Kelių muzikos grupių prodiuseris Egmontas Bžeskas gyvena atostogų nuotaikomis. Neseniai su savo drauge Oksana Zlatkovaite grįžo iš Tailando ir jau svajoja apie Jungtines Amerikos Valstijas. Tiesa, kelionės į Tailandą pašnekovas tikina niekada nepamiršiąs.
Visai neseniai grįžote iš egzotiškos kelionės. Ar pelnytai Tailandas vadinamas vyrų rojumi?
Taip, iš tiesų gyveni jame tarsi rojuje. Net ir žmonės ten tokie šventi, sąžiningi... Niekada neužgaus ir nenuskriaus. Tailandas – geriausia ir gražiausia pasaulio vieta. Gražesnių paplūdimių nesu matęs. Nereikia bijoti, kad prie tavęs kabinėsis ir pan. Jei esi ne vienas, niekas nė nesiartins. Japonijoje vienam buvo sunku: ir fotografavo, ir čiupinėjo gatvėse, ir pasiūlymų visokių gavau – baisu europiečiui Japonijoje, gali ir į gabalus suplėšyti (juokiasi). O Tailande visi labai draugiški ir nuoširdūs. Netgi transvestitai maivosi apsikaišę plunksnomis, jei tik nori, gali prieiti ir nusifotografuoti.
Kaip pramogavote su draugų kompanija?
Lankėme vietines salas, mėgavomės tailandietišku masažu, daromu čia pat, paplūdimyje, gėrėme natūralias sultis, jodinėjome drambliais, gyvenome bambukiniuose namukuose... Toje šalyje pasijutome milijonieriai. Brangus tik skrydis lėktuvu, o visa kita... Net ir vidutines pajamas gaunantis lietuvis gali pramogauti nesukdamas sau galvos, nes su visomis atrakcijomis išleis tiek pinigų, kiek Lietuvoje išleistų gyvendamas įprastai.
Minėjote, kad daugelis stereotipų apie šią šalį subliuško.
Taip, neradome net erotinio masažo (juokiasi). Tailande masažas trijų rūšių: kojų, viso kūno ir nugaros. Tailandiečių rankos stiprios ir įgudusios. Jos tave greitai nurengs, paguldys ir išmasažuos visą kūną. Oksana nė mirktelėti nespėjo, kai jai nusegė liemenėlę ir pradėjo masažuoti. Dėl nuogos moters krūtinės ten nėra jokių problemų.
Kokį įspūdį padarė Tailando virtuvė?
Nepaprastą. Per tą laiką numečiau šešis kilogramus. Jei atvirai, gyvenau vien apelsinų sultimis. Švieži vaisiai, visokie jūros gyviai... Išsirenki, ko norėtum, ir po kelių minučių gauni iškeptą krabą, didžiųjų krevečių ar kalmarų. Tiesa, egzotiškų padarų neragavome. Gyvačių ir tarakonų patiekalai mūsų per daug neviliojo.
O tailandietės?
Pažiūrėjęs į moteris, nepasakyčiau, kad tai – nepaprasto grožio šalis. Nors grožį kiekvienas vertina savaip. Man azijietės labai patinka. Tailande viskas šalia. Kalbu apie naktinį gyvenimą ir prostituciją. Pirmosiomis dienomis esi šokiruotas, vėliau pripranti. Mane labiausiai stebino tai, kad šalyje labai daug amerikiečių senukų – tokių, kurie jau baigia gyvenimą. Visi jie vedasi jaunas tailandietes... Man buvo gėda dėl tų vyrų, nes nepateisinu moterų pirkimo. Pasakysiu atvirai: didžiavausi, kad buvau su savo mergina.
Buvote savo laiko šeimininkai?
Galėjome patys nuspręsti, ką veiksime. Kelias dienas praleidę Bankoke, pasinėrėme į poilsį Pukeite. Daug pamatėme, gerai pailsėjome ir papramogavome.
Vadinasi, draugo Makso ir jo išrinktosios Kotrynos staigmena jūsų gimtadienio proga pavyko?
