Anabelė išleido 18 kulinarinių knygų. Jos knygos išverstos į daugybę kalbų, o jų parduota beveik du milijonai Europoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Ji turi Linkolno universiteto sodininkystės diplomą ir beveik visus šeimai reikalingus produktus užsiaugina didžiuliame ekologiniame darže savo namuose Ouklende ir šalia trobelės ant Vanakos (Wanaka) ežero kranto, kur ir filmuojama laida „Natūralioji kulinarija su Anabele Langbein“. Ji teigia, kad yra labai svarbu suvokti, kaip auga augalas.
Anot Anabelės, sukviesti draugus ir šeimos narius drauge pavalgyti paprasto ir stilingai pateikto maisto yra labai lengva. Jos laida skirta parodyti žmonėms, kad gaminti draugams ir šeimai gali būti smagu. Kiekviename epizode Anabelė kateriu, sraigtasparniu ar savo patikimuoju geltonu furgonu vyksta į susitikimus su vietos augintojais, rinkti kokybiškų ingredientų, kuriuos vėliau derina su jos pačios užaugintomis sezoninėmis daržovėmis, ir ruošia paprastą, bet labai gardų maistą, kuriuo dalinasi su draugais ir artimaisiais.
 |
| TV1 nuotr./Annabel Langbein |
Pasitelkdama savo nevaržomą požiūrį ir paprastus receptus, ji parodo, kaip lengva šiandieniniame veržliame pasaulyje ruošti gerą maistą ir juo mėgautis. Savo įkvepiančiose laidose Anabelė kviečia rasti laiko tarp vienas kitą vejančių darbų ir pasimėgauti paprastais gyvenimo malonumais.
„Kasdienio gyvenimo skuboje būtent maisto ruošimas gražina mus į šiandieną. Gyventi reikia dabar. Kaip ir daugelis Naujosios Zelandijos gyventojų, esu giliai įleidusi šaknis į žemę, mano gyvenimas sukasi daug malonumų teikiančiu ratu: mes auginam, nuimam derlių, ruošiam maistą ir juo dalijamės su kitais prie bendro stalo. Mano tėvas Fredas dirbo biure miesto centre, tačiau kiekvieną vakarą grįžęs namo rūpindavosi savo daržu ir bitėmis. Nuplautas ir nuvalytas daržovių derlius atsidurdavo prie užpakalinių durų, kad iš jo būtų paruošta gardi vakarienė“, – prisiminimais dalinosi Anabelė Langbein.
Anabelės motina Ana buvo virėja iš prigimties, be to, ji baigė buities mokslus universitete. Jos ištobulinti maisto ruošimo įgūdžiai ir puikūs santykiai su mėsininku Sirilu bei milžiniškos tėvo pastangos darže leido šeimai mėgautis maistingu ir įvairiu maistu.
„1970-aisiais buvau paauglė, tikra feministė ir hipė, protestavau prieš šeimyninį gyvenimą, vartotojiškumą ir miesto gyvenimą apskritai. Palikau mokyklą ir namus sulaukusi vos šešiolikos. Mama nusivežė mane į Europą, neabejotinai tikėdamasi įtikinti, kad verta gyventi realiame pasaulyje, tačiau grįžusi aš labai greitai su keliais draugais iškeliavau prie Vanganui upės, kur ketinom gyventi alternatyvų gyvenimą: auginti daržoves, maistą gamintis ant laužo ir gyventi iš to, ką duoda žemė“, – pasakojo Anabelė.
 |
| TV1 nuotr./Annabel Langbein |
„Keletą metų pati žvejodavau ir medžiodavau sau maistą, žvejojau ungurius, spendžiau spąstus ir šokinėjau iš sraigtasparnių gelbėti elnių – taip bandžiau užsidirbti pragyvenimui. Tai, ką pagaudavau, išsivirdavau, nuolat eksperimentuodama ir mokydamasi, atsispirdama, kiek įmanoma, nuo to, ką mačiau motinos virtuvėje. Kai kas pasiteisindavo, kartais ištikdavo nesėkmė. Niekada nesimokiau jokioje kulinarijos mokykloje (išskyrus kelis kursus Kulinariniame Amerikos institute Niujorko valstijos šiaurėje). Pasirinkau sodininkystės studijas Naujosios Zelandijos Linkolno universitete. Kai ruoši maistą – nepaprastai praverčia žinios apie tai, kaip auga augalai“, – ispūdžiais lainosi garsioji virėja.
Anabelė prisipažįsta, kad jos šeima neįsivaizduoja gyvenimo be namie užauginto ir paruošto maisto. Jis jungia, tegu ir per pačias menkiausias smulkmenas, su gamtos ritmu. „Kai po sunkios darbo dienos klajoju po sodą ir ieškau, ką patiekti šeimai vakarienės, patiriu didžiulį pasitenkinimą. Kaip ir atlikdama kasdienį ritualą, kai dengiu stalą, uždegu žvakes, ir mes visi susėdam pasidžiaugti paprastu, šviežiai paruoštu maistu“, – atvirauja Anabelė .
Visi Anabelės receptai yra nuodugniai, profesionaliai patikrinti jos pačios virtuvėje. Savo įgūdžiais ir patirtimi, ši žymi Zelandijos virėja kiekvienoje ladoje stengsis, jog maisto ruoša žiūrovams teiktų kuo daugiau pasitenkinimo ir džiaugsmo. „Maisto kalba yra universali – visi juo galim dalytis ir mėgautis. Nesvarbu, koks sezonas, biudžetas ar draugija, geras maistas tinka visiems“, – patikino Anabelė Langbein.
