reikalą, kurį tvarkydavau kiek lėčiau negu įtemptai dirbdama. Gal tik kartą per savaitę tekdavo pabūti nuo ryto iki vakaro namuose.
Galėtumėte save pavadinti taupia?
Ne, todėl būtų labai naudinga pasimokyti taupyti. Kartais labai smagu pasižvalgyti po parduotuves, įsigyti kosmetikos, kūno priežiūros priemonių... Matyt, todėl mano namuose niekada nesibaigia kremas, kūno pienelis ar kvepalai (šypsosi). Mėgstu, kad lentynoje stovėtų bent po kelis buteliukus, tada galiu rinktis – kvepėti saldžiau ar gaiviau. Esu labai nepastovi, gana iracionali ir spontaniška.
Matyt, tai būdinga Žuvų ženklo atstovėms?
Toms, kurios gimė vasario pabaigoje, taip.
Jei jau apie tai prakalbome, kaip pasitiksite artėjantį trisdešimtmetį?
Kadangi neturiu nusistovėjusių tradicijų, kaip švęsti vienokią ar kitokią šventę, paliksiu vietos improvizacijai. Labai norėčiau išvažiuoti į kokią nors įdomią kelionę. Taigi rengiuosi pinigus išleisti ne mišrainėms ar kumpiams, o įspūdžiams, kurie liks visam gyvenimui.
Vadinasi, giminės susibėgimo nebus?
Jokio baliaus neplanuoju. Gal jį keturiasdešimtmečiui atidėsiu, o gal dar vėliau?
Šeimoje buvote vienintelis vaikas?
Ne, turiu devyneriais metais jaunesnę seserį. Išorinis mūsų panašumas labai minimalus, užtat abiejų charakteriai labai sudėtingi.
Jūsų vardas gana retas. Gal domėjotės jo reikšme?
Man vardą sugalvojo tėtis (šypsosi). Mama nė nebandė jo perkalbėti. Lavija – gimusi iš meilės, nuo anglų kalbos žodžio „Love“. Jam tas vardas labai gražiai skambėjo. Juokaudama sakau, jei išverstumėte mano vardą į lietuvių kalbą, būčiau kokia Meilija (juokiasi).
Gal ir pati apie atžalas pagalvojate?
Na, nėra kažkokio užsibrėžto laiko (šypsosi).
Esate griežta aplinkiniams?
Greičiau išranki. Jei man neįdomu su žmogumi, geriau pabūsiu viena, paskaitysiu knygą ar tą laiką praleisiu su kitais, man artimais žmonėmis.
Kaip manote, jūsų komunikabilumas įgimtas ar išugdytas?
Kažkuria prasme įgimtas, bet dirbdama tokį darbą tampi vis laisvesnė. Nuo mažens augau liberalioje ir bohemiškoje aplinkoje. Mama juokdamasi pasakoja, kad roko koncertuose plyšaujant garso kolonėlėms aš sugebėdavau miegoti. Matyt, socialumas man įskiepytas nuo vaikystės.
Vis dar vedate renginius?
Kartais (šypsosi). Prisimenu, kad pirmuosius vedžiau dar vaikų darželyje. Tada jie man atrodė kaip savotiška prievolė. Jei būdavo šventiniai vaidinimai, visi vaikai vaidindavo snieguoles, laputes ar kiškius, o aš būdavau ta, kuriai atitekdavo vedamoji dalis. Gal tokie dalykai išties „užprogramuojami“?
Panašu, kad likimas jums padovanojo išskirtinį šansą...
Žinote, pinigų šioje srityje galima užsidirbti tikrai nemažai. Priklauso nuo to, kiek nori pats. Bet, be darbų, gyvenime yra ir kitų labai svarbių dalykų. Visų pasaulio pinigų vis tiek neuždirbsi.
Kokių žmonių vengiate?
Mane atstumia asmenys, mėgstantys susireikšminti.
Atskleiskite, ar daug dėmesio skiriate grožio procedūroms.
