„Kad šeimos židinys ir meilė neišblėstų, reikia labai nedaug – tik mylėti savo žmogų. O mylėti nesunku, kai šalia žmogus, kurį galiu pavadinti saugiu ramybės uostu“, – atvirauja aktorė Nijolė Narmontaitė.
Sužadėtuvių žiedas jau ant piršto. O kada žadate prisiekti amžiną meilę prie altoriaus?
Tikruosius vestuvinius žiedus jau užsisakėme pas juvelyrą. Vaizduotė juos nupiešė labai kuklius, žiedai bus baltojo aukso. Patys nekantriai laukiame rezultato.
O kada vestuvės?! Kai Paulius man taip netikėtai pasipiršo, šį klausimą išgirstame kone kasdien. Bet tikrai dar nesame numatę vestuvių datos. Juolab nesame „užsiciklinę“, jog ceremonija turi įvykti būtinai tą ir tą dieną.
Esate surengusi ne vieną puotą, ne vieną iškilmingą renginį. Būsite ir savo vestuvių planuotoja?
Jokio išankstinio planavimo – šventė bus tik mudviejų su Pauliumi. Tyli, rami, tik sau. Mūsų norai šiuo klausimu absoliučiai sutampa. Tad nereikia sukti galvos sudarant svečių sąrašą, pokylio programą ar ieškant patalpų. Ir draugams pasakėme, jog galės per krizę sutaupyti, nes nereikės siūdintis proginių drabužių, ieškoti dovanos (juokiasi).
Turbūt po paskutinio plaukiojimo, per kurį patekote į smarkią audrą, nė už ką nesutiksite medaus mėnesį praleisti jachtoje?
Pamenu, buvau sakiusi, jog atvira jūra – ne man. Tada išgyvenome tikrą košmarą, nes patekome į štormą. Tačiau su Pauliumi galėčiau leistis kad ir į pasaulio kraštą, nes jis nepasiduoda net sunkiausiais gyvenimo momentais. Tad visai įsivaizduoju mudviejų šventę plaukiojant jachta. Deja, šiais metais Pauliaus laivas taip ir liko nenuleistas į vandenį, nes jo kelionė su „Ambersail“ aplink pasaulį pakoregavo įprastinius planus.
Neliko atviros jūros baimės?
Jau turėjau progą paplaukioti ta pačia legendine jachta „Ambersail“. Kuris atsisakytų tokio pasiūlymo?! Nuostabus jausmas! Dalyvavome ir puikioje šventėje Klaipėdoje „The tall ship‘s races Baltic 2009“... Taigi nuo jūros nesu labai nutolusi, vadinasi, ji manęs nebaugina.
Ką jums reiškia tokios netikėtos piršlybos? Ar šis faktas ką nors keičia jūsų gyvenime?
Jau ilgai su Pauliumi esame kartu. Tikrai turėjome galimybę pasitikrinti santykių tvirtumą. Iki pasipiršimo atrodė, kad ir taip viskas yra gerai, kad net nėra tikslo kažką keisti. Bet meluočiau, jei sakyčiau, kad toks Pauliaus žingsnis, toks jo sprendimas man nesuvirpino širdies.
Viename interviu prasitarėte, jog mažiau būtumėte nustebusi, jei Paulius būtų užmovęs sužadėtuvių žiedą viešint Australijoje...
Taip. Tada Australijoje baigėsi pirmasis Pauliaus plaukimo etapas jachta „Ambersail“. Specialiai suplanavau kelionę, kad abu ten sutiktume Naujuosius metus. Buvau užburta Australijos grožio, tikrai būčiau mažiau nustebusi, jei Paulius man būtų pasipiršęs tokioje įspūdingoje ir netikėtumų kupinoje šalyje, o ne Prezidentūros kiemelyje.
Sakoma, Sidnėjaus fejerverkai patys įspūdingiausi. Ar tikrai?
