Dvejus metus vienišiaus gyvenimu mėgavęsis dainininkas Vaidas Baumila (22) pagaliau prisipažįsta: prieš kurį laiką į jo širdį pasibeldė nauji jausmai. Netrukus į Edinburgą miuziklo meno studijuoti išvyksiantis atlikėjas kol kas nesako, kas ta laimingoji, bet priduria: „Šiuo metu išgyvename laikotarpį, kai ir vienam, ir kitam yra nepaprastai gera."
Atsisveikinimo su gerbėjais koncertas surengtas, lagaminai, matyt, jau sukrauti, bet neseniai išgirdau kalbų, kad apskritai niekur neketini išvažiuoti.
Nežinau, kas paskleidė tokią žinią, bet tikrai darau viską, kad išvažiuočiau. Iš tikrųjų kilo šiokių tokių biurokratinių problemėlių, bet greitai, tikiuosi, jos bus išspręstos. Su žiniasklaida nežaidžiu jokio žaidimo, o lagaminai mano galvoje sukrauti jau seniai (šypsosi)...
Man reikia išvažiuoti. Į studijas Škotijoje žiūriu tarsi į poilsį geroje sanatorijoje. Jaučiu, kad smegenims, širdžiai reikia pailsėti. Mano širdis dega jausmais žmogui, tačiau joje neliko jausmų profesijai. Jei noriu ir toliau funkcionuoti kaip atlikėjas, privalau pasikrauti energijos, išblaškyti nuovargį, užpildyti atsivėrusią tuštumą.
Noriu mokytis ir tobulėti. Mielai tą daryčiau ir Lietuvoje, bet su miuziklu susijusios specialybės mūsų aukštosiose mokyklose nėra. Pasirodžiau daugiau nei trisdešimtyje „Ugnies medžioklės su varovais" spektaklių ir supratau, kad man patinka ir dainuoti, ir vaidinti. Miuziklai - puiki popmuzikos alternatyva, savotiškas būdas apsiplauti, apsivalyti.
Popmuzikos scena tau atrodo pernelyg purvina?
Gal ir skambiai pasakiau, bet kartais apie tai pagalvoju. Juk per koncertus dažnai pajunti darantis ne tai, kas prie širdies. Dainuoji ne sau mieloje vietoje ir ne tiems žmonėms, kuriems norėtum. Jei atvirai, Lietuvoje yra kelios vietos, į kurias nė už ką nenorėčiau grįžti.
Nejaugi ten buvai nušvilptas ar užmėtytas kiaušiniais?!
(Kvatojasi.) Na, taip dar nėra nutikę, bet, būna, matai, kad žmonėms visiškai neįdomu, nei ką, nei kaip dainuoji. Žiūrovams gal būtų kur kas smagiau, jei scenoje išsirengtum, pradėtum išsidirbinėti ir keiktis - žodžiu, elgtumeisi taip, kaip jie pratę. Kas geriau - būti nušvilptam ir priimtam abejingai? Manau, abiem atvejais yra sunku. Geriausia, jei žmonės, net jei ir nepatiko koncertas, paplotų. Bent iš mandagumo.
Replikų per koncertus išgirsti tenka?
Žinoma! Pastarąjį kartą vienas žiūrovas garsiai paklausė: „Ar neužmigsi tu ant tos scenos?" (Juokiasi.) Akivaizdu, mano daina jam pasirodė pernelyg lyriška...
Jeigu tai, ką darai, nebeteikia džiaugsmo, dažnai kyla noras keisti aplinką. Tačiau kai kurie, net ir sulaukę viliojančių pasiūlymų, nedrįsta pagalvoti, kad galėtų išvykti iš Lietuvos. Mintis, jog palieki tai, kas sava ir pažįstama, negąsdina?
Galbūt tie žmonės įsitvirtinę gyvenime ir nenori nieko keisti, o man reikia naujovių. Škotijoje dar niekada nesilankiau, bet, girdėjau, škotai - labai triukšminga ir linksma tauta. Dar jie - užkietėję nacionalistai. Ar pasiseks pritapti? Jei netikėčiau, kad pavyks, apskritai niekur nevažiuočiau. Juk tai tas pat, kas kurti santykius su žmogumi, bet jais abejoti. Kam tada gaišti laiką? Pasitikiu savimi ir, net jei man nepavyks, rankų nenuleisiu - darysiu tai, kas mieliausia širdžiai. Dainuosiu, stengsiuosi tobulėti.
Neįsivaizduoju savęs, visą gyvenimą dainuojančio tą patį ir tiems patiems. Per ketverius metus pasidariau gana lankstus ir galiu išbandyti jėgas ne tik Lietuvos popscenoje. Kam reikia save laikyti, stabdyti, bijoti, kad išvažiavęs prarasi vieną kitą „chaltūrą" ir neuždirbsi pinigų?
