Europos čempionate Rumunijoje bronzos medalį iškovojęs sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas artimiausias savaites žada praleisti treniruočių stovykloje Lenkijoje. „Po šešių mėnesių pasaulio čempionatas. Laiko nedaug", - artimiausiais planais dalijosi klaipėdietis.
Ramūnai, teko girdėti, kad prieš čempionatą Rumunijoje vos per kelias dienas atsikratėte devynių kilogramų.
Taip, prieš čempionatą svėriau 114 kilogramų. Beveik per tris dienas numečiau devynis kilogramus. Vos nenumiriau. Neįsivaizduoju, kaip tą čempionatą išvis atlaikiau. Gaila, kad Lietuvoje esu šios sporto šakos pionierius... Nėra su kuo pasitarti, iš ko pasimokyti, viską tenka išbandyti pačiam. Dabar jau pats daug kam patarti galėčiau.
Ar tiesa, kad vis dar laikotės dietos?
Taip, dar reikia atsikratyti kelių nereikalingų kilogramų.
Teko girdėti, kad jums patinka gaminti...
Maisto ruoša - mano aistra. Būdamas namuose visada gaminu pats. Po čempionato Rumunijoje žadėjau išleisti kulinarijos knygą, bet dėl nekokių nuotaikų ne jos man buvo galvoje... Nors ir dabar manau, kad dietinių patiekalų knyga būtų populiari. Žmonėms pabosta valgyti tuos pačius produktus: vištų krūtinėles, ryžius, daržoves, todėl manau, kad sveikų ir skanių receptų per daug nebus (šypsosi).
Ramūnai, įprastai po įtemptų varžybų leisdavote sau atsikvėpti. Ar treniruotės Lenkijoje rodo, kad pradėjote ruoštis artėjančiam pasaulio čempionatui?
Čempionatas jau lapkričio pradžioje. Nesinori tuščiai švaistyti brangaus laiko, todėl ir į treniruotis pradėjau kaip galėdamas anksčiau. Drauge su disko metiku Virgilijumi Alekna netrukus išvykstame į treniruočių stovyklą Lenkijoje. Mėtysime diską, plaukiosime, darysime pratimus, kuriems anksčiau nerasdavome laiko. Esu vis dar emociškai pavargęs nuo sunkumų kilnojimo, bet jau gaunu nemenką fizinį krūvį ir tokiu būdu ilsiuosi psichologiškai. Į Klaipėdą grįžome tik dešimčiai dienų, netrukus vėl išvyksime. Kasdien lauks po tris įtemptas treniruotes. Mano tikslas - kuo geriau pasiruošti pasaulio čempionatui.
Minėjote, kad šiuo metu gyvenate įtemptu ritmu...
Norisi pagaliau mokslus susitvarkyti. Kitais metais turėčiu gauti kūno kultūros edukologijos bakalauro diplomą. Norėtųsi ir apie magistrantūros studijas pagalvoti. Svarsčiau studijuoti valstybės valdymą, bet tai - tik planai.
Ką veiksite vasarą?
Planuoju vasarą praleisti Lietuvoje: Klaipėdoje ir Trakuose. Prisimenu, kaip praėjusiais metais eidavome su bendraminčiais pamėgtu maršrutu - apsukę ratą aplink Trakų pilį, prisėsdavome ant šalia esančio suoliuko ir šnekėdavomės iki sutemų. Kitą rytą anksti atsikėlę važiuodavome lydekų žvejoti.
Gal kada nors į Vilnių persikelsite? Nuo jo ir Trakai arčiau.
Klaipėdoje pernelyg gera (šypsosi). Ten ir gyvenimo tėkmė kiek lėtesnė, ir prie jūros pripratęs esu.
O apie pabėgimą į egzotiškus kraštus, kad ir trumpam, negalvojate?
Esu aplankęs beveik visą pasaulį, todėl kelionės nevilioja. Anksčiau dar į vakarėlius nueidavau, bet dabar griežtai nuo jų atsiribojau. Po čempionato Rumunijoje mano viduje kažkas pasikeitė. Sakiau, kol ruošiuosi varžyboms, nė lašo alkoholio. Joms pasibaigus bus laisvas laikas, tada ir atsikvėpsiu.