Su kaupu (juokiasi). Išvykos pradžioje jis mudu su Oksana gerai prikankino: nežinojome, net kokius drabužius imti – žieminius ar vasarinius. Galiausiai iškvotėme, kad reikia plonesnių. Tik pakeliui į oro uostą sužinojome, jog skrendame į Bankoką. Maksas žinojo, kad Tailandas – mano svajonių šalis, labai norėjau ten nuvykti. Rytų šalys nepaprastai mane traukia.
Kaip atsidėkojote draugui už tokią dovaną?
Atvirai pasakysiu, nė nežinojau, kaip padėkoti Maksui. Jis – pietietis, niekada nemeluoja, ištesi duotą žodį, nepavydi pinigų. Manau, ateityje parengsiu jam panašią staigmeną.
Kaip manote, kodėl lietuviai tokie niūrūs?
Nereikia kaltinti žmonių, kad jie niūrūs ir pikti. Manau, Lietuvoje pagyvenęs tailandietis taip pat šypsotųsi mažiau. Po dviejų savaičių atostogų vis dar gyvename prisiminimais apie saulę, bet slogutis veikia. Kad ir kaip būtų, aš jau pripratęs gyventi Lietuvoje. Turėjau galimybių išvykti, bet žadu čia likti.
Kalbama, kad jūsų padangėje atostogas veja atostogos?
Pavasarį mažiau koncertų, mažiau darbų. Ateinantys trys mėnesiai bus ramesni: Lietuva „išsišėlusi“, todėl žadame atostogauti Amerikoje. Važiuosime mudu su Oksana, gal ir grupės „69 danguje“ merginos prisidės.
Kiekviena mergina, su kuria dirbate, – talentas?
Talentas yra Karina Krysko. Ji ir dainuoja, ir šoka, ir protinga, ir graži – viską turi. Tą patį galiu pasakyti ir apie kitas, kiekviena mergina – išskirtinė.
Egmontai, jūs – verslo žmogus?
Iš prigimties esu menininkas, ne verslininkas. Daug kas mano, kad aš – pinigų kalikas, bet apie pinigus negalvoju, jie tarsi patys ateina.
Priminkite, kaip klostėsi jūsų gyvenimas baigus Dailės akademiją.
Baigęs akademiją, šešerius ar septynerius metus gyvenau iš meno, iš parodų. Žiniasklaida tai jau seniai pamiršo, nors ta veikla sudarė didžiąją mano gyvenimo dalį. O pramogų versle esu gal tik trejus ar ketverius metus. Tiesą pasakius, iš menų pasitraukiau, nes nusivyliau savimi. Supratau, kad pinigus reikia užsidirbti kitaip. Norėdamas suderinti meną ir praktiškumą, nuėjau į reklamą, maniau, gal pavyks.
Bet tai nėra Egmonto kūrybos pabaiga?
Galvoju po kokių trejų metų surengti parodą ir pastatyti kelis spektaklius. Po studijų menininkai man atrodė labai išskirtiniai, pakylėti. Tačiau atėjo laikas, kai parodos labai pabodo. Nors meno pasaulyje žvaigždės kuriamos lygiai tokiu pat principu kaip ir pramogų versle.
Sakykite, ar draugės Oksanos negąsdina jums klijuojamas lovelaso epitetas?
Mes su ja labai daug apie tai šnekėjome, vieną kartą buvome ir išsiskyrę. Manau, tas, kuris išsilaksto, būna daug geresnis ir patikimesnis vyras negu tas, kuris visą laiką buvo geras. Kaip ir aš kitados. Vyro pasąmonėje kirba pagunda, kad reikia nueiti į „šoną“, reikia pabandyti... Aš labai daug visko mačiau, patyriau įvairių dalykų, bet kad daug moterų turėjau, nepasakyčiau. Čia išpūstas burbulas. Dabar galiu būti su vienu žmogumi, o kas bus toliau, niekas nežino. Gyvenimas nenuspėjamas.