Naujųjų sutikimas Australijoje buvo fantastiškas: saulė žeme ridinėjasi, papuoštos ne tik dekoratyvinės eglės, bet ir gatvėse augančios palmės. Šiek tiek buvo neįprasta, kad nėra sniego, įvairiausiomis spalvomis žydi gėlės, žaliuoja medžiai. O gyvūnų įvairovė!
Šventinė vakarienė prasidėjo labai iškilmingai, šventėme kartu su Australijos lietuviais. Įdomiausia tai, kad vos nepražiopsojome pačios įspūdingiausios dalies. Būtumėte matę, kaip mes lėkėme, kad spėtume pamatyti įstabiuosius Sidnėjaus fejerverkus! Gavome dozę adrenalino. Gatvėse buvo tokios spūstys, jog dalį kelio bėgome it vaikai, ištroškę pamatyti stebuklo. Buvo proga prisiminti vaikystę! Laimė, spėjome.
Įsivaizduokite: „Ambersail“ jachta, aplinkui žaižaruoja fejerverkai (išties jie ne be reikalo vadinami gražiausiais pasaulyje), keliame specialaus „Tūkstantmečio odisėjos“ šampano taures, iš visų prisišvartavusių laivų sklinda sveikinimai, muzika...
Kas, anot jūsų, svarbiausia, kad neišblėstų šeimos židinys? Sakoma, jog spaudas pase prigesina romantiką...
Niekas nieko neprigesins, neužgesins, jei to neleisi. Patys prisigalvojame visokių taisyklių, stereotipų. Kad ir tokių, jog meilės krizė poras užklumpa po trejų, paskui po septynerių metų ir pan. Aš net neįsileidžiu tokių minčių. Su Pauliumi esame drauge jau beveik aštuonerius metus, išgyvenome tokį įdomų laikotarpį, jog nė nepastebėjome, kaip prabėgo tie kriziniai tarpsniai, o krizė taip ir neatėjo (šypsosi).
O kad šeimos židinys neblėstų, reikia labai nedaug – paprasčiausiai mylėti savo žmogų. Į šį jausmą telpa viskas: pagarba, atsidavimas, supratimas, o svarbiausia – gebėjimas išgirsti kitą. Kuo gyvena, kuo kvėpuoja tavo žmogus.
Ar galite sakyti, jog Paulių pažįstate kaip penkis savo pirštus? Ar tam neužtektų ir viso gyvenimo?..
Tam turėjau užtektinai laiko. Ir pažinau Paulių kaip žmogų, kaip patikimą, santūrų ir ramų bendrakeleivį. Jį vadinu ramybės uostu. Juokaudama sakau, kad su juo galėčiau eiti į žvalgybą.
Maniau, kad Paulių tikrai gerai pažįstu. Deja, nestandartinių piršlybų faktas tik patvirtino, jog ne taip jau ir gerai – jis mane išties labai nustebino. Įdomu atrasti, kad žmogus, kurį, rodos, pažįsti tūkstantį metų, turi kažką nauja, netikėta.
Turbūt gyvenate ne vien mintimis apie tuoktuves. Ką veikiate?
Mano mėgstamame teatre dabar štilis – visi atostogauja. Tad ir man dabar poilsis. Tačiau ir be teatro nestinga veiklos: vedu renginius, koncertuoju, be to, pradėjau filmuotis naujame seriale. Negalėčiau sėdėti nieko neveikdama. Norisi išnaudoti kiekvieną akimirką ir kuo daugiau paimti iš gyvenimo, kuo prasmingiau praleisti kiekvieną dieną. Likimas man suteikė tokią galimybę. Kartais, manau, laimė nukrinta tiesiog iš dangaus.
Su metais jūs tik gražėjate. Ir to priežastis, ko gero, – ne vien meilė... Išduokite paslaptį.