Panašu, kad prireiks stiprios valios?
Be jos nieko nebus. Sakoma, kad valia gali pakeisti ir žmogaus delno linijas. Kai pirmą kartą atėjau į sporto salę, turėjau tikslą tapti geriausiu pasaulyje. Aš juo ir tapsiu! Žinau. Visą laiką ėjau tuo keliu, todėl tikslas jau netoli. Tiek pamokų jau būta... Po olimpiados viskas susidėliojo teigiama linkme.
Regis, pozityvumo ir pasitikėjimo savimi jums išties netrūksta.
Kažkas yra pasakęs: jei turi tikslą, sunkumų nepastebi. Aš turiu ne tik tikslą, bet ir sveikus tėvus, daug draugų... Sėdėjau kartą po varžybų gamtoje ant suoliuko ir galvojau, kad buvo sunkių akimirkų, bet šiandien esu laimingas. Matyt, kiekvieno mūsų pagrindinis tikslas - šeima? Buvo laikas, kai to ieškojau, skubėjau, o dabar, manau, kad viskas ateis savaime. Nereikia norėti visko iš karto.
Ar sunku žinomam vyrui užkalbinti patikusią merginą?
Nesu aš joks kalbintojas (juokiasi). Yra buvę atvejų, kai žmogus labai patiko, bet tada viskas natūraliai išėjo. Vienadieniai santykiai man ne prie širdies, kaip ir seksas be jausmų.
Kalbėdamas apie asmeninius santykius, tapote santūresnis. Tai - vis skaudžios asmeninės patirties pamokos?
Anksčiau pats savo apatinius viešai išversdavau, o dabar norisi pasilikti šiek tiek asmeninės erdvės. Kai turėsiu žmoną ir vaikų, pasigirsiu ir nusifotografuosiu, tačiau kol niekas neaišku, kalbėti tikrai nėra ko.
Kokia turėtų būti jūsų antroji pusė?
Galiu susitaikyti su daugybe moters ydų, tačiau man svarbi ištikimybė. Gal aš senamadiškas, bet man tai svarbu. Nežinau, ar tokią besurasiu...
Spauda jus vadina vakarėlių liūtu. Nemanote, kad tai nemažai prisideda prie viengungio statuso?
Nesakau, kad vengdavau vakarėlių. Tai vienur, tai kitur mane vis nufotografuodavo su kokia nors mergina. Draugės neturiu, todėl ir visos įmanomos „etiketės" man gana lengvai klijuojamos... Neslepiu - turėjau aš tų romanų, kurie ilgainiui papuldavo į viešumą. Bet, matyt, taip turėjo būti? Žmonės, geriau mane pažinę, stebisi, kad nesu toks, kokį spauda piešia...
Ramūnai, kaip ilgai tęsite sportininko karjerą?
Na, iki keturiasdešimties sportuoti galima. Vienas mano bičiulis tokių metų tapo olimpiniu čempionu. Jei palaikai gerą fizinę formą ir vis dar jauti malonumą, kodėl ne? Aš sportuoti pradėjau gana vėlai, šešiolikos, o kiti - nuo dešimties metų.
Tikriausiai pasvarstote, kaip gyvensite baigęs sportininko karjerą?
Tuomet bėgiosiu ar plaukiosiu savo malonumui. Negalima taip lengvai visko mesti. Daugelio žmonių bėda, kad jie nebenori aktyviai gyventi.
Ar ateis toks laikas, kada sukaupta patirtimi dalysitės su kitais sportininkais?
Treneriu gal ir nebūsiu, bet konsultuoti kitus ir dalytis patarimais - visada. Jei dirbi mėgstamą darbą ir jis dar duoda pelno, idealu.
Daugelis skundžiasi prastėjančia ekonomine situacija. Ramūnas - graži išimtis?