Egmontai, kaip manote, kokią jūsų savybę Oksana labiausiai vertina?
Atvirumą. Stengiuosi kuo mažiau meluoti. Nuo pirmo pasimatymo esu atviras. Tegul nuo pradžių mato mane tokį, koks esu. Aš jau subrendęs: nuo trisdešimties pradėjau kitaip galvoti. Man ir scena nebeįdomi... Oksana tai jaučia. Pamerkus akį, manęs nesuviliosi, parodžius trumpą sijoną, taip pat nelabai. Į moterį žiūriu kiek kitaip. Man niekada nebuvo įdomi ta, kuri vien tik graži.
Kuo jus suintrigavo pažintis su Oksana?
Mane „užkabino“ jos darbas kriminalinėje policijoje. Iš šalies į kriminalistę, juolab į tardytoją, ji visiškai nepanaši. Mane tai pribloškė. Mes labai skirtingi. Ji absoliučiai nieko nesupranta apie meną. Nesupranta ir mano paveikslų. „Kas čia per nesąmonė“, – komentuoja ji mano kūrinius. O aš – „antiteisiškas“ žmogus. Gal priešingybės iš tiesų traukia viena kitą? Aš minkštas, o ji tvirta, duodanti man pakankamai laisvės. Gal man to ir reikia, kad niekas manęs nevaržytų? Gal todėl ir esu šalia?
Kaip manote, kokių pokyčių jūsų gyvenimui suteiks santuoka?
Nežinau, ar santuoka mano gyvenime ką nors pakeis. Manau, didesnių pokyčių atneš atžala. Tai bus kažkas tokio, ką aš labai mylėsiu. Tiesiog jaučiu. Žinoma, atsiradus šeimai, nebegalėsiu taip laisvai gyventi. Tada rašysiu knygą. Prisiderinsiu prie bet kokios situacijos. Draugai dažnai Oksanos klausia: „Koks gyvenimas su Bžesku?“ Ji atsako: „Kitoks, bet tai ir „veža“.
Kokius klausimus žadate gvildenti būsimoje knygoje?
Noriu parašyti knygą apie vyrų ir moterų tarpusavio santykius. Tikiu, kad joje atsispindės visa tiesa.
Visai neseniai grįžote iš egzotiškos kelionės. Ar pelnytai Tailandas vadinamas vyrų rojumi?
Taip, iš tiesų gyveni jame tarsi rojuje. Net ir žmonės ten tokie šventi, sąžiningi... Niekada neužgaus ir nenuskriaus. Tailandas – geriausia ir gražiausia pasaulio vieta. Gražesnių paplūdimių nesu matęs. Nereikia bijoti, kad prie tavęs kabinėsis ir pan. Jei esi ne vienas, niekas nė nesiartins. Japonijoje vienam buvo sunku: ir fotografavo, ir čiupinėjo gatvėse, ir pasiūlymų visokių gavau – baisu europiečiui Japonijoje, gali ir į gabalus suplėšyti (juokiasi). O Tailande visi labai draugiški ir nuoširdūs. Netgi transvestitai maivosi apsikaišę plunksnomis, jei tik nori, gali prieiti ir nusifotografuoti.
Kaip pramogavote su draugų kompanija?
Lankėme vietines salas, mėgavomės tailandietišku masažu, daromu čia pat, paplūdimyje, gėrėme natūralias sultis, jodinėjome drambliais, gyvenome bambukiniuose namukuose... Toje šalyje pasijutome milijonieriai. Brangus tik skrydis lėktuvu, o visa kita... Net ir vidutines pajamas gaunantis lietuvis gali pramogauti nesukdamas sau galvos, nes su visomis atrakcijomis išleis tiek pinigų, kiek Lietuvoje išleistų gyvendamas įprastai.
Minėjote, kad daugelis stereotipų apie šią šalį subliuško.
