Įdomi veikla, nuotykiai, nauji iššūkiai - šie dalykai šokėjui ir choreografui Šarūnui Kirdeikiui padeda pajusti gyvenimo pilnatvę. Ant jo net negali pykti, kai į susitikimą atbėga pusvalandžiu vėliau, nes žinai, kad netikėtumų Šarūno gyvenime tikrai netrūksta.
Kasdien turite taip bėgti?
Kiekviena mano diena vis kitokia. Bet taip gyventi man labiausiai ir patinka: jokios rutinos, jokių besikartojančių įvykių...
Toks buvote nuo pat vaikystės?
Vaikystėje taip pat buvau aktyvus. Norėjau išbandyti kuo daugiau. Kokių tik būrelių nelankiau: ir šokau, ir piešiau, ir dainavau... Pamenu, tėvai net nežinojo, kur einu po pamokų. Esu jiems dėkingas, kad leido išbandyti labai daug. Juk tik taip ir gali atsirinkti, kas tau labiausiai tinka.
Beje, viena didžiausių vaikystės svajonių buvo tapti sekliu (juokiasi).
Bet nutiko taip, kad tapote choreografu. Ar vaikystėje jau žinojote apie tokią profesiją?
Kai pradėjau mokytis koncertinės gimnastikos, apie tokią profesiją jau žinojau (šypsosi). Tai - parodomoji gimnastikos forma, tam tikras šou.
Niekam aplinkui per daug nesigyriau, jog tokią lankau. Pastebėjau ir šiek tiek nusivyliau, kad žmonės dažniausiai palaiko tada, kai tau ima sektis, kai kažko pasieki, o kai žengi pirmuosius žingsnius, visi į tave žiūri skeptiškai.
Pats tvirtai tikėjote, kad šioje srityje daug pasieksite?
Man tiesiog patiko tai, ką darau. Nors negaliu sakyti, kad niekas daugiau nedomino. Juk studijavau ir komunikacijų inžineriją. Taip pat puikiai sekėsi tikslieji mokslai.
Daugelis sukritikuotų, kad rimtą profesiją iškeitėte į šokius?
Aš stengiuosi nemąstyti šabloniškai: svarbu įgyti gerą specialybę, o šalia kokį hobį turėti. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus gali gyvenime nuveikti labai daug, atsiskleisti įvairiose srityse. Nors esu choreografas, galiu ir gerą internetinį puslapį suprogramuoti. Tikrai neverta žmogaus įsprausti į tam tikrus rėmus.
Esate laisvas žmogus?
Galima sakyti, kad gyvenu laisvai. Neturiu įpročių: kasdien keliuosi ir einu miegoti skirtingu laiku, net valgau, kada papuola.
O kur ir ką valgote, jums svarbu?
Pastaruoju metu vis svarbiau. Tikrai nevalgau bet ko. Jei neturiu laiko pavalgyti gero maisto ir ramiai, geriau jau iš viso nevalgau. Degalinėse tikrai nesimaitinu.
Daug dėmesio skiriate sveikatai?
Tiesiog renkuosi tokį maistą, kad gerai jausčiausi. Esu atsisakęs mėsos. Pastebėjau, kad jos pavalgęs jaučiuosi apsunkęs, o tokia būsena trukdo gerai šokti. Taip pat riboju miltinius patiekalus. Noriu jaustis puikiai. Be to, žinau, kad šokėjui kūnas - darbo instrumentas.
Šokėjai visada turi ir nepriekaištingai atrodyti. Daug dėmesio skiriate savo išvaizdai?
Norint daug laiko skirti savo išvaizdai, reikia turėti marias laiko. O aš tiek neturiu. Kai būnu labai užsiėmęs, vilkiu apsmukusiais treningais ir būnu susivėlusiais plaukais (juokiasi). Tačiau norint gerai atrodyti kartais pakanka minimalių pastangų. Labai originalių drabužių galima rasti ne tik brangiose parduotuvėse. Reikia tik pašniukštinėti.
Meno žmonės sunkmetį išgyvena lengviau?
Kai į vieną krūvą susirenka idėjiniai žmonės, daugiausia jie galvoja ne apie pinigus, bet apie kūrybą, darbo procesą. O visų pasaulio pinigų vis tiek niekada neuždirbsi. Kiek jų turiu, tiek ir užtenka. Jei turiu mažiau, tikrai „nedepresuoju".
Sesuo Kotryna Kirdeikytė - tokia pat optimistė kaip ir jūs?
Mes abu esame linkę nesėdėti vietoje, veikti, realizuoti naujas idėjas. Jei tik kuriam šauna į galvą gera mintis, imame regzti planą, kaip ją paversti tikrove.
Taip buvo ir kuriant vaikinų šokio grupę „Show Makers"?
Sėdėjome, šnekučiavomės ir gimė puiki idėja. Kotryna iš karto sako: „Puiku, darom!" Ji spontaniškesnė, tikras „spirgas", o aš kiek ramesnis, turiu viską gerai apsvarstyti. Tačiau jei matau, kad idėja gera, ilgai nelaukiu ir nesakau: kada nors vėliau. Jei svajones vis atidėliosi, gali nespėti jų įgyvendinti.