Manau, jog sunkmetis paveikė kiekvieną. Kai visiems blogai, negali labai garsiai skųstis. Man kol kas visko užtenka. Žmonėms, kurie veža į Lietuvą medalius, dar randama pinigų, bet pagalvojus apie jaunimą pasidaro labai liūdna... Norėtųsi, kad valstybė palaikytų jaunus sportininkus. Nesijaudinu dėl savęs, V. Aleknos, A. Zadneprovskio, E. Krungolco ̶ mums nėra blogai. Tačiau kas bus, kai mūsų nebeliks? Man regis, atsivers gili duobė...
Kiek tiesos, kad prie sėkmingos jūsų karjeros labai prisidėjo tėtis?
Jis - mano treneris ir vadybininkas. Netgi asmeniniame horoskope buvo matyti, kad mano karjera su juo susijusi.
Gyvenate tame pačiame mieste kaip ir tėvai. Tikriausiai esate dažnas svečias jų namuose?
Tėvai gyvena šiek tiek už Klaipėdos, dažniausiai aplankau juos sekmadieniais. Pasibūname pirtyje, pasišnekame. Tai - vienintelė diena, kai esu laisvas nuo treniruočių.
Ant kaklo esantis kryželis išduoda, kad esate tikintis.
Gavau jį dovanų iš A. Zadneprovskio, o anksčiau nešiotą palikau Kryžių kalne. Dievas padeda tam, kuris pats sau padeda. Tikėjimas - pagrindinis žmonių variklis.
Ar tiesa, kad kiekvieną savaitgalį lankote Dievo namus?
Turiu Klaipėdoje pamėgtą bažnyčią, į kurią užsuku kiekvieno sekmadienio rytą. Tada dar žmonių nedaug. Tai - vienas iš mano ritualų.
Kur ieškote paguodos sunkiomis gyvenimo akimirkomis?
Jeigu man blogai, stengiuosi save nuteikti, kad tai - laikina. O jei nėra nuotaikos ar liūdna, stengiuosi nelįsti prie žmonių. Iš prigimties aš - optimistas, tačiau būna minučių, kurias norisi praleisti pačiam su savimi.
Vienas iš nedaugelio suaugusiųjų randate laiko popiečio miegui...
Miegoti pietų pradėjau labai seniai, pradėjęs sportininko karjerą. Miegant raumenys atsipalaiduoja ir pailsi, todėl po pietų jaučiuosi žvalus ir vėl sportuoju.
O kaip atsipalaiduojate?
Mėgstu skaityti knygas, žiūrėti rusiškus kino filmus, bet didžiausią malonumą patiriu vaikščiodamas pajūriu ar mišku. Gerai jaučiuosi ir važiuodamas automobiliu: turiu laiko apie viską parmąstyti. Visai neseniai „atradau" arbatos gėrimą. Draugai parvežė iš Šri Lankos arbatos, tai mėgaujuosi ja.
Minėjote, kad jaučiate silpnybę gėlėms...
Taip, mano namuose augalų netrūksta. Dažnai juos laistau arba persodinu. Šiuo metu džiaugiuosi orchidėjų žiedais.
Nepavargstate nuo nesibaigiančių išvykų?
Ir aš, ir draugai jau priprato prie tokio mano gyvenimo būdo. Nei vakarėliai, nei pramogos niekur nepabėgs. Susitvarkysiu gyvenimą, įgyvendinsiu svajones, o tada džiaugsiuosi.
Esate sakęs, kad gimtadienius švenčiate tik kas ketverius metus. Papasakokite daugiau apie tą dieną...
Kaip dainuoja Romas Dambrauskas, aš - rudeninis paukštis, rudeninis... Rugsėjo 23-ąją įprastai būna dar labai gražu: nešalta, uodų mažai, draikosi voratinkliai... Smagu pasėdėti su draugais ir artimaisiais.
Tokį vakarą sunku įsivaizduoti be šokių...
Jaučiu aistrą sirtakiui. Jis sukuria idilišką atmosferą, nors mano muzikinis skonis platus - nuo repo iki metalo.