Taip, neradome net erotinio masažo (juokiasi). Tailande masažas trijų rūšių: kojų, viso kūno ir nugaros. Tailandiečių rankos stiprios ir įgudusios. Jos tave greitai nurengs, paguldys ir išmasažuos visą kūną. Oksana nė mirktelėti nespėjo, kai jai nusegė liemenėlę ir pradėjo masažuoti. Dėl nuogos moters krūtinės ten nėra jokių problemų.
Kokį įspūdį padarė Tailando virtuvė?
Nepaprastą. Per tą laiką numečiau šešis kilogramus. Jei atvirai, gyvenau vien apelsinų sultimis. Švieži vaisiai, visokie jūros gyviai... Išsirenki, ko norėtum, ir po kelių minučių gauni iškeptą krabą, didžiųjų krevečių ar kalmarų. Tiesa, egzotiškų padarų neragavome. Gyvačių ir tarakonų patiekalai mūsų per daug neviliojo.
O tailandietės?
Pažiūrėjęs į moteris, nepasakyčiau, kad tai – nepaprasto grožio šalis. Nors grožį kiekvienas vertina savaip. Man azijietės labai patinka. Tailande viskas šalia. Kalbu apie naktinį gyvenimą ir prostituciją. Pirmosiomis dienomis esi šokiruotas, vėliau pripranti. Mane labiausiai stebino tai, kad šalyje labai daug amerikiečių senukų – tokių, kurie jau baigia gyvenimą. Visi jie vedasi jaunas tailandietes... Man buvo gėda dėl tų vyrų, nes nepateisinu moterų pirkimo. Pasakysiu atvirai: didžiavausi, kad buvau su savo mergina.
Buvote savo laiko šeimininkai?
Galėjome patys nuspręsti, ką veiksime. Kelias dienas praleidę Bankoke, pasinėrėme į poilsį Pukeite. Daug pamatėme, gerai pailsėjome ir papramogavome.
Vadinasi, draugo Makso ir jo išrinktosios Kotrynos staigmena jūsų gimtadienio proga pavyko?
Su kaupu (juokiasi). Išvykos pradžioje jis mudu su Oksana gerai prikankino: nežinojome, net kokius drabužius imti – žieminius ar vasarinius. Galiausiai iškvotėme, kad reikia plonesnių. Tik pakeliui į oro uostą sužinojome, jog skrendame į Bankoką. Maksas žinojo, kad Tailandas – mano svajonių šalis, labai norėjau ten nuvykti. Rytų šalys nepaprastai mane traukia.
Kaip atsidėkojote draugui už tokią dovaną?
Atvirai pasakysiu, nė nežinojau, kaip padėkoti Maksui. Jis – pietietis, niekada nemeluoja, ištesi duotą žodį, nepavydi pinigų. Manau, ateityje parengsiu jam panašią staigmeną.
Kaip manote, kodėl lietuviai tokie niūrūs?
Nereikia kaltinti žmonių, kad jie niūrūs ir pikti. Manau, Lietuvoje pagyvenęs tailandietis taip pat šypsotųsi mažiau. Po dviejų savaičių atostogų vis dar gyvename prisiminimais apie saulę, bet slogutis veikia. Kad ir kaip būtų, aš jau pripratęs gyventi Lietuvoje. Turėjau galimybių išvykti, bet žadu čia likti.
Kalbama, kad jūsų padangėje atostogas veja atostogos?
Pavasarį mažiau koncertų, mažiau darbų. Ateinantys trys mėnesiai bus ramesni: Lietuva „išsišėlusi“, todėl žadame atostogauti Amerikoje. Važiuosime mudu su Oksana, gal ir grupės „69 danguje“ merginos prisidės.
Kiekviena mergina, su kuria dirbate, – talentas?
Talentas yra Karina Krysko. Ji ir dainuoja, ir šoka, ir protinga, ir graži – viską turi. Tą patį galiu pasakyti ir apie kitas, kiekviena mergina – išskirtinė.
Egmontai, jūs – verslo žmogus?
Iš prigimties esu menininkas, ne verslininkas. Daug kas mano, kad aš – pinigų kalikas, bet apie pinigus negalvoju, jie tarsi patys ateina.