Norint puoselėti savo grožį, reikėtų daugiau sportuoti. Kol kas nieko ypatinga nedarau. Jei norėčiau būti gražesnė, reikėtų labiau pasistengti.
Ar tikite prietarais?
Dabar stengiuosi atsisakyti bet kokių prietarų. Tiesa, mokyklos metais tai buvo labai smagi pramoga. Užlipusi ant šulinio dangčio, kiekvieną kartą apsisukdavau, kad nenutiktų nieko bloga.
Minėjote, kad su malonumu stebite kulinarines TV laidas. Ar mėgstate sukiotis virtuvėje pati?
Na, kasdien negaminu, bet kai būna gera nuotaika, paimprovizuoju. Galbūt vienintelį kartą esu ruošusi pagal Jamie Oliverio receptą labai skanų sviestą su prieskoninėmis žolelėmis ir česnakais. Jis išeina toks skanus, kad galima valgyti vien su duona. Man labai smagu pavartyti kulinarines knygas, pasigrožėti nuotraukomis, bet tuo viskas ir baigiasi.
Gal turite mėgstamą patiekalą?
Bent kartą per savaitę valgau sušį. Man tai – kaip vitaminas (juokiasi). Tam tikra prasme esu nuo jo priklausoma. Prie šio maisto pripratinau ir vyrą. Iš pradžių į japonų restoraną jis eidavo tik dėl manęs, o dabar ir pats tokias išvykas inicijuoja. Nors apibendrinti, kad mums patinka visa japonų virtuvė, negalėčiau.
Ne kartą pasakojote, kad esate aistringa keliautoja. Gal ir Japoniją aplankėte?
Tolimoms kelionėms reikia daug resursų: finansų, laiko ir panašių dalykų. Neslėpkime, tokios išvykos labai brangios. Na, nesiskundžiu gyvenimu, bet kas mėnesį į Japoniją nuskristi tikrai negaliu (juokiasi).
Pasiūlymo dirbti TV laidoje „Nerealieji. Lietuvos šeimų lyga“ sulaukėte dar pernai. Smalsu, ar jau susibendravote su savo porininku A. Rožicku?
Manau, kad visai neblogai mums ten viskas pavyko (šypsosi). Gal pozityvus abipusis nusiteikimas išėjo į naudą? Dar daug filmavimų laukia, bet pirminis kontaktas mane džiugina.
Tikriausiai ne kartą Lietuvoje jautėtės lyg Holivudo žvaigždė.
Anoks čia Holivudas, jei prie namų, parke ar parduotuvėje paparacina...
Pamačiusi slapta darytas nuotraukas spaudoje, pasijutote įžeista?
Greičiau šokiruota... Mano vyras, šeima, laisvalaikis – dalykai, kuriuos mieliau pasilikčiau tik sau. Artimiausi žmonės neprivalo atiduoti viešumo duoklės.
Tuomet ir užvėrėte žurnalistams namų duris?
Neužvėriau durų nė vienam žurnalistui, kuris norėjo maloniai bendrauti.
Viešumo skonį pajutote pradėjusi dirbti tiesioginiame televizijos eteryje?
Taip taip, kai papuoli į televiziją, tai labai greitai įsuka... Anksčiau dirbau radijo stotyje kaip laidų vedėja, tai per visą laiką esu davusi vos vieną ar du interviu. O kiek jų daviau dirbdama televizijoje, nesuskaičiuoju.
Nusivylusi žurnalistais tapote kiek santūresnė?
Gyveni ir mokaisi... Gal anksčiau buvau kiek naivesnė, patiklesnė ir atviresnė, leisdavau sau daugiau nei reikėtų pasakoti? Bet vėliau supratau, kad tam tikrus dalykus turiu pasilikti sau. Viešumas – lazda dviem galais.
Jeigu turėtume galimybę pasirinkti gyvenimo kelią antrą kartą, sutiktumėte su viešumu?
Sutikčiau. Nieko blogo čia nėra. Nesmagiausia, ką galima patirti, aš jau patyriau.