Jau seniai ją esu išdavusi. Paslaptis ta, kad nėra jokios paslapties. Tiesiog neturiu žalingų įpročių, mėgstu saikingai pasportuoti, bet nesilaikau jokių dietų. Užtat stengiuosi derinti produktus. Pamenu, kai pernai per atostogas keliaujant jachta valgiau bulvių ir kitų man netinkančių produktų, svoris iškart padidėjo. Po atostogų grįžus prie įprastos mitybos, tie keli nereikalingi kilogramai nukrito savaime, be jokių pastangų.
Neslėpsiu – meilė irgi išaugina sparnus.
Turite moteriškų silpnybių?
Ir man nesvetimos visos žmogiškosios silpnybės. Užeina ir silpnumo akimirkų, kai turiu emociškai „išsikrauti“, išsiverkti, kad nebesinešiočiau nuoskaudos. Bet emocijas išlieju būdama viena, neverkiu ant mylimo žmogaus peties. Apskritai realiame gyvenime retai ašaroju. Daug dažniau tai darau scenoje, nes beveik visi mano personažai yra dramatiški.
Ką pavadintumėte didžiausia gyvenimo aistra?
Ko gero, aistringiausias mano pomėgis – darbas. Nors jis kartais ir išsekina, suteikia didelį pasitenkinimą, padeda „išsilieti“. O tai tam tikra prasme atpalaiduoja. Na, o geriausiai atsipalaiduoju grybaudama, žvejodama, važinėdama dviračiu – mėgstu aktyvų poilsį.
Geriausios atostogos jums?..
Svarbiausia, kad šalia būtų artimas žmogus. Tada geros atostogos bus bet kur, net niekur nevažiuojant. Geros atostogos gali būti ir tiesiog vaikščiojant po mišką ar įmerkus meškerę.
Žinoma, man patinka keliauti į dar nebūtus kraštus, nepažįstamą šalį, susipažinti su kita kultūra, tradicijomis. Klaidžioti gatvėmis, stebėti gyvenimą: kaip atrodo miestas, tarkim, penktą ryto, brėkštant, ir kaip jis pasikeičia vakare ar naktį.
Jei galėtumėte laiką atsukti atgal, ką keistumėte?
Nieko nekeisčiau. Nes tada galbūt niekada nebūčiau tokia laiminga.
Sužadėtuvių žiedas jau ant piršto. O kada žadate prisiekti amžiną meilę prie altoriaus?
Tikruosius vestuvinius žiedus jau užsisakėme pas juvelyrą. Vaizduotė juos nupiešė labai kuklius, žiedai bus baltojo aukso. Patys nekantriai laukiame rezultato.
O kada vestuvės?! Kai Paulius man taip netikėtai pasipiršo, šį klausimą išgirstame kone kasdien. Bet tikrai dar nesame numatę vestuvių datos. Juolab nesame „užsiciklinę“, jog ceremonija turi įvykti būtinai tą ir tą dieną.
Esate surengusi ne vieną puotą, ne vieną iškilmingą renginį. Būsite ir savo vestuvių planuotoja?
Jokio išankstinio planavimo – šventė bus tik mudviejų su Pauliumi. Tyli, rami, tik sau. Mūsų norai šiuo klausimu absoliučiai sutampa. Tad nereikia sukti galvos sudarant svečių sąrašą, pokylio programą ar ieškant patalpų. Ir draugams pasakėme, jog galės per krizę sutaupyti, nes nereikės siūdintis proginių drabužių, ieškoti dovanos (juokiasi).
Turbūt po paskutinio plaukiojimo, per kurį patekote į smarkią audrą, nė už ką nesutiksite medaus mėnesį praleisti jachtoje?
Pamenu, buvau sakiusi, jog atvira jūra – ne man. Tada išgyvenome tikrą košmarą, nes patekome į štormą. Tačiau su Pauliumi galėčiau leistis kad ir į pasaulio kraštą, nes jis nepasiduoda net sunkiausiais gyvenimo momentais. Tad visai įsivaizduoju mudviejų šventę plaukiojant jachta. Deja, šiais metais Pauliaus laivas taip ir liko nenuleistas į vandenį, nes jo kelionė su „Ambersail“ aplink pasaulį pakoregavo įprastinius planus.
