„Žmones“ pasiekė žinia: garsusis stilistas Mantas Petruškevičius (24) netrukus gali sulaukti nekviestų svečių. Ir ne bet kokių, o su uniformomis. Karo prievolės administravimo tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ketina prašyti, kad policija atvesdintų stilistą ir priverstų susitvarkyti karo prievolės dokumentus.
„Konstitucija numato, kad ginti kraštą yra visų piliečių pareiga, – sako Karo prievolės administravimo tarnybos prie KAM viršininkas Tomas Pilvinis. – Šešiolikos metų sulaukę vyrai tampa karo prievolininkais. Devyniolikos turi registruotis, informuoti apie gyvenamosios vietos keitimus, mokslų pabaigą. Gerbiamas Mantvydas Petruškevičius vos vieną kartą, prieš aštuonerius metus, lankėsi Karo prievolės centre, o vėliau nesiteikė pranešti apie save. Jo nurodytu adresu siuntėme net dvidešimt keturis šaukimus.“
„Aš nesu koks pabėgėlis. Kartais išvažiuoju iš Lietuvos, bet dažniausiai būnu čia, dirbu ir niekur nesislapstau. Be to, labai myliu savo Tėvynę. Esu pasirengęs ją ginti, jei prireiktų“, – tikina Mantas.
O gal tas Mantvydas Petruškevičius – visai ne jis? „Ne ne, viskas gerai, visas mano vardas tikrai Mantvydas“, – nesigina stilistas.
Jam atrodo, kad Lietuvoje žmogų nebūtų sunku rasti. „Prieš aštuonerius metus aš lankiausi pas kariškius, užsiregistravau, bet vėliau negavau nė vieno kvietimo atvykti. Jei laiškai būtų atkeliavę į tėvų namus Kaune, kur esu registruotas, man jie tikrai būtų perdavę, – nuoširdžiai nerimauja Mantas. – Gal žinote, kur reikėtų nuvykti, kokius dokumentus sutvarkyti? Tuojau pat išsiaiškinsiu ir atliksiu pareigą. Tikiuosi, policijos pagalbos Karo prievolės tarnybai neprireiks.“
To tikimės ir mes. Mat kariškiai šį kartą, atrodo, nusiteikę ryžtingai. „Esu įsitikinęs, kad dažnai į žiniasklaidos puslapius patenkantys žmonės privalėtų būti pavyzdys kitiems piliečiams, o ne atvirkščiai, – sako Karo prievolės administravimo tarnybos prie KAM viršininkas T. Pilvinis. – Gaila, kad dabar mums teks imtis kraštutinių priemonių.“
„Konstitucija numato, kad ginti kraštą yra visų piliečių pareiga, – sako Karo prievolės administravimo tarnybos prie KAM viršininkas Tomas Pilvinis. – Šešiolikos metų sulaukę vyrai tampa karo prievolininkais. Devyniolikos turi registruotis, informuoti apie gyvenamosios vietos keitimus, mokslų pabaigą. Gerbiamas Mantvydas Petruškevičius vos vieną kartą, prieš aštuonerius metus, lankėsi Karo prievolės centre, o vėliau nesiteikė pranešti apie save. Jo nurodytu adresu siuntėme net dvidešimt keturis šaukimus.“
„Aš nesu koks pabėgėlis. Kartais išvažiuoju iš Lietuvos, bet dažniausiai būnu čia, dirbu ir niekur nesislapstau. Be to, labai myliu savo Tėvynę. Esu pasirengęs ją ginti, jei prireiktų“, – tikina Mantas.
O gal tas Mantvydas Petruškevičius – visai ne jis? „Ne ne, viskas gerai, visas mano vardas tikrai Mantvydas“, – nesigina stilistas.
Jam atrodo, kad Lietuvoje žmogų nebūtų sunku rasti. „Prieš aštuonerius metus aš lankiausi pas kariškius, užsiregistravau, bet vėliau negavau nė vieno kvietimo atvykti. Jei laiškai būtų atkeliavę į tėvų namus Kaune, kur esu registruotas, man jie tikrai būtų perdavę, – nuoširdžiai nerimauja Mantas. – Gal žinote, kur reikėtų nuvykti, kokius dokumentus sutvarkyti? Tuojau pat išsiaiškinsiu ir atliksiu pareigą. Tikiuosi, policijos pagalbos Karo prievolės tarnybai neprireiks.“
To tikimės ir mes. Mat kariškiai šį kartą, atrodo, nusiteikę ryžtingai. „Esu įsitikinęs, kad dažnai į žiniasklaidos puslapius patenkantys žmonės privalėtų būti pavyzdys kitiems piliečiams, o ne atvirkščiai, – sako Karo prievolės administravimo tarnybos prie KAM viršininkas T. Pilvinis. – Gaila, kad dabar mums teks imtis kraštutinių priemonių.“
