„Muzikos akademijos" filmavime šou dalyvės Martos Lukošiūtės žodžių sugluminta Rūta Ščiogolevaitė prašė pertraukos, o po to siūlė šiai operos solistei išgerti valerijono.
Kačių pjautynės, po kurių - dvi perkastos gerklės. Taip vienas „Muzikos akademijos" žiūrovas po šou filmavimo apibūdino įsiplieskusį konfliktą tarp komisijos narės Rūtos Ščiogolevaitės ir operos soprano Martos. Žiūrovai netikėtai įsiplieskusį karštą moterų ginčą pamatys šį šeštadienį, per LNK.
Pyktis komisijos narė R. Ščiogolevaitė ir Marta pradėjo po Martos pasirodymo. Šokiams skirtame šou Marta atliko ritmingą dainą „Alio". R. Ščiogolevaigtė sukritikavo pasirodymą ir pasiūlė Martai nemanyti, kad estradoje viskas daug lengviau pasiekiama nei operoje, nes ir šou scenoje reikia daug dirbti. Martos veido išraiška persimainė ir ji pertraukė komisijos narę: „Aš taip nesakiau, čia ne mano nuomonė". Ir prasidėjo...
Net ir po filmavimo aistros neatslūgo, Rūtai toliau laikėsi savo, o Marta - savo: „Kodėl dainininkai yra skirstomi į kažkokius pasaulius? Operos... estrados pasaulis... juk tai nesvarbu. Visur reikia daug darbo, arba turi ausis, arba ne. Arba turi balsą, arba ne", - kalbėjo R. Ščiogolevaitė.
Cituojame Martos ir Rūtos ginčą.
- - Rūta: Būtų gerai, kad Marta pamatytų, jog ne viskas, kas yra estrada, yra lengvai prieinama. Taip nėra.
- - Marta: aš nesakiau, kad estradoje viskas lengvai prieinama. Aš taip nemanau.
- - Rūta: Palauk, aš niekaip nesuprantu, kodėl tu dabar... lyg tai aš tau specialiai kažką pasakiau, lyg tai tu čia kažką demonstruoji.
- - Marta: net bulves norint užauginti, ir tai reikia darbo įdėti. O apie dainavimą - ar čia estrada, ar baletas, ar opera, visur reikia darbo, visur reikia laiko!
- - Rūta: ką tu norėjai pasakyti tuo, kad dabar mane aprėkei?
- - Marta: aš nerėkiau.
- - Rūta: tu buvai gerokai pakeltu tonu. (pauzė). Aš norėčiau padaryti pertrauką, nes Marta mane pastato į tokią situaciją, kad aš nežinau, ką pasakyt.
- - Marta: aš labai atsiprašau, jei pastatau kur nors, bet aš norėjau pasakyti, kad tikrai nemanau, jog yra lengva estradoje. Aš pati į šitą įbridau, galvodama, kad tai yra vanduo, bet dugnas čia buvo ganėtinai dumblėtas. Ir jau man nereikia sakyti, kad estrada yra lengvai prieinama.
- - Rūta: Marta, man tuo labiau nereikia sakyt. <...> man labai negera, kad dabar tau turiu aiškintis. Tu mane verti jaustis taip, lyg aš tau išvis jokių pastabų negaliu pasakyti, nes tu ir taip viską žinai.
- - Marta: O Rūta pastabų man ir nepasakė... tu, Rūta, sakyk man pastabas, o ne tai, ką, tavo nuomone, aš galvoju. Tu sakyk: Marta, tu padainavai neritmiškai, tu padainavai nešvariai, tu padarei tą, tą netaip!
- - Rūta: aš tau duosiu valerijono, gerai? Aš manau, kad Martai reikalingas valerijonas...
- - Mindaugas Stasiulis: kvieskit apsaugą...
Valerijono Martai niekas nedavė, o kiek balų už pasirodymą skyrė Rūta Ščiogolevaitė, pamatysite šeštadienį, per „Muzikos akademiją".
