Kas, kad Vilniaus santuokų rūmai remontuojami, kad pasibaigęs vestuvių sezonas - niekas nepakeitė Lietuvos krepšinio aistruolių idėjinio vado Tomo Balaišio-Sėklos (36) apsisprendimo pagaliau vesti. Darganotą praėjusio penktadienio pavakarę santuokų rūmų kabinete už uždarų durų jis sumainė žiedus su ilgamete drauge Audrone Butkevičiūte (33). Jiedu sykiu - jau dvylika metų!
Minia poros bičiulių ir artimųjų, gausus būrys spaudos ir televizijos žurnalistų sugužėjo pasveikinti jaunavedžių. Džinsais skirtingų spalvų klešnėmis bei odiniu švarku vilkintį Tomą ir ryškiu apdaru pasipuošusią Audronę apipuolė žiniasklaidos atstovai, bet juodu mieliau buvo linkę bendrauti su saviškiais. „Labai jauki ceremonija, be jokios pompastikos, viskas tvarkingai, gražiai", - Sėkla pasakojo, kad abu buvo maloniai nustebinti santuokų rūmų darbuotojų dėmesio. Pademonstravę specialiai jiems kurtus vestuvinius aukso žiedus, jaunavedžiai ilgai priėmė sveikinimus, gėles ir dovanas. Paskui visus vaišino putojančiu vynu ir sausainiais. Trankios vestuvių puotos nebuvo: prie šventinio stalo susėdo dvylika artimiausių Audronės ir Tomo žmonių. Grįžę iš povestuvinės kelionės jie žada bičiulius būreliais kviesti pasisvečiuoti savo namuose - rengti triukšmingų linksmybių nejaučia poreikio.
„Tuoktis mūsų niekas nevertė, matyt, tam subrendome. Kas, kad lauke šalta - bus šiltas mūsų namų židinys", - po vestuvių Sėkla buvo pakilios nuotaikos. Jis sutiko, kad galbūt metas pagalvoti apie atžalas, bet, patikino: vestuvės vyko tikrai ne „iš reikalo".
Kada susitiko pirmą kartą ir kiek metų yra pažįstami, Audronė ir Tomas negalėtų pasakyti. Sėkla mokėsi vienoje klasėje su išrinktosios seserimi Aiste, tad ir su Audrone bendravo nuo vaikystės. „Į akį ir širdį ji man krito 1996-ųjų sausio 25-ąją. Tądien buvo tuometės penkiasdešimtosios vidurinės mokyklos penkiolikos metų jubiliejus. Ten susitikome. Kaip tik rengiausi kelionei po Europą - norėjau ką nors pakviesti vykti drauge. Nesu vienišius, mėgstu kompaniją. Keliauti vienam man neįdomu, - Tomas prisimena, kaip kilo mintis pasiūlyti Audronei vykti kartu. Paaiškėjo, kad ji taip pat labai mėgsta keliones. Tada jie apvažiavo Angliją, Škotiją, užsuko į Daniją ir kitas pakeliui buvusias šalis. Nebesiskyrė ir grįžę į Lietuvą. „Pritariu nuomonei, kad geriausiai žmogų patikrini kelionėse. Su kuo sutariu jose, nekonfliktuoju ir kasdieniame gyvenime", - sako Tomas. Per dvylika metų poros polėkis keliauti neatvėso.
Pasak Sėklos, iki šiol jiedu nėra buvę tik Pietų Amerikos ir Antarktidos žemynuose. Grįžus iš povestuvinės išvykos baltų dėmių jų kelionių žemėlapyje bus dar mažiau: antradienį pora iš Rygos per Romą išskrido į Buenos Aires. „Tai bus medaus „pusmėnesis", - juokiasi Tomas. Argentinoje ir Pietų Čilėje jie praleis daugiau kaip dvi savaites. - Šįsyk lankysimės Ugnies žemėje, nuo jos Antarktida labai arti - tik už maždaug pusantro tūkstančio kilometrų. Taip pat būtinai užsuksime į Čilės pietuose esantį Punto Arinaso miestą." Šią vietovę Tomas mini neatsitiktinai: ten maždaug po mėnesio atplauks į Tūkstantmečio odisėjos ekspediciją išsirengusi ir aplink pasaulį plaukianti Lietuvos jachta. Kadangi Audronės tėvas yra prisiekęs buriuotojas ir dalyvaus paskutiniame šio buriavimo etape, jaunavedžiai pažadėjo aplankyti piečiausią pasaulio miestą Punta Arenasą ir iš ten jam paskambinti. „Kitas vietoves teks palikti kitai kelionei", - kvatojo Sėkla. Grįžęs iš romantiškų atostogų jis pradės intensyviai rengtis kitąmet Lenkijoje vyksiančiam Europos krepšinio čempionatui. „Planuojame nuvažiuoti smarkiai pasiruošę, smarkiausiai iš visų kartų, kiek esame buvę įvairiuose čempionatuose", - sakė krepšinio aistruolių simboliu vadinamas Sėkla. Akivaizdu, kad vedybos ir ant rankos atsiradęs aukso žiedas senų jo įpročių nepakeitė...
