Vardas, pavardė: Povilas Meškėla.
Gimimo data, vieta: 1964 06 29, Vilnius. 44 m.
Šeima, kurioje gimė: tėtis Albertas dirbo šaltkalviu, mama Janina - buhaltere; turi seserį Danutę (40).
Šeiminė padėtis: vedęs; žmona - Miglė (40); turi tris sūnus: Roką (22), Mantą (25) ir Matą (16).
Pasiekimai: 1986 m. pradėjo dainininko karjerą grupėje „Katedra", o 1990 m. su bendraminčiais įkūrė grupę „Rojaus tūzai", įrašė keletą albumų; dainavo pagrindines partijas roko operose „Meilė ir mirtis Veronoje", „Peras Giuntas" ir „Velnio nuotaka"; dalyvavo muzikiniuose projektuose „Iššūkis žvaigždėms. Lietuvos dainų dešimtukas" (LTV) ir „Žvaigždžių duetai" (LNK).
Pernai į „Euroviziją" Serbijoje savo mokinį Jeronimą Milių lydėjęs Povilas Meškėla tikina, kad per metus jo gyvenime jokių svarbių permainų neįvyko. Jis nesiskundžia ir krize, nes tiki, jog tikriems artistams ji nebus tokia baisi kaip dirbtinėms žvaigždėms.
Veiklos netrūksta
Nuo 1986-ųjų į sceną lipantis Povilas Meškėla vadinamas vienu iš geriausių šalies dainininkų. Nepaisant to, jis pernelyg nesiafišuoja ir per kitų galvas nelipa. Vyras įsitikinęs, kad kada nors žiopčiojančių pagal fonogramą laikai baigsis ir žmonės mieliau klausysis tikrų talentų, o ne dirbtinų seksualių žvaigždučių. „Jos prieis liepto galą. Tai tik laiko klausimas. Nuo tėvo, mamos ir nuo Dievo duota jaunystė netrunka amžinybę. Internete pasiskaitau - persidulkino su 15 bičų, ir čia jau neva aukštas lygis. Kita vertus, tegul geriau dainuoja, nei ką nors bloga daro", - lėtai dėsto Povilas.
O kad talentų pagausėtų, vyras pats imasi darbo. Ir berniukus, ir mergaites dainavimo paslapčių mokantis atlikėjas tikisi, kad kada nors jam pavyks atidaryti dainavimo mokyklą. Jau šią vasarą Povilas su bendraminčiais žada suorganizuoti stovyklą, į kurią pakvies talentingus vaikus - ne tik muzikuojančius, bet ir vaidinančius. Maža to, atlikėjas dalyvauja lietuviškame „Paryžiaus katedros" pastatyme, koncertuoja su savo grupe „Rojaus tūzai". Skirtingai nei dauguma šalies atlikėjų, nei padidėjusiais mokesčiais, nei koncertų kiekių dainininkas nesiskundžia. „Virkauja tie, kuriems tie koncertai tik per klaidą atėjo. Jeigu tie dainininkai viską darytų patys, jie ir anksčiau taip dažnai nebūtų koncertavę. Kaip jie sako: „Neliko chaltūrų." O mes ir anksčiau nedaug koncertuodavome, tačiau tie koncertai, kurie buvo, buvo geri", - šypsodamasis pasakoja muzikantas.
Povilas vaikus dainuoti moko ir repetuoja su grupe „Rojaus tūzai" kompanijai „Ergo Lietuva" priklausančiose patalpose. Neslepia, kad be rėmėjų pagalbos būtų sunku nuomotis, nes mokinių sako turintis nelabai daug.
Akademijoje nebesimoko
Beje, kad ir kaip keistai tai skambėtų, dainavimo meno šiuo metu mokosi ir pats Povilas. Vilniaus konservatorijoje dainininkas studijuoja ketvirtame pramoginio meno specialybės kurse, o dainuoti džiazą jį moko Artūras Novikas. Prieš tai džiazinį dainavimą Povilas studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tačiau šioje aukštojoje mokykloje ilgai neužsibuvo. Apie mesti studijas privertusias priežastis muzikantas kalbėti nenori. „Galbūt buvau ten nepageidaujamas, nes bijojo, kad vėliau iš dėstytojų atimsiu duoną?" - Povilas neieško kaltų ir sako, kad jam gerai taip, kaip yra.