Kadangi mintis kurti vaikinų šokio grupę buvo puiki, tuojau ėmėmės darbų. Su Kotryna mums puikiai sekasi, randame bendrą kalbą: ji atsakinga už vadybą, mano sritis - kūryba.
Tačiau vaikystėje tarp jūsų tikriausiai būdavo visko?
Žinoma, ir pykomės, ir taikėmės. Kotryna už mane vyresnė, todėl mėgdavo man ir paaiškinti, pavadovauti, tačiau tragedijos dėl to nebuvo. Štai gimtadienio proga dovanų gavau mūsų vaikystės nuotrauką, kurioje mes abu su Kotryna ant klojimo laiptų koncertuojame. Pamenu, kaip tėvams, seneliams, draugams ir kitiems artimiesiems rengdavome pasirodymus: ir dainuodavome, ir vaidindavome. Būdavo smagu.
Esate optimistas, tačiau net ir didžiausiems optimistams kartais būna tamsesnių periodų...
Būna ir man sunkesnių gyvenimo momentų, bet tokiomis akimirkomis tvirtai tikiu, kad juodasis periodas greitai baigsis ir vėl užšoksiu ant laimingos bangos.
O kaip tokį periodą ištveriate: tyliai laukiate, pasiguodžiate sesei ar?..
Nuo vaikystės nemėgau skųstis. Kai būna pikta, mintyse ant savęs pašaukiu ir praeina (juokiasi). Neleidžiu sau ilgai būti blogos nuotaikos. Juk kai patiri fizinę traumą, gali gulėti lovoje ir aimanuoti, o gali pamažu mankštintis, viską daryti, kad vėl atsistotum ant kojų. Taip ir aš sunkiu metu - stojuosi, einu, darau. Reikia sau kartais „įspirti į užpakalį", kad galėtum žengti į priekį. O kad gyvenimas būtų įdomesnis, būtina ir prisigalvoti vis naujų iššūkių.
Prancūzų kalbos ėmėte mokytis irgi dėl įdomumo?
Žinios gyvenime visada praverčia. Be to, kai mokaisi, neatrodo, kad laikas bėga veltui. Prancūzų kalbą gyvenime tikrai pavartosiu.
Mėgstate keliauti?
Kasmet stengiuosi kur nors nuvažiuoti, pabūti, parsivežti naujų įspūdžių. Štai praėjusią vasarą praleidau Los Andželo šokių mokykloje. Per tuos kelis mėnesius teigiamų emocijų pasisemti visiems metams.
Į Los Andželą važiavote ilsėtis, mokytis ar naujų įspūdžių?
Tai buvo ir poilsis, ir puiki šokio bei gyvenimo mokykla. Aktyviai ilsėtis man patinka - per atostogas turiu patirti, sužinoti kažką naujo, pamatyti dar nematytus dalykus.
Los Andželo šokių mokykloje pamačiau, kaip šoka garsiausi pasaulio šokėjai, ir gavau neįkainojamos patirties. Be to, buvo nuostabu matyti šalia savęs choreografus, kurie šoka garsiausiuose MTV klipuose ir dirba su pasaulinio garso žvaigždėmis: Janet Jackson, Britney Spears ar kt.
Į Los Andželo šokio mokyklą atvažiuoja ir pasaulio garsenybės. Įdomiausia yra tai, kad ne visi atvykusieji moka anglų kalbą, kuria aiškinama šokio teorija, tačiau nepaisant to visi kuo puikiausiai išmoksta šokti. Ne veltui sakoma, kad šokis - bendra visų tautų kalba. Juk svarbiausia, kad procesas būtų smagus, kad „kaifuotum" nuo to, ką darai. Su kokia energija ir užsidegimu ten žmonės šoka! Nors pats kiauras dienas praleisdavau prakaituodamas, buvau laimingesnis nei bet kada.
O ko jūsų laimei labiausiai reikia?
Norint jaustis laimingam, svarbu turėti tikslą ir jo siekti, viską daryti su meile, nesustoti vietoje, ieškoti naujų kelių ir nebijoti iššūkių.
Dėmesys jums patinka?
Priklauso nuo to, apie kokį dėmesį kalbame. Man nesvarbu, ar pateksiu į žurnalą, tačiau kaip ir kiekvienas menininkas aš kuriu žmonėms. Jų nuomonė, įvertinimas man labai svarbu. Jei rodai šou ir nesulauki reakcijos, nesupranti, ar apskritai eini teisingu keliu. Juk šokio pasirodymus kuriu ne sau, o žmonėms.
Koks žmogus galėtų būti šalia jūsų visą gyvenimą?
Tikriausiai panašus į mane: veiklus, iniciatyvus, aktyvus - toks, kuris suprastų mane ir taip pat nenorėtų stovėti vietoje, veržtųsi pažinti ir sužinoti šiame gyvenime kuo daugiau.
