Vieną keisčiausių ir juokingiausių nusikaltimų nepriklausomos Lietuvos istorijoje šį sekmadienį prisimins laida „Mūsų laisvės metai“.
Įlipę per balkoną savo pagamintomis kopėčiomis, vagišiai per keletą minučių sugebėjo nubėgti iki kitos salės, išdaužti vitriną, pasiimti eksponatą, nušliuožti virve žemyn ir išnykti iš policijos akiračio. Maža to, palikti spąstus į įvykio vietą skubantiems pareigūnams – nupjautus medžius, vielas ir geležinius strypus, ant kurių „pasimovė“ į įvykio vietą skubantis policijos ekipažas. Dar ir šiandien šią kruopščiai suplanuotą vagystę ir policija, ir muziejaus darbuotojai prisimena lyg kadrus iš kino filmo.
Kruopščiai įvykdyta „Saulės akmens“ vagystė sukėlė ant kojų visą šalies teisėsaugą. Sudaryta speciali operatyvinė darbo grupė, į Palangą sugužėjo geriausi Lietuvos kriminalistai, kurie neabejojo, jog tai – užsakyta vagystė, o ją įvykdė nusikalstama grupuotė.
Antanas Tranyzas, buvęs Palangos gintaro muziejaus muziejininkas, prisimena: „Svarstėme – eksponatas galėjo patekti į kokią privačią kolekciją, galėjo į užsienį jį išvežti, o blogiausia, kas galėjo nutikti, tai jeigu jį supjaustė į gabalus. Tada, aišku, jis netektų jokios vertės.“
„Saulės akmens“ pagrobimą pareigūnai vadino amžiaus nusikaltimu, tris mėnesius nerado jokio kabliuko. Ir, gali būti, jog jo būtų ieškoma dar ir šiandien, jei nusikaltimą įvykdęs, kaip vėliau paaiškėjo, psichikos sutrikimų turintis Linas Mileška nebūtų susigundęs gardžiu kąsneliu – 20-čia tūkstančių litų. Tokią premiją asmeniui, suteikusiam informacijos apie „Saulės akmenį“, pažadėjo LNK televizija. Tuometinis šios televizijos žinių tarnybos vadovas Edmundas Jakilaitis šiandien pasakoja:
„Tai buvo žurnalistinis eksperimentas, siekiant padėti valstybei susigrąžinti savo turtą. „Saulės akmuo“ yra vienas iš Lietuvos, kaip gintaro šalies, simbolių, didžiausias gintaro luitas ir taip toliau. Norėjosi prie to prisidėti, ir mes nesiūlėme premijos už akmenį, mes siūlėme premiją už informaciją, kur yra akmuo, nes policija buvo visiškoje aklavietėje, jie neturėjo jokio siūlo... Ta operacija buvo taip surengta, kad nebuvo įmanoma nieko išsiaiškinti.“
Negalėdami realizuoti unikalaus gintaro gabalo, vagišiai nutarė pasiimti bent jau premiją. Kaip pasakoja muziejininkas A.Tranyzas, keistai atrodantis vyriškis ilgu paltu vis užeidavo į muziejų ir ypatingai domėdavosi eksponatais. „Kai jau trečią kartą jis pasirodė, tada jau konkrečiau, ėjom į tą salę, kur buvo eksponuojamas tas gintaro gabalas, jeigu, sako, bus išpirka, tai gintaro gabalas gali atsirasti pas jus. Na tai po to ir prasidėjo, susisiekėm su Jakilaičiu...“
E.Jakilaitis: „Greitai nulėkiau į tuometinės savo darbovietės finansų skyrių, sakau, tokia situacija, reikia 20 tūkstančių litų. Ir iš karto išlėkėm į Palangą... Buvo toks įtarimas, kad tai gali būti provokacija. Nutariau paskambinti policijos generaliniam komisarui – sakau, mums praverstų, jeigu duotumėt kokį pareigūną civiliais drabužiais, kad jis visos operacijos metu būtų šalia. Mums tokį pareigūną davė, jis įsėdo Klaipėdoje, dviejų metrų ūgio, odine striuke, matosi, ginkluotas, aš jį pristačiau ir muziejininkui, ir tam žmogui, kad tai yra mūsų vairuotojas...“
„Atvažiavo Jakilaitis su pinigais, tai buvo prieš penkias, nežinau, kokiu greičiu jis skubėjo į Palangą, bet viskas buvo laiku", - A. Tranyzas
Tuo metu, kai žurnalistas su muziejininku žengė pro Tiškevičių rūmų duris, operacijai jau buvo pasiruošusi ir Palangos policija – A.Tranyzo kabinete buvo prikaišiota „blakių“, už sienos ir parke budėjo pareigūnai. Lygiai penktą valandą vakaro, jau visiškai sutemusiame parke sušmėžavo žmogaus ilgu paltu, nešino lagaminu, siluetas.
Kas vyko toliau ir kaip Edmundas Jakilaitis Lietuvai atgavo beveik milijono vertės gintaro luitą – jau šį sekmadienį laidoje „Mūsų laisvės metai. 2002-ieji“ 21.15 val. per LRT televiziją. Vedėjai Edita Mildažytė ir Audrius Siaurusevičius.
