„Rūgštokas...“ ant stalo tiesdamas taurę raudonojo vyno sako Sigitas Račkys. Prieš kelis mėnesius Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatęs Sławomiro Mrożeko pjesę „Našlės“, dabar Sigitas Račkys laukia naujojo savo režisūrinio darbo - serialo „Nemylimi“ starto.
Ne paslaptis, kad į serialą teatro žmonės pasuka vedami finansinių sumetimų.
Žinoma. Bet tai didelis stimulas. Serialas vis dėlto yra specifinis darbas. Be abejo kūryba čia svarbi, tačiau taip pat yra labai daug organizacinio, daug techninio darbo, ko teatre nepajusi. Manau, reikia kaip tik akcentuoti, jog mokant didesnius pinigus dirbi atiduodamas daugiau savęs. Serialas - tai naujas mano iššūkis. Esu užsidegęs, darau viską atvira dūšia, „nechaltūrindamas“. Ir man tikrai įdomu, jaučiu malonumą, ypač kai daugelis aktorių taip pat atėję iš teatro, man labai puikiai pažįstami.
Vienus spektaklius kuriate, kituose vaidinate. Nebūna noro nulipti nuo režisieriaus kėdės ir pačiam seriale sukurti vaidmenį?
Ne, esu kategoriškai prieš vaidinančius režisierius. Labai kategoriškai. Kažkoks nesusipratimas. Manau, kad taip net pažeidinėjama etika. Pagalvokite, kaip partneris gali į mane žiūrėti, kai jis jaučia, jog stebiu jį kaip režisierius, ir kaip pats galiu žiūrėti į partnerį, jei stebiu jį kaip režisierius. Arba vaidinti, arba režisuoti - čia mano nuostata. Taip, epizodus suvaidinti galiu, žaidimas ir tiek, bet tik ne rimtą sudėtingą vaidmenį.
Kokia, Jūsų nuomone, yra serialo sėkmė?
Scenarijus, scenarijus ir dar kartą scenarijus. Ir teatre, ir kine - pagrindas yra dramaturgas. Visur pagrindas yra literatūros kūrinys. Autorius parašė - mes inscenizuojame. Toliau eina visa kita - sąžiningas aktorių, režisieriaus ir operatorių darbas.
Kaip atrinkote serialo aktorius, tarp kurių yra ir naujų, prieš tai serialuose nematytų veidų?
Su Rolandu Skaisgiriu dirbome kolegialiai. Jis siūlė ir aš siūliau. Vis tik „Videometra“ yra prodiuserinė kompanija, o aš dirbęs teatre, todėl daugiau mažiau žinau, koks yra vienas ar kitas aktorius. Puikiai išmanau aktorių rinką. O seriale yra labai svarbu parinkti aktoriaus tipą.
Kur semiatės kūrybinio įkvėpimo?
Įkvėpimo taip paprastai nepasisemsi. Visą savo gyvenimą turi jį gaudyti. Tai tarsi vidinis akumuliatorius, kraunamas kiekvieną mielą dieną. Reikia skaityti, žiūrėti, domėtis. Čia yra tiek aktorių, tiek bet kurių menininkų pagrindas. Stebėti aplinką. Tai, ką tu įsidėjai, būtinai iššaus kažkurią dieną. Pastabumas. Ir studentams tą patį sakau - stebėkit žmones, stebėkit gyvenimą: kas vyksta, kodėl vyksta, ir kada nors atsiminęs įneši šią patirtį į savo darbą ir kūrybą.
