Prieš interviu prodiuseris įspėjo, kad apie asmeninį gyvenimą nekalbės. „Jau viską esu išsipasakojęs. Argi bus įdomu dar kartą patvirtinti, kad mėgstu išgerti? Dar kartą reikės priminti, kad nekenčiu apsaugos darbuotojų, kad kartais įsiveliu į muštynes? Jau seniai visi tai žino", - sako jis.
Vardas, pavardė: Rolandas Skaisgirys.
Gimimo data, vieta: 1969 02 19, Šakių rajonas. 40 m.
Šeima, kurioje gimė: tėvas - buvęs traktorininkas, motina visą gyvenimą skaitė knygas, vyresnysis brolis Kęstas - verslininkas.
Šeiminė padėtis: vedęs; žmona Valdonė (25) - interjero dizainerė, modelis.
Dabartinė veikla: televizijos prodiuseris; netrukus bus pradėti rodyti trys Rolando prodiusuojami televizijos serialai: „Moterys meluoja geriau" tęsinys, „Emilija", „Moterų alėja".
Rolandai, klausiu tiesiai šviesiai, ar jautiesi šauniausiu Lietuvos prodiuseriu?
Hm... Aš jaučiuosi šauniausiu girtuokliu (juokiasi)! Mano gyvenimo tikslas nėra būti pačiu šauniausiu, turtingiausiu. Aš noriu gyventi ramiai, turėti žiauriai gerus draugus, su kuriais man būtų linksma, bet jie nelįstų į akis, kai to nenoriu. Savaime aišku, tam, kad skaniai valgytumei ar šauniai baliavotumei, reikalingi pinigai. Būtent dėl to aš ir dirbu.
Juk ne tik pinigai teikia pasitenkinimo, juk Tavo prodiusuojamos laidos, televizijos serialai rodomi geriausiu eterio laiku!
Aš visą gyvenimą sportavau. Visą laiką norėjau laimėti. Ar tai futbolas, ar krepšinis, ar muštynės - visada norėjau būti pirmas. Taip ir darbe. Natūralu, kad noriu laimėti. Kartais pavyksta, kartais - ne. Priklauso nuo to, ar pagauni bangą, kiek daug dirbi ir ar esi sąžiningas su aplinkiniais. Tegu meta akmenį į mane tas žmogus, kurį aš esu išmetęs iš darbo ar nuskriaudęs. Netikiu, kad toks atsirastų, na, nebent aš kažko neatsimenu, tada tegul jis ateina pas mane, pasišnekėsime.
Planuoji sukurti serialą apie save ir savo draugus?
Taip, aš jį pavadinsiu „Senbernis". Tai bus situacijų komedija, kuri bus pagrįsta mano artimų žmonių ir mano paties smagiomis gyvenimo istorijomis. Pažadu šį serialą sukurti tobulą - aš kalbu ir apie techniką, ir scenarijų, ir režisūrą, ir vaidybą. Jį kursiu, pirmiausia, dėl savęs, ne tik dėl žiūrovų.
Žvaigždžių liga persirgti teko?
Viskas daug paprasčiau. Aš visą gyvenimą norėjau būti žinomas. Specialiai bėgu prie fotografų, kad tik papulčiau į žurnalų puslapius. Nežinau, gal tai ir vadinama žvaigždžių liga.
Drąsiai prisipažįsti, kad nemoki dirbti kompiuteriu?..
Nėra čia ko slėpti: nemoku, bet išmoksiu. Dėl to susiduriu su aibe problemų, bet man dėl to negėda. Kai bus gėda, tada ir išmoksiu.
Elektroninio laiško išsiųsti nesugebėtumei?
Oi, ne. Aš net SMS žinutės nemoku išsiųsti! Apskritai, internetas man nereikalingas, esu per daug konservatyvus. Aš net nežinau, ką apie mane rašo interneto komentaruose. Žinau, kad žiauriai ant manęs varo, kartais draugai man papasakoja.