Priminkite, kaip klostėsi jūsų gyvenimas baigus Dailės akademiją.
Baigęs akademiją, šešerius ar septynerius metus gyvenau iš meno, iš parodų. Žiniasklaida tai jau seniai pamiršo, nors ta veikla sudarė didžiąją mano gyvenimo dalį. O pramogų versle esu gal tik trejus ar ketverius metus. Tiesą pasakius, iš menų pasitraukiau, nes nusivyliau savimi. Supratau, kad pinigus reikia užsidirbti kitaip. Norėdamas suderinti meną ir praktiškumą, nuėjau į reklamą, maniau, gal pavyks.
Bet tai nėra Egmonto kūrybos pabaiga?
Galvoju po kokių trejų metų surengti parodą ir pastatyti kelis spektaklius. Po studijų menininkai man atrodė labai išskirtiniai, pakylėti. Tačiau atėjo laikas, kai parodos labai pabodo. Nors meno pasaulyje žvaigždės kuriamos lygiai tokiu pat principu kaip ir pramogų versle.
Sakykite, ar draugės Oksanos negąsdina jums klijuojamas lovelaso epitetas?
Mes su ja labai daug apie tai šnekėjome, vieną kartą buvome ir išsiskyrę. Manau, tas, kuris išsilaksto, būna daug geresnis ir patikimesnis vyras negu tas, kuris visą laiką buvo geras. Kaip ir aš kitados. Vyro pasąmonėje kirba pagunda, kad reikia nueiti į „šoną“, reikia pabandyti... Aš labai daug visko mačiau, patyriau įvairių dalykų, bet kad daug moterų turėjau, nepasakyčiau. Čia išpūstas burbulas. Dabar galiu būti su vienu žmogumi, o kas bus toliau, niekas nežino. Gyvenimas nenuspėjamas.
Egmontai, kaip manote, kokią jūsų savybę Oksana labiausiai vertina?
Atvirumą. Stengiuosi kuo mažiau meluoti. Nuo pirmo pasimatymo esu atviras. Tegul nuo pradžių mato mane tokį, koks esu. Aš jau subrendęs: nuo trisdešimties pradėjau kitaip galvoti. Man ir scena nebeįdomi... Oksana tai jaučia. Pamerkus akį, manęs nesuviliosi, parodžius trumpą sijoną, taip pat nelabai. Į moterį žiūriu kiek kitaip. Man niekada nebuvo įdomi ta, kuri vien tik graži.
Kuo jus suintrigavo pažintis su Oksana?
Mane „užkabino“ jos darbas kriminalinėje policijoje. Iš šalies į kriminalistę, juolab į tardytoją, ji visiškai nepanaši. Mane tai pribloškė. Mes labai skirtingi. Ji absoliučiai nieko nesupranta apie meną. Nesupranta ir mano paveikslų. „Kas čia per nesąmonė“, – komentuoja ji mano kūrinius. O aš – „antiteisiškas“ žmogus. Gal priešingybės iš tiesų traukia viena kitą? Aš minkštas, o ji tvirta, duodanti man pakankamai laisvės. Gal man to ir reikia, kad niekas manęs nevaržytų? Gal todėl ir esu šalia?
Kaip manote, kokių pokyčių jūsų gyvenimui suteiks santuoka?
Nežinau, ar santuoka mano gyvenime ką nors pakeis. Manau, didesnių pokyčių atneš atžala. Tai bus kažkas tokio, ką aš labai mylėsiu. Tiesiog jaučiu. Žinoma, atsiradus šeimai, nebegalėsiu taip laisvai gyventi. Tada rašysiu knygą. Prisiderinsiu prie bet kokios situacijos. Draugai dažnai Oksanos klausia: „Koks gyvenimas su Bžesku?“ Ji atsako: „Kitoks, bet tai ir „veža“.
Kokius klausimus žadate gvildenti būsimoje knygoje?
Noriu parašyti knygą apie vyrų ir moterų tarpusavio santykius. Tikiu, kad joje atsispindės visa tiesa.