Neliko atviros jūros baimės?
Jau turėjau progą paplaukioti ta pačia legendine jachta „Ambersail“. Kuris atsisakytų tokio pasiūlymo?! Nuostabus jausmas! Dalyvavome ir puikioje šventėje Klaipėdoje „The tall ship‘s races Baltic 2009“... Taigi nuo jūros nesu labai nutolusi, vadinasi, ji manęs nebaugina.
Ką jums reiškia tokios netikėtos piršlybos? Ar šis faktas ką nors keičia jūsų gyvenime?
Jau ilgai su Pauliumi esame kartu. Tikrai turėjome galimybę pasitikrinti santykių tvirtumą. Iki pasipiršimo atrodė, kad ir taip viskas yra gerai, kad net nėra tikslo kažką keisti. Bet meluočiau, jei sakyčiau, kad toks Pauliaus žingsnis, toks jo sprendimas man nesuvirpino širdies.
Viename interviu prasitarėte, jog mažiau būtumėte nustebusi, jei Paulius būtų užmovęs sužadėtuvių žiedą viešint Australijoje...
Taip. Tada Australijoje baigėsi pirmasis Pauliaus plaukimo etapas jachta „Ambersail“. Specialiai suplanavau kelionę, kad abu ten sutiktume Naujuosius metus. Buvau užburta Australijos grožio, tikrai būčiau mažiau nustebusi, jei Paulius man būtų pasipiršęs tokioje įspūdingoje ir netikėtumų kupinoje šalyje, o ne Prezidentūros kiemelyje.
Sakoma, Sidnėjaus fejerverkai patys įspūdingiausi. Ar tikrai?
Naujųjų sutikimas Australijoje buvo fantastiškas: saulė žeme ridinėjasi, papuoštos ne tik dekoratyvinės eglės, bet ir gatvėse augančios palmės. Šiek tiek buvo neįprasta, kad nėra sniego, įvairiausiomis spalvomis žydi gėlės, žaliuoja medžiai. O gyvūnų įvairovė!
Šventinė vakarienė prasidėjo labai iškilmingai, šventėme kartu su Australijos lietuviais. Įdomiausia tai, kad vos nepražiopsojome pačios įspūdingiausios dalies. Būtumėte matę, kaip mes lėkėme, kad spėtume pamatyti įstabiuosius Sidnėjaus fejerverkus! Gavome dozę adrenalino. Gatvėse buvo tokios spūstys, jog dalį kelio bėgome it vaikai, ištroškę pamatyti stebuklo. Buvo proga prisiminti vaikystę! Laimė, spėjome.
Įsivaizduokite: „Ambersail“ jachta, aplinkui žaižaruoja fejerverkai (išties jie ne be reikalo vadinami gražiausiais pasaulyje), keliame specialaus „Tūkstantmečio odisėjos“ šampano taures, iš visų prisišvartavusių laivų sklinda sveikinimai, muzika...
Kas, anot jūsų, svarbiausia, kad neišblėstų šeimos židinys? Sakoma, jog spaudas pase prigesina romantiką...
Niekas nieko neprigesins, neužgesins, jei to neleisi. Patys prisigalvojame visokių taisyklių, stereotipų. Kad ir tokių, jog meilės krizė poras užklumpa po trejų, paskui po septynerių metų ir pan. Aš net neįsileidžiu tokių minčių. Su Pauliumi esame drauge jau beveik aštuonerius metus, išgyvenome tokį įdomų laikotarpį, jog nė nepastebėjome, kaip prabėgo tie kriziniai tarpsniai, o krizė taip ir neatėjo (šypsosi).
O kad šeimos židinys neblėstų, reikia labai nedaug – paprasčiausiai mylėti savo žmogų. Į šį jausmą telpa viskas: pagarba, atsidavimas, supratimas, o svarbiausia – gebėjimas išgirsti kitą. Kuo gyvena, kuo kvėpuoja tavo žmogus.