Jūsų neerzina padidėjęs aplinkinių dėmesys?
Žinoma, padidėjusį dėmesį jaučiu, bet eidama pirkti duonos specialiai makiažo nesidarau (šypsosi). Stengiuosi atrodyti tvarkingai. Visų pirma dėl savęs. Mažiau susitvarkęs palieki galimybę apkalboms. Tiesa, niekada negirdėjau iš aplinkinių kažko pikto, pašiepiančio ar nemalonaus. Jeigu žmogus ir prieina prie manęs, tai tik su gražiais dalykais. Daug komplimentų esu girdėjusi, kai vedžiau laidą „Labas rytas“.
Nejau niekada nesvajojote apie žurnalistės profesiją?
Nesvajojau. Aš ir nesididžiuoju, kad man atsitiko taip, o ne kitaip. Tik baigusi studijas pamačiau, kad neprašoviau pro šalį – gerai jaučiuosi dirbdama šį darbą. Žurnalistės profesija suteikia liberalumo, leidžia dirbti daugelyje sričių: reklamos, viešųjų ryšių...
Ar dar jaučiate sentimentų rytinei laidai „Labas rytas“?
Ta laida man kelia pačius geriausius prisiminimus. Juokaudama sakau, kad joje išėjau griežtą žurnalistikos mokyklą.
Kalbate apie nepaprastai ankstyvus rytus?
(Linkteli galva.) Na, dabar nemažai vėlyvų rytų (juokiasi). Labai juos mėgstu. Iš manęs daug kas juokiasi – geras rytas, kai pusryčiauji dvyliktą valandą.
Kurį laiką nedirbote. Ar labai nuobodžiavote namuose?
Žinote, aš esu kaip tas katinas... Per dieną man būtina bent kelias valandas praleisti vienai, priešingu atveju nuo per didelio bendravimo tampu irzli. Todėl buvimas namuose mane džiugina. Netgi per tuos kelis mėnesius, kai nedirbau, atrodo, buvau labai užsiėmusi. Kasdien mano užrašų knygelėje atsirasdavo po kažkokį reikalą, kurį tvarkydavau kiek lėčiau negu įtemptai dirbdama. Gal tik kartą per savaitę tekdavo pabūti nuo ryto iki vakaro namuose.
Galėtumėte save pavadinti taupia?
Ne, todėl būtų labai naudinga pasimokyti taupyti. Kartais labai smagu pasižvalgyti po parduotuves, įsigyti kosmetikos, kūno priežiūros priemonių... Matyt, todėl mano namuose niekada nesibaigia kremas, kūno pienelis ar kvepalai (šypsosi). Mėgstu, kad lentynoje stovėtų bent po kelis buteliukus, tada galiu rinktis – kvepėti saldžiau ar gaiviau. Esu labai nepastovi, gana iracionali ir spontaniška.
Matyt, tai būdinga Žuvų ženklo atstovėms?
Toms, kurios gimė vasario pabaigoje, taip.
Jei jau apie tai prakalbome, kaip pasitiksite artėjantį trisdešimtmetį?
Kadangi neturiu nusistovėjusių tradicijų, kaip švęsti vienokią ar kitokią šventę, paliksiu vietos improvizacijai. Labai norėčiau išvažiuoti į kokią nors įdomią kelionę. Taigi rengiuosi pinigus išleisti ne mišrainėms ar kumpiams, o įspūdžiams, kurie liks visam gyvenimui.
Vadinasi, giminės susibėgimo nebus?
Jokio baliaus neplanuoju. Gal jį keturiasdešimtmečiui atidėsiu, o gal dar vėliau?
Šeimoje buvote vienintelis vaikas?
Ne, turiu devyneriais metais jaunesnę seserį. Išorinis mūsų panašumas labai minimalus, užtat abiejų charakteriai labai sudėtingi.
Jūsų vardas gana retas. Gal domėjotės jo reikšme?