Apie asmeninį gyvenimą nemėgstantis kalbėti muzikantas prasitaria, kad skausmingai reagavo į žmonių interneto komentarus, kai viename leidinyje pasirodė straipsnis apie tragišką jo tėvų likimą. Kai Povilui buvo 19 metų, tėtis kirviu užmušė mamą ir pats iššoko pro langą. Šia tema ir anksčiau vengęs kalbėti atlikėjas ir tame straipsnyje nedaugžodžiavo. Vis dėlto atsirado piktavalių, kurie manė, kad šią istoriją Povilas prisiminė tik todėl, jog dalyvauja „Žvaigždžių duetuose" ir nori save pareklamuoti. „Tie žmonės, kurie taip galvoja, yra ligoniai. Kai visa tai nutiko, man buvo tik 19 metų. Tad galėjo nutikti taip, kad dabar mes visai nešnekėtumėme. Tokių pagundų buvo... Laimei, savo gyvenime sugebėjau viską susidėlioti į vietas", - atvirai kalba žinomas dainininkas.
Didžiuojasi šeima
Vis dėlto jis prisipažįsta niekada nebuvęs šventuolis. Povilas su šypsena prisimena laikus, kai su kompanija linksmindavosi prie „Vaivos", ar taip vadinamame Šunparkyje. Kartais tie pasisėdėjimai užtrukdavo ne vieną, o kelias dienas. Povilas tikina, kad dabar taip nebėra - po pasisėdėjimų jis grįžta į namus. „O kur daugiau grįžti?" - retoriškai klausia jis. Tiesiai šviesiai paklaustas, ar gyvendamas santuokose nebuvo nuklydęs „į kairę", Povilas sako, jog visi esame žmonės ir visi turime teisę klysti. „Tik ar reikia tuo girtis? Tai per daug asmeniški ir subtilūs dalykai", - sako jis. Dainininkas teigia nesuprantantis žmonių, kurie giriasi vestuvėmis ar skyrybomis. „Suprantu, kai žmonės kartu pragyvena 25 metus ir pasakoja, kaip tuos jausmus pavyko išsaugoti. O Pinkevičių atvejis?.. Nežinau, kaip ten viskas vyksta... Visokių versijų yra, tačiau jeigu sutuoktiniai skiriasi dėl pinigų.... Tuomet man, kaip vyrui, labai gaila Laimučio", - kalba Povilas.
Povilas sako, kad jam šeima yra labai svarbi, ir nesupranta, kad gali būti kitaip. Šypsodamasis vyras pasakoja apie visus savo sūnus, iš kurių tik 16-metis Matas tebegyvena tėvų namuose. Vadybos mokslus baigęs Mantas (iš pirmos dainininko santuokos - aut. past.) dirba rimtoje kompanijoje, turi artimą draugę ir ruošiasi kurti šeimą. Su dainininku pajuokaujame, kad, ko gero, jis pirmasis padovanos anūką. Povilo auklėtas Miglės sūnus Rokas ruošiasi pasekti patėvio pėdomis, nes taip pat muzikuoja. „Rokas - laisvas menininkas. Mantas - šeimyniškas, išlaikytas žmogus. Jaunėlis Matas - tiesiog „gerietis", netelpantis savyje ir nemėgstantis pagyrų. Vakar mamai valgį gamino, kad ji neštųsi į darbą. Ir namus dažnai sutvarko. Sakau: „Molodiec!" O Matas: „Negirk, tėvai, nes elgsiuosi priešingai", - šypsodamasis pasakoja dainininkas. Mediciną baigusi žmona Miglė šiuo metu dirba stomatologės asistente. Pasak Povilo, ji niekada nebuvo namų šeimininkė, vis kur nors dirbo. „Ji tiesiog ne toks žmogus, kuris gali nedirbti", - paaiškina vyras.