Prodiuseriu dirbi jau 12 metų. Nuo kada save pradėjai vadinti profesionalu?
Man prireikė kelerių metų, kol viską perpratau. Aš juk kaimietis, matęs ir traktorių, ir karvę, mano jaunystės laikais buvo tik du televizijos kanalai, mokytis prodiusavimo nebuvo iš ko. Į šią sritį papuoliau atsitiktinai, man padėjo tai, kad žaidžiau krepšinį. Per tuos metus subūriau nemažą draugų ratą, kurį sudaro ir verslininkai, ir teisininkai, ir menininkai, ir girtuokliai. Nėra ko slėpti: per pažintis į televiziją pakliūti sekėsi kur kas lengviau. O tada ėmiau mokytis: iš kolegų, iš draugų, net iš žurnalistų.
O žurnalistų Tu, regis, nemėgsti...
Na, žurnalistai visiems yra prikiaulinę, bet aš tai priimu kaip duotybę. Galiu pasakyti taip: žurnalistai - pati sunkiausia ir labai uždara kasta, sunkiai įsileidžianti svetimus žmones. Jų visų kelias veda į pražūtį: jie arba prasigeria, arba pasiduoda, arba sukuria šeimą ir pakeičia profesiją.
Iš dalies ir Tu esi žurnalistas.
Tiesa. Tačiau mano darbas apsiriboja kūryba. Aš savo seraliais žmonių neįžeidinėju.
Atšventei keturiasdešimtmetį. Ar jautiesi jaunas?
Labai noriu būti jaunas. Noriu būti šmaikštus, įdomus. Nežinau, ar man tai pavyksta.
Kas Tave labiausiai atpalaiduoja?
Maži gyvenimo malonumai: pirmas gurkšnis alaus pasportavus, rytinis kino seansas, ypač kai salėje sėdi vienas, vairavimas temstant, tėvo cigaretės pirmasis dūmas. Tokių mielų smulkmenų galėčiau suskaičiuoti tūkstantį.
Ar yra tokių merginų, kurios prašo, kad jas išgarsintumei?
Nepasitaikė nė vienos. Visus savo darbuotojus, visus aktorius susirasdavau pats. Niekada gyvenime manęs nėra kabinusi jokia moteris. O gal aš toks asilas būdavau, kad nepastebėdavau?.. Nesu gavęs jokių meilės laiškų, jokių minkštų žaislų. Matau, kai moterys kabina mano draugus, bet aš to nepasigendu. Ar pats svetimas moteris kalbinu? Jei pasakysiu „taip", visi šauks, kad esu vedęs, taip negalima. Jei pasakysiu „ne", manys, gal esu nesveikas...
Visiems įdomu, gal su žmona Valdone jau planuojate šeimos pagausėjimą?
Tik Dievas planuoja. Būtent apie tokius dalykus ir nenoriu šnekėti, nes tai gali atsisukti prieš mus pačius.
„Aš visą gyvenimą norėjau būti žinomas. Specialiai bėgu prie fotografų, kad tik papulčiau į žurnalų puslapius. Nežinau, gal tai ir vadinama žvaigždžių liga."
Apie konkurentus
Paskutiniu metu internete sklando tokie komentarai: „Kas pagaliau nukonkuruos tą Skaisgirį, jis užėmė visą geriausią eterio laiką. Kiek galima? Atsibodo!!!"
„Čia gal mano konkurentas rašo, - juokiasi Rolandas. - Noriu pabrėžti, kad Lietuvoje tikrai nemažai puikių prodiuserių. Kiekvienas iš jų stiprus savoje srityje. Net ir Krivickas, kad ir kaip jis ant manęs varo, turi savo stilių. Visiems užteks vietos po saule. Aš esu labai lojalus žmogus. Yra trys kastos, apie kurias negaliu šnekėti negražiai: tai gydytojai, policininkai ir konkurentai. Bet kada gali ateiti akimirka, kai teks prašyti jų pagalbos."