Man vardą sugalvojo tėtis (šypsosi). Mama nė nebandė jo perkalbėti. Lavija – gimusi iš meilės, nuo anglų kalbos žodžio „Love“. Jam tas vardas labai gražiai skambėjo. Juokaudama sakau, jei išverstumėte mano vardą į lietuvių kalbą, būčiau kokia Meilija (juokiasi).
Gal ir pati apie atžalas pagalvojate?
Na, nėra kažkokio užsibrėžto laiko (šypsosi).
Esate griežta aplinkiniams?
Greičiau išranki. Jei man neįdomu su žmogumi, geriau pabūsiu viena, paskaitysiu knygą ar tą laiką praleisiu su kitais, man artimais žmonėmis.
Kaip manote, jūsų komunikabilumas įgimtas ar išugdytas?
Kažkuria prasme įgimtas, bet dirbdama tokį darbą tampi vis laisvesnė. Nuo mažens augau liberalioje ir bohemiškoje aplinkoje. Mama juokdamasi pasakoja, kad roko koncertuose plyšaujant garso kolonėlėms aš sugebėdavau miegoti. Matyt, socialumas man įskiepytas nuo vaikystės.
Vis dar vedate renginius?
Kartais (šypsosi). Prisimenu, kad pirmuosius vedžiau dar vaikų darželyje. Tada jie man atrodė kaip savotiška prievolė. Jei būdavo šventiniai vaidinimai, visi vaikai vaidindavo snieguoles, laputes ar kiškius, o aš būdavau ta, kuriai atitekdavo vedamoji dalis. Gal tokie dalykai išties „užprogramuojami“?
Panašu, kad likimas jums padovanojo išskirtinį šansą...
Žinote, pinigų šioje srityje galima užsidirbti tikrai nemažai. Priklauso nuo to, kiek nori pats. Bet, be darbų, gyvenime yra ir kitų labai svarbių dalykų. Visų pasaulio pinigų vis tiek neuždirbsi.
Kokių žmonių vengiate?
Mane atstumia asmenys, mėgstantys susireikšminti.
Atskleiskite, ar daug dėmesio skiriate grožio procedūroms.
Norint puoselėti savo grožį, reikėtų daugiau sportuoti. Kol kas nieko ypatinga nedarau. Jei norėčiau būti gražesnė, reikėtų labiau pasistengti.
Ar tikite prietarais?
Dabar stengiuosi atsisakyti bet kokių prietarų. Tiesa, mokyklos metais tai buvo labai smagi pramoga. Užlipusi ant šulinio dangčio, kiekvieną kartą apsisukdavau, kad nenutiktų nieko bloga.
Minėjote, kad su malonumu stebite kulinarines TV laidas. Ar mėgstate sukiotis virtuvėje pati?
Na, kasdien negaminu, bet kai būna gera nuotaika, paimprovizuoju. Galbūt vienintelį kartą esu ruošusi pagal Jamie Oliverio receptą labai skanų sviestą su prieskoninėmis žolelėmis ir česnakais. Jis išeina toks skanus, kad galima valgyti vien su duona. Man labai smagu pavartyti kulinarines knygas, pasigrožėti nuotraukomis, bet tuo viskas ir baigiasi.
Gal turite mėgstamą patiekalą?
Bent kartą per savaitę valgau sušį. Man tai – kaip vitaminas (juokiasi). Tam tikra prasme esu nuo jo priklausoma. Prie šio maisto pripratinau ir vyrą. Iš pradžių į japonų restoraną jis eidavo tik dėl manęs, o dabar ir pats tokias išvykas inicijuoja. Nors apibendrinti, kad mums patinka visa japonų virtuvė, negalėčiau.
Ne kartą pasakojote, kad esate aistringa keliautoja. Gal ir Japoniją aplankėte?
Tolimoms kelionėms reikia daug resursų: finansų, laiko ir panašių dalykų. Neslėpkime, tokios išvykos labai brangios. Na, nesiskundžiu gyvenimu, bet kas mėnesį į Japoniją nuskristi tikrai negaliu (juokiasi).