Ar galite sakyti, jog Paulių pažįstate kaip penkis savo pirštus? Ar tam neužtektų ir viso gyvenimo?..
Tam turėjau užtektinai laiko. Ir pažinau Paulių kaip žmogų, kaip patikimą, santūrų ir ramų bendrakeleivį. Jį vadinu ramybės uostu. Juokaudama sakau, kad su juo galėčiau eiti į žvalgybą.
Maniau, kad Paulių tikrai gerai pažįstu. Deja, nestandartinių piršlybų faktas tik patvirtino, jog ne taip jau ir gerai – jis mane išties labai nustebino. Įdomu atrasti, kad žmogus, kurį, rodos, pažįsti tūkstantį metų, turi kažką nauja, netikėta.
Turbūt gyvenate ne vien mintimis apie tuoktuves. Ką veikiate?
Mano mėgstamame teatre dabar štilis – visi atostogauja. Tad ir man dabar poilsis. Tačiau ir be teatro nestinga veiklos: vedu renginius, koncertuoju, be to, pradėjau filmuotis naujame seriale. Negalėčiau sėdėti nieko neveikdama. Norisi išnaudoti kiekvieną akimirką ir kuo daugiau paimti iš gyvenimo, kuo prasmingiau praleisti kiekvieną dieną. Likimas man suteikė tokią galimybę. Kartais, manau, laimė nukrinta tiesiog iš dangaus.
Su metais jūs tik gražėjate. Ir to priežastis, ko gero, – ne vien meilė... Išduokite paslaptį.
Jau seniai ją esu išdavusi. Paslaptis ta, kad nėra jokios paslapties. Tiesiog neturiu žalingų įpročių, mėgstu saikingai pasportuoti, bet nesilaikau jokių dietų. Užtat stengiuosi derinti produktus. Pamenu, kai pernai per atostogas keliaujant jachta valgiau bulvių ir kitų man netinkančių produktų, svoris iškart padidėjo. Po atostogų grįžus prie įprastos mitybos, tie keli nereikalingi kilogramai nukrito savaime, be jokių pastangų.
Neslėpsiu – meilė irgi išaugina sparnus.
Turite moteriškų silpnybių?
Ir man nesvetimos visos žmogiškosios silpnybės. Užeina ir silpnumo akimirkų, kai turiu emociškai „išsikrauti“, išsiverkti, kad nebesinešiočiau nuoskaudos. Bet emocijas išlieju būdama viena, neverkiu ant mylimo žmogaus peties. Apskritai realiame gyvenime retai ašaroju. Daug dažniau tai darau scenoje, nes beveik visi mano personažai yra dramatiški.
Ką pavadintumėte didžiausia gyvenimo aistra?
Ko gero, aistringiausias mano pomėgis – darbas. Nors jis kartais ir išsekina, suteikia didelį pasitenkinimą, padeda „išsilieti“. O tai tam tikra prasme atpalaiduoja. Na, o geriausiai atsipalaiduoju grybaudama, žvejodama, važinėdama dviračiu – mėgstu aktyvų poilsį.
Geriausios atostogos jums?..
Svarbiausia, kad šalia būtų artimas žmogus. Tada geros atostogos bus bet kur, net niekur nevažiuojant. Geros atostogos gali būti ir tiesiog vaikščiojant po mišką ar įmerkus meškerę.
Žinoma, man patinka keliauti į dar nebūtus kraštus, nepažįstamą šalį, susipažinti su kita kultūra, tradicijomis. Klaidžioti gatvėmis, stebėti gyvenimą: kaip atrodo miestas, tarkim, penktą ryto, brėkštant, ir kaip jis pasikeičia vakare ar naktį.
Jei galėtumėte laiką atsukti atgal, ką keistumėte?
Nieko nekeisčiau. Nes tada galbūt niekada nebūčiau tokia laiminga.