Jie man niekada nebuvo svarbiausi pasaulyje. Nesireklamuoju, nedaliju interviu visiems iš eilės, nesistengiu lįsti į tuščias laidas, kuriose šį sezoną žinomi žmonės net ėmėsi vertinti vienas kitą. Siūlė tokioje dalyvauti, sakė, kad mano aštrus liežuvis ir turėčiau ką pasakyti. Išties galėčiau tai daryti, bet nenorėčiau, nes kalbėdamas apie kolegas, juos pašiepdamas, manau, atrodyčiau labai kvailai. Galų gale kam tai daryti? Jei kas nors įžeistų, galbūt ir galėčiau viešai atsikirsti, bet niekam nieko blogo nesu padaręs, todėl ir man niekas blogo nelinki.
Tiesa, pasitaiko įvairių žurnaliūkštpalaikių, kuriuose dirbantys žmonės leidžia sau rašyti bet kokį mėšlą. Pavyzdžiui, skambina ir klausia: „Girdėjome, jūs su savo vaikinu išvažiuojate atostogauti..."
Tiesiog šiaip sau visai Lietuvai paskelbia, kad esi gėjus?
Nežinau, ar šiaip sau... Galbūt dėl to, kad Vaidas įnoringas ir nebendrauja su žurnalistais bet kokiomis temomis, reikėtų jį kiek paauklėti? Šiais laikais homoseksualumas yra tarsi ledkalnio viršūnė - nepaprastai populiarus. Tad kodėl ir Vaidas negalėtų būti gėjus? Ir visai nesvarbu, kad tie patys žmonės, kurie spausdina tokius straipsnius, puikiai žino, jog porą metų draugavau su mergina.
Taip, tarp mano bičiulių išties yra keletas homoseksualistų. Taip, su jais man netgi malonu ir linksma bendrauti - nesu homofobas, bet ir ne homoseksualus. Esu heteroseksualus, todėl mane pažįstantys žmonės, perskaitę tą straipsnelį, juokėsi, nors man pačiam nebuvo labai juokinga.
Kai išėjo straipsnis, užsidegiau kreiptis į advokatę. Maniau, jei paduosiu žurnalą į teismą, užkirsiu kelią kitoms nesąmonėms - juk jei sykį parašė, kitą kartą gali parašyti dar baisesnių dalykų. Bet išvažiavau į Klaipėdą, atsigavau, pyktis nuslūgo, supratau, kad nėra reikalo draskytis, dar labiau nervus gadinti, ir į teismą nebesikreipiau.
Vėliau ši tema internete buvo pratęsta: pasirodė gana dviprasmiškų žinučių, kad šis tas daugiau nei bičiulystė tave sieja su populiarų reklamų personažą Gabbaną kuriančiu Danieliumi Polskiu. Sakoma, gandų neatsiranda iš niekur...
Su Danieliumi esame geri draugai. Šią vasarą pradėjome daugiau bendrauti, eidavome į kavines, gurkšnodavome alų, plepėdavome. Galbūt kas nors kur nors mus pamatė ir nusprendė, jog esame pora? Puikiai pažįstu Danielių ir galiu atvirai pasakyti, kad didesnio mergišiaus už jį nesu sutikęs. Todėl, patikėkite, skaityti, jog Gabbana yra homoseksualus, man dar keisčiau (juokiasi).
Beje, mergišiaus reputacija galbūt galėtum pasigirti ir tu?
Ar aš (šypsosi)? Dabar galiu pasakyti tik tiek, kad esu labai geros nuotaikos ir laimingas. Širdyje vyksta geri dalykai, o kūnu kartais perbėga šiurpuliukai - tai nepaprastas jausmas. Praėjo dveji metai, kai išsiskyriau su Juste (grupės „Šokoledas" nare Juste Mozolyte - aut. past.). Ir tie metai mane grąžino į tam tikrą tašką: pradedu manyti, kad būtų visai neblogai ramiai pažiūrėti televizorių, tik kur kas smagiau būtų tai daryti ne vienam.
Dveji metai vienatvės - nemažas laiko tarpas. Katino, kuris mėgsta vaikščioti vienas, vaidmuo nepasidarė mielas?
Per tuos metus atsigavau, turėjau galimybę susikoncentruoti į tai, kas man be galo svarbu, - tobulėjimą, karjerą. Išsiskyrimas netgi išėjo į naudą, bet prabėgus dvejiems metams pagaliau supratau, jog vėl apima tokia būsena, kai jaučiu, kad man reikia žmogaus, su kuriuo galėčiau pasidalyti sėkme ir rūpesčiais, džiaugsmu ir liūdesiu, kurį galėčiau rytais ir vakarais apkabinti. Tiesa, tokio žmogaus neatsiranda vos panorėjus, bet vos tik jis atsiranda, pasijunti lyg iš naujo gimęs. Gera šalia turėti žmogų, su kuriuo kartais net nereikia kalbėtis, kad vienas kitą suprastum, išgirstum. Tai nerealus jausmas!
Kaip suprantu, toks žmogus jau atsirado. Kas jis?
Keista, bet ji - mergina (kvatojasi). Labai miela mergina. Daugiau nieko nenoriu pasakoti, nes mūsų draugystė tik prasidėjo. O santykių pradžia, kaip ir nėštumas, - neverta apie tai kalbėti, kol nesi tikras, kad viskas bus gerai. Galiu pasakyti tik tiek, kad šiuo metu išgyvename laikotarpį, kai ir vienam, ir kitam yra nepaprastai gera. Suprantu, kaip viso to buvau pasiilgęs...
Dėl to nebus sunkiau išvažiuoti?
Viskas gerai ir kol kas nesvarstau, kaip bus po kurio laiko. Džiaugiamės šia diena ir negalvojame, kas bus po pusmečio ar metų - laikas vis vien viską sudėlios į vietas.
Pagal zodiaką esi Avinas, vadinasi, užsispyręs, karštakošis, spontaniškas ir nenustygstantis vietoje. Kaip manai, kokia moteris būdama šalia tavęs jaustųsi gerai?
Manau, svarbiausia, kad moteris būtų graži, turėtų didelę krūtinę - daugiau nieko nereikia. Kad ir kaip bėgčiau nuo stereotipų, vėliau ar anksčiau išaiškėja, kad didžiausia moters vertybės yra didelė krūtinė, apvalus užpakaliukas ir balti plaukai (kvatojasi). O jei rimtai, man svarbiausia, kad akimirkos, kurias praleidi su kitu žmogumi, džiugintų ir tave, ir jį. Svarbu, kad moteris būtų pasiaukojanti, neužsispyrusi, negalvotų tik apie save, džiaugtųsi gyvenimu ir kad buvimas su manimi jai būtų didžiausia laimė. Jei du žmonės jaučiasi laimingi kartu, net atstumas gali neturėti įtakos jų santykiams.
Man patinka pasitikėti žmonėmis, nemėgstu apgavikų. Kažkada buvau įtarinėjamas, tikrinamas - pamenu, man tai labai nepatiko. Nesulaukti kito žmogaus pasitikėjimo - tas pat, kas pačiam nepasitikėti. Kai nėra abipusio pasitikėjimo, nėra nieko. Kam tada apskritai kurti santykius?
Būtent nepasitikėjimas jums su Juste ir sutrukdė likti kartu?
Buvo ir daugiau dalykų, kurie mus pradėjo erzinti. Pykčiai dėl smulkmenų yra pirmas ženklas, kad kažkas poros gyvenime negerai. Jei pradedi irzti, kiekviename žingsnyje ieškoti priekabių, kam tada būti su žmogumi?
Bet kodėl viskas ima ir vieną dieną pasikeičia: rodos, draugystės pradžioje mylimą žmogų priimi su visomis ydomis, o po kurio laiko pradedi kabinėtis dėl menkiausios smulkmenos?
Galbūt todėl, kad atsiranda noras žūtbūt užimti tokią svarbią vietą mylimo žmogaus gyvenime, dėl ko jis netenka savęs, savo laisvės. Su Juste daug ginčijomės, ką mums reiškia šis žodis. Ji manęs vis klausinėjo, ar bėgioti paskui kitas man yra laisvė. Sakydavau: „Ne, tai nėra laisvė, bet galimybė bendrauti, flirtuoti man yra laisvė." Man patinka flirtas, bet tai nereiškia, kad vakaro pabaigoje atsidursiu svetimoje lovoje. Pavydas griauna santykius.
Nepaisant visko, su Juste likote gerais draugais, kartu netgi studijavote.
Tai mums buvo gera, grūdinanti pamoka. Ar pranykus šiltiems jausmams lengva likti bičiuliais? Jei labai nori - taip.
Tačiau niekada nebūčiau antrą kartą lipęs į tą pačią upę. Nenoriu ir nereikia. Kažkada gal ir maniau, kad Justė galėtų būti vienintelis žmogus mano gyvenime, bet juk buvau labai jaunas - vos devyniolikos - ir be galo naivus. Dabar su Juste gražiai, linksmai bendraujame, to ir užtenka...
